Lietuvoje

2020.06.28 20:58

Lobizmo įstatyme – per daug išimčių, kurios kels chaosą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.06.28 20:58

Seimas kasmet išduoda 40 tūkstančių leidimų, o su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ suskaičiavo, kad  per visus šios Seimo kadencijos metus parlamentarai savanoriškai deklaravo vos 3597 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. 

Po skandalo, kai buvo sulaikyti verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Seimo nariai suskubo priimti keletą metų marintą Lobistinės veiklos įstatymą. Jei jis įsigalios, nuo sausio įteisinamas kryžminis deklaravimas, t. y. kontaktus privalės deklaruoti ne tik lobistai, bet ir visi sprendimų priėmėjai, pradedant prezidentu, baigiant žemiausio rango valdininkais.

Savaitė. Išsilaisvino, o tada suliberalėjo – Pranckietis įžiebė aistras Seime ir juoką tarp būsimų kolegų

Už šio nurodymo nesilaikymą numatytos nemenkos piniginės baudos. Tačiau atleisti nuo tokios prievolės nevyriausybininkai ir įvairiausios organizacijos, kurių veiklą reguliuoja atskiras įstatymas, todėl teisininkai įstatymą kritikuoja.

Seime kasmet apsilanko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, tačiau kam ir kokiu tikslu prašo leidimo susitikti su įstatymų leidėjais, visuomenė nėra informuojama.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikina, kad vyras atėjo aptarti vieno iš universitetų renovacijos. Dabar politikai nėra įpareigoti tokius susitikimus deklaruoti. Penktadienį Seimas priėmė Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, už jas balsavęs K. Mažeika nežino, kaip privalėtų elgtis joms įsigaliojus.

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis yra ir registruotas lobistas. Jo vertinimu, šis įstatymas verslo asociacijų veiklą paveiks nežymiai, o politikų ir valdininkų darbe gali kilti sumaištis.

„Taip, man būtų tikrai neaišku, ar tai jau reikėtų deklaruoti, ar ne, nors žmogus yra universiteto darbuotojas, bet iš kur man žinot“, – sako ministras.

Viena iš šio projekto autorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikina, kad pagrindinis tikslas – išskaidrinti įstatymų leidybos procesą, kad apie įtaką žinotų visuomenė.

Šiuo metu registruotų lobistų Lietuvoje vos 100, tačiau jų gerokai padaugės, nes verslo asociacijos taip pat privalės registruotis kaip lobistės. Seimas įveda kryžminį deklaravimą: kontaktus privalės tuo pat metu deklaruoti ne tik lobistas, kaip iki šiol. Tą privalės daryti ir visi be išimties nuo aukščiausių šalies vadovų iki žemiausio rango valdininkų, savivaldybių tarybų narių. Įstatymo vykdymo prievaizdė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pažeidėjui galės skirti baudą net iki 4500 eurų.

„Šiuo atveju visiems bus taikomos vienodos bausmės. Įstatymas nediferencijuoja, ar nusižengs prezidentas, ar nusižengs Seimo narys ar Ministras Pirmininkas. Jeigu tai bus pažeidimas, kuris nėra mažareikšmis, kuris pripažįstamas tikrai teisės pažeidimu ir nemenkos vertės, tai be abejo, kad šiuo atveju atsiras baudų sistema“, – teigia A. Širinskienė.

Verslo konsultantas Arūnas Pemkus svarsto, kad Seime priimtos pataisos sukels daug erdvės interpretacijoms.

Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis yra ir registruotas lobistas. Jo vertinimu, šis įstatymas verslo asociacijų veiklą paveiks nežymiai, o politikų ir valdininkų darbe gali kilti sumaištis.

„Valstybės tarnautojai ir politikai gauna daugybę prievolių ir pareigų ir dabar jie turės tas prievoles daryti. Reiškia, jie turės deklaruoti bet kokius lobistų kontaktus jų atžvilgiu: raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu. Tai bus labai įdomu pažiūrėti kaip ta praktika veiks“, – sako A. Romanovskis.

Užkrovę prievolę verslo susivienijimams tapti lobistais, įstatymo pataisų iniciatoriai paliko išimtį nebūti lobistais, taigi, nedeklaruoti savo veiklos organizacijoms, kurių veikla apibrėžta atskiru įstatymu. Pavyzdžiui, profsąjungoms, rūmams pagal profesijas: architektų, notarų, brokerių, prekybos, pramonės ir amatų, advokatų tarybai, smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, kitiems. Lobistinės veiklos neprivalės deklaruoti ir nevyriausybinės organizacijos. Pasak A. Širinskienės, jos nevykdo komercinės veiklos.

„Lobistais pripažinti viešuosius interesus atstovaujančias nevyriausybines organizacijas, iš tikrųjų sukeltų gana didelį chaosą, nepamirškime, kad tarp tokių organizacijų yra ir Maltos ordinas, „Caritas“. Dėl to ir buvo tikslas bent jau išgryninti tas institucijas, kurių yra komercinis veiklos pobūdis ir kurių nekomercinis“, – aiškina A. Širinskienė.

Verslo konsultantas Arūnas Pemkus svarsto, kad Seime priimtos pataisos sukels daug erdvės interpretacijoms.

„Kai kurie Seimo nariai yra mano asmeniniai draugai, pažįstami. Tai ką, jeigu aš savaitgalį susitinku pažaisti tenisą arba golfą su Seimo nariu, ir prabėgom pasikalbame viena kažkokia tema – tai man tada reikia deklaruoti? Tam Seimo nariui irgi privaloma deklaruoti? Bet kiekvieną dieną eina ir močiutės, ir ūkininkai, ir verslo žmonės į Seimą ir bando ginti savo interesus. Tai yra dalis demokratijos“, – mano konsultacijų bendrovės „Fipra Lithuania“ vadovas Arūnas Pemkus.

Jei Lobistinės veiklos įstatymo pataisas palaimins prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo sausio, o tai reiškia, kad šios kadencijos Seimo nariams nereikės smulkmeniškai deklaruoti visų kontaktų su interesų grupėmis ir lobistais.

Vilniaus universiteto docento Gintauto Bartkaus vertinimu, šių įstatymo pataisų priėmimas Seime – pačios blogiausios teisėkūros pavyzdys. Jame numatytos išimtys nepadidins skaidrumo priimant įstatymus Seime.

„Įstatymas, mano požiūriu, yra kritikuotinas tiek pagal priėmimą, nes yra ignoruojamos teisėkūros procedūros, tiek pagal turinį, kai sukuriama pilka zona, o pilka zona – ką reiškia. Pilka zona reiškia prielaidas korupcijai“, – sako dr. G. Bartkus.

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas Saulius Žentelis sako, kad Lietuvoje egzistuoja visi teisiniai mechanizmai ir teisėsauga, įtarusi korupcinius nusikaltimus, imasi veiksmų. Anot teisininko, pastarieji dramatizmo prisotinti Seimo sprendimai – proginė reakcija į skandalą, kai STT sulaikė neteisėta lobistine veikla įtariamus verslo atstovus.

„Sakau: čia yra menas menui šitas įstatymo projektas. Jis gal rinkimams - parodyti, kad mes kovojame. Tas arkliukas kovos su korupcija, ant kurio kai kurie politikai nori važiuoti į priekį, na, jis iš esmės nugaišęs. Jau viskas. To dramatizmo teisėkūroje kovoje su korupcija, nereikia. Viskas išspręsta“, – tikina advokatas S. Žentelis.

Jei Lobistinės veiklos įstatymo pataisas palaimins prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo sausio, o tai reiškia, kad šios kadencijos Seimo nariams nereikės smulkmeniškai deklaruoti visų kontaktų su interesų grupėmis ir lobistais.

Populiariausi