LRT FAKTAI
Vilniuje surengtos palaikymo eitynės reiškiant solidarumą protestams JAV

Lietuvoje

2020.06.30 18:50

LRT FAKTAI. Statistika pagal patogumą: kaip Lietuvoje nušviečiama protestų krečiama Amerika?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.06.30 18:50

Pastaruoju metu ne vienas Lietuvos apžvalgininkas, rašydamas apie protestus JAV, naudojosi analitiko ir buvusio Vladimiro Putino patarėjo Andrejaus Ilarionovo pateikiamais skaičiavimais. Jais remiantis, teigiama, kad esą JAV juodaodžių problema – ne policijos smurtas, o jų pačių daromi nusikaltimai, per kuriuos ir nužudoma juodaodžių.

Tačiau, kaip išsiaiškino LRT FAKTAI, skaičiai, kuriuos naudoja A. Ilarionovas ir jį cituojantys lietuvių apžvalgininkai, šiuo atveju pateikti taip, kad atskleistų vaizdą, palankų norimai išvadai.

Sako, kad Kukluksklano darbai buvo menkniekis

„Kas žudo afroamerikiečius?“ – savo tinklaraščio įraše klausia A. Ilarionovas. Pagrindinė jo tezė – daugiausia juodaodžių JAV nužudo patys juodaodžiai.

Jis taip pat pateikia skaičiavimus, įrodančius, kad iš visų JAV nužudytų žmonių nuo policijos rankos žūsta daugiau baltųjų, o ne juodaodžių.

2018 metais konfliktuose su policija žuvo 451 baltasis ir 229 juodaodžiai.

Taip apžvalgininkas prieina išvadą, kad „juodaodžiai nusikaltėliai neabejotinai mėgaujasi akivaizdžiai privilegijuota padėtimi iš JAV policijos“, ir netgi sako, jog pastaraisiais metais juodaodžiai nužudė daugiau savo atstovų nei Kukluksklanas – organizacija, žinoma dėl smurto išpuolių prieš juodaodžius ir veikusi bene šimtą metų.

A. Ilarionovo analize, nors ir necituojant išvadų apie Kukluksklaną bei neva privilegijuotą padėtį, komentare per Lietuvos radiją rėmėsi Ramūnas Bogdanas bei tinklaraštis sarmatas.lt, kurio įrašu pasidalijo ir signataras Zigmas Vaišvila.

Skaitykite daugiau: Ramūnas Bogdanas. Aš negaliu kvėpuoti

Skaičius interpretuoja kaip patogu?

A. Ilarionovas remiasi patikimais šaltiniais – FTB žmogžudysčių statistika bei „Washington Postׅ“ kaupiama duomenų baze, kurioje registruojamos policijos įvykdytos žmogžudystės.

Tačiau net ir pats „Washington Post“ 2016 metais yra atkreipęs dėmesį, kad klaidinga jų skaičius interpretuoti taip, kaip tai daro A. Ilarionovas.

„Juodaodžiai [policijos] nužudomi mastais, kurie neproporcingi jų procentui nuo viso JAV gyventojų skaičiaus“, – teigiama publikacijoje.

Kitaip sakant, juodaodžių tikrai nužudoma mažiau nei baltųjų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jų ir yra nepalyginti mažiau – 13,4 proc., arba maždaug kas septintas amerikietis.

Tarp policijos nužudytųjų – jau net 23 proc. juodaodžių, arba dukart didesnis skaičius.

Net ir pats „Washington Post“ 2016 metais yra atkreipęs dėmesį, kad statistiškai klaidinga jų skaičius interpretuoti taip, kaip tai daro A. Ilarionovas.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į kitas detales. Pavyzdžiui, neginkluoti juodaodžiai vyrai per konfliktus su policija yra nužudomi dažniau nei neginkluoti baltaodžiai.

Kriminologas: nusikaltimus išprovokuoja ir aplinka

Kitaip sakant, juodaodis policijos yra suprantamas kaip keliantis didesnę grėsmę. Kaip pabrėžia ir A. Ilarionovas, juodaodžių bendruomenėse taip pat padaroma daugiau nusikaltimų. Tačiau tai, anot ekspertų, rodo ne privilegijuotą padėtį, o visuomenės atskirties problemas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros profesoriaus Aleksandro Dobrynino teigimu, nėra teisinga manyti, kad juodaodžiai, nors išties išsiskiriantys nusikaltimų statistikoje, yra problema patys savaime.

„Tos bendruomenės, anklavai, egzistuoja ne negyvenamoje saloje, jie yra valstybės dalis, piliečiai. Manyti, kad tai yra vienos rasinės grupės problema, kurią galima išspręsti sukarintais metodais, yra viena didžiausių klaidų, kuri sako, kad mes ne visai suprantame, kas yra nusikaltimai visuomenėje ir apie ką tie nusikaltimai byloja“, – sakė jis.

Profesoriaus teigimu, apie tai, kad gyvenimas tam tikrose miestų zonose gali daryti įtaką nusikalstamam elgesiui, JAV kriminologai suprato dar prieš gerą šimtmetį, pavadindami jas „dezorganizacinėmis“.

Manyti, kad tai yra vienos rasinės grupės problema, kurią galima išspręsti sukarintais metodais, yra viena didžiausių klaidų, kuri sako, kad mes ne visai suprantame, kas yra nusikaltimai visuomenėje ir apie ką tie nusikaltimai byloja.

„Tos zonos atsirasdavo dėl natūralios miesto plėtros, jose pastatus buvo planuojamai griauti, todėl ten buvo pigus būstas, į tas zonas kėlėsi migrantai, dažniausiai įvairių etninių ir religinių mažumų atstovai. Kultūrinis margumas, pereinamumas, skurdas ir kiti veiksniai, kaip teigė Amerikos mokslininkai, buvo tinkama terpė nusikaltimams.

JAV kriminologai taip pat nurodė, kad nusikaltimai yra tik vienas iš socialinės adaptacijos būdų, o vertybinis konfliktas tarp įvairių socialinių grupių gali pagimdyti kriminalines subkultūras. Jos priešinasi pagrindinei visuomenės kultūrai, jos normoms ir tradicijoms.

Kitaip tariant, jie aiškiai parodė, kad nusikaltimai yra ne rasinis, etninis, arba koks nors biologinis fenomenas, jie yra pačios visuomenės produktas, jos nesugebėjimo spręsti socialines, ekonomines, edukacines problemas išdava.

Pirma iš fundamentalių išvadų, kurią padarė Amerikos kriminologai – mes turime daryti ką nors su ta socialine aplinka, ją keisti. Negalima manyti, kad išspręsime problemą, jei pagausime tą nusikaltėlį, pasodinsim įkalėjimą, nes kur jis grįš? Jis grįš į tą pačią aplinką, kuri ir skatina jį nusikalsti“, – sakė A. Dobryninas.

Jo teigimu, policija JAV ir taip išsiskiria smurto incidentais – dėl to, kad daug gyventojų yra ginkluoti, rizika tapti ginkluoto nusikaltėlio auka tarp policininkų yra gerokai didesnė, nei rizika neproporcingai panaudoti ginklą įtariamojo sulaikymo metu. Tačiau reikalavimas policijos darbe naudoti dar daugiau jėgos neišvengiamai padidins žmonių, nukentėjusiųjų nuo policijos veiklos, skaičių, o tai gali baigtis pražūtingai tiek policijai, tiek ir pačiai visuomenei.

Negalima manyti, kad išspręsime problemą, jei pagausime tą nusikaltėlį, pasodinsim į kalėjimą, nes kur jis grįš? Jis grįš į tą pačią aplinką, kuri ir skatina jį nusikalsti.

„Kad įveiktume kriminalines subkultūras, reikia dirbti su bendruomenėmis, ieškoti sprendimų, kuriuos maksimaliai tenkintų teisėtus įvairių socialinių grupių interesus. Tai yra ilgas, sunkus ir ne visuomet dėkingas kelias. Tačiau jei grįžtame prie to, kad reikia daugiau policijos, daugiau šaudyti, - problemų nepavyks išspręsti, priešingai – gali kilti pavojus sukelti dar vieną pilietinį karą“, – sako A. Dobryninas.

Manipuliacija

Nusikaltimų statistika iš tikrųjų rodo, kad juodaodžių bendruomenėse įvykdoma daugiausia nusikaltimų, tačiau tai nereiškia, kad, kaip teigiama A. Ilarionovo analizėje, tai yra „privilegijuota“ visuomenės grupė. Užsienio žiniasklaida yra atkreipusi dėmesį, kad juodaodžiai susidūrimuose su policija žūsta mastais, kurie yra neproporcingi atsižvelgiant į tai, kad jie sudaro visuomenės mažumą. Taip pat, kaip teigia prof. A. Dobryninas, ieškant nusikaltimų priežasčių, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokios socialinės ir ekonominės atskirties priežastys juos sukelia, o ne vien teigti, jog tai yra vienos visuomenės grupės vidaus problema.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra