Radijo pranašumas prieš internetą, televiziją ar laikraštį yra tai, kad klausydamasis radijo žmogus gali veikti ką nori, o radijas tuo metu kalba jam į ausį. Taip Pasaulinės radijo dienos proga, svarstydama apie šios žiniasklaidos priemonės privalumus, kalbėjo LRT radijo direktorė, VU Komunikacijos fakulteto lektorė Guoda Litvaitienė. „Radijas yra tas draugas, kuris tau viską papasakoja, o tuo metu gali atlikti šimtą darbų“, – sakė G. Litvaitienė.
Radijo pranašumas prieš internetą, televiziją ar laikraštį yra tai, kad klausydamasis radijo žmogus gali veikti ką nori, o radijas tuo metu kalba jam į ausį. Taip Pasaulinės radijo dienos proga, svarstydama apie šios žiniasklaidos priemonės privalumus, kalbėjo LRT radijo direktorė, VU Komunikacijos fakulteto lektorė Guoda Litvaitienė. „Radijas yra tas draugas, kuris tau viską papasakoja, o tuo metu gali atlikti šimtą darbų“, – sakė G. Litvaitienė.
Jos teigimu, anksčiau radijas galėjęs girtis esąs greičiausia žiniasklaidos priemonė. Pastaruoju metu, atsiradus internetui, o televizijai skelbiant vis daugiau tiesioginių transliacijų, tapo dar aktualiau pranešti žinias per radiją iš įvykio vietos ir iš karto. „Žinoma, neaukojant kokybės dėl greičio. Buvimas su klausytojais įvykio vietoje – labai svarbus. Šiaip ar taip, turime daugiau konkurentų nei turėjome prieš 20 metų: ir internetą, ir sparčiai kintančią televiziją“, – teigė LRT radijo vadovė.
Anot pašnekovės, radijas šiais laikais kinta ir tuo atžvilgiu, kad tai jis jau nėra vien radijas namuose: jis ir automobilyje, ir telefone, ir internete. „Kinta ne tik galimybės klausytis radijo, bet ir klausytojų įpročiai. Per radiją klausomės ne tik greitųjų žinių, muzikos, bet ir kultūros, diskusijų, politikos aktualijų laidų. Jei žmogus negali jų pasiklausyti gyvai, jis turi galimybę jas prenumeruoti, klausytis archyve, susirasti tai, kas skambėjo eteryje, tarkime, prieš porą metų. Radijas dabar kaupia visą savo turinį, kuris yra prieinamas internete. Tai irgi labai svarbu“, – pažymėjo G. Litvaitienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad radijas teikia klausytojams galimybę bendrauti su studijos svečiais, kalbančiais eteryje: „Tą galimybę mažiau išnaudoja internetas, šiek tiek daugiau – televizija“.
Radijas kartais vaizduojamas kaip gana konservatyvi žiniasklaidos priemonė. Šią aplinkybę G. Litvaitienė aiškina tuo, kad Lietuvos radijas, palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, mažiausiai kito nuo pat savo atsiradimo 1926 m. , kai eteryje pirmąkart nuskambėjo žodžiai „Alio, alio, kalba Kaunas!“ Radijas ir šį, ir praėjusį šimtmetį buvo „žodis, garsas ir tyla“.
Tačiau, LRT.lt pašnekovės teigimu, atsiranda ir naujų techninių transliavimo, įrašymo galimybių. Šiomis dienomis radijas gali keliauti ir su visa studija, atsirasti bet kuriame mažame miestelyje. Žmonėms tai sukuria galimybę savo akimis pamatyti, kaip yra kuriamos laidos. „Tai tikrai nėra konservatyvu“, - pažymi G. Litvaitienė. Jos žodžiais, konservatyvumo įvaizdį paneigia ir tokie atvejai, kaip Vilniaus grąžinimo Lietuvai 70-mečio proga vykusi LRT radijo transliacija iš Mažojo teatro, kur visas radijo darbas buvo matomas per lango stiklą.
Anot G. Litvaitienės, pastaraisiais dešimtmečiais augantis vaizdų žiniasklaidoje poreikis – televizijos populiarumas, nuotraukų, paveiksliukų spaudoje ir internete gausa, mažėjant tekstų apimtims – radijui grėsmės nekelia. „Nesamus vaizdus atstoja originalus garsas. Maža to, spauda pašnekovų žodžius perteikia žurnalisto lūpomis. Skaitytojas sužino ne tikslias pašnekovo mintis, o tai, kaip pašnekovą suprato žurnalistas. Originalaus šaltinio spaudoje nelieka, o radijas kaip siūlo originalų garsą – kartais ir netaisyklingai ištariamus žodžius, tarmes, nuotaikas, ir kaip tik tuo jis paperka“, – teigė radijo vadovė.
2011 metais UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje buvo nuspręsta vasario 13-ąją paskelbti Pasauline radijo diena. Tą dieną 1946 metais buvo įkurtas Jungtinių Tautų radijas.
