Lietuvoje

2020.06.29 15:11

Seimas pritarė valdančiųjų pataisoms dėl Lukiškių aikštės, įteisino ir Vytį

atnaujinta 15.46
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.06.29 15:11

Lukiškių aikštėje esančio pliažo dienos – suskaičiuotos. Seimas galutiniame balsavime pritarė valdančiųjų teiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinamas memorialinis jos statusas ir numatoma, kad aikštė turėtų būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais.

Seimas ne tik pritarė valdančiųjų pataisoms dėl aikštės tvarkymo, bet ir įstatyme įtvirtino nuostatą, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis. Dėl viso įstatymo projekto balsavo 93 Seimo nariai. 78 iš jų projektui pritarė, prieš buvo 11, o 4 susilaikė.

Projektas – dėl pliažo

Tokį projektą suskubta priimti po to, kai sostinės savivaldybė Lukiškių aikštėje įrengė miestiečiams ir miesto svečiams skirtą pliažą. Dalis politikų sako, kad taip rodoma nepagarba sukilimo bei laisvės kovų dalyviams, jų atminimui.

Valdančiųjų inicijuotame projekte nurodoma, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Taip pat nurodoma, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.

Projekte taip pat nurodoma, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams, taip pat kad aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

„Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų“, – nurodoma įstatymo projekte.

Siūlė įstatymu įteisinti Vytį

Seimo nariai Povilas Urbšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis, Andrius Kupčinskas bei Irena Hasse siūlė iš karto įteisinti, kad Lukiškių aikštėje turėtų stovėti Vytis. Kaip rašoma projekte: „Valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti yra pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.“

Tokiai pataisai nepritarė Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas. Jo išvadą pristatęs parlamentaras Robertas Šarknickas sakė, kad komitetas negalėjo pasiūlymui pritarti dėl vykstančio teisminio proceso.

„Kol vyksta teisminis procesas, jeigu „Kalvelės“ autorius laimi, o Vytį įteisiname, „Kalvelės“ autorius paduoda valstybę į teismą. Ar žinote, kokie milžiniški pinigai? Klastoti istorijos negalime šiuo principu. Kai baigsis ginčas, šitą variantą galėsime pasiūlyti“, – sakė R. Šarknickas. Šiuo metu vyksta teismo procesas dėl Andriaus Labašausko kurto ir konkursą laimėjusio „Laisvės kalvos“ projekto.

Seimas balsavo dėl pasiūlymo Lukiškių aikštėje įstatymu įteisinti Vytį. Tokiam Seimo narių pasiūlymui buvo pritarta balsuojant plenariniame posėdyje, už tai balsavo 59 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš, o 29 susilaikė.

Nuomonės – kardinaliai skirtingos

Pasisakydama dėl įstatymo projekto konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė sakė, kad liūdna, jog tokius dalykus tenka ilgus metus svarstyti parlamente. Anot jos, tai rodo kultūrinį politinės bendruomenės ir tautos silpnumą. „Tai rodo, kad mes neturime vieningo istorijos naratyvo. Todėl su pavydu žvelgiu į gretimą Lenkiją, kur Pilsudskio aikštėje dega amžinoji ugnis tautos didvyriams. Juk ir Vytis atsirado kaip kompromisas tarp įvairių visuomenės grupių, išpažįstančių skirtingus naratyvus, kad ateityje rastųsi jis vieningas“, – kalbėjo konservatorė.

Ji peikė Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, sakydama, kad jis esą mano, jog virš jo „tik dangus“. Liberalas Eugenijus Gentvilas, reaguodamas į tokią V. Aleknaitės-Abramikienės frazę, kalbėjo, kad virš Vilniaus mero yra Vilniaus miesto taryba, ji turėtų spręsti ir klausti Vilniaus miesto mero, kas priėmė sprendimą dėl pliažo.

„Pliažas supriešino visuomenę, čia yra faktas, ar tai tyčinis veiksmas, ar gerai apgalvotas viešųjų ryšių žingsnis – negaliu 100 proc. pasakyti, tačiau Vilniaus miesto taryba turi spręsti dėl centrinės miesto ir vienos svarbiausių valstybei aikštės klausimų.

<...> Čia pirmiausia yra ne Seimo, o Vilniaus miesto tarybos ir buvusių tarybų atsakomybė. Dabar jei kas nors naiviai galvoja, kad priėmus įstatymą viskas staiga susitvarkys, tai reiškia, jūs tikrai naiviai galvojate. Kas turi būti šioje aikštėje, turi nuspręsti valdžia, visuomenė ir profesionalai. Dialogas nevyksta. <...> Jeigu galvojate, kad Šimašius ryt išveš smėlį, esate naivūs, smėlis liks“, – sakė E. Gentvilas.

Konservatorius Mantas Adomėnas kalbėjo nepritariantis pliažui dėl to, kurioje vietoje jis yra įkurtas, be to, parlamentaro manymu, pliažas buvo įkurtas kaip provokacija, siekiant suskaldyti sostinės gyventojus į dvi grupes.

„Bet dar labiau nei pliažui nepritariu bandymams tokias kontroversijas spręsti įstatymo būdu. Jeigu neturime sutarimo dėl istorinės atminties įamžinimo, tas nesutarimas gali būti sprendžiamas tik diskutuojant, argumentuojant“, – teigė M. Adomėnas.

Seimo narys Artūras Skardžius pliažą taip pat vadino provokacija ir smėlio dėže. Anot jo, tai paskatino diskusiją dėl sostinės įstatymo, nes, jo teigimu, sostinėje negalioja tokios pačios taisyklės, kaip kituose, mažesniuose Lietuvos miestuose.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad toks įstatymas yra absurdiškas ir, galbūt, antikonstitucinis bandymas įvesti tiesioginį valdymą Lukiškių aikštėje. O pats pliažas yra tokia pati iniciatyva, skirta vilniečiams, kaip ir čiuožykla žiemą.

„Tačiau jis parodė fundamentalius skirtumus tarp mūsų santykių su istorija. Vieni jos atminimą siekia reguliuoti įstatymais ir biurokratija, siekia įtvirtinti vienintelį teisingą atminties kelią, kiti siūlo ieškoti istorijos santykio su dabartimi ir ateitimi“, – sakė A. Armonaitė.