LRT FAKTAI
Panevėžys, kapinės

Lietuvoje

2020.06.26 18:39

LRT FAKTAI. Ar dėl koronaviruso Lietuvoje mirė daugiau žmonių, nei manyta?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.06.26 18:39

Lietuvai atsigaunant po karantino, Seimo narių grupė priėmė rezoliuciją dėl grėsmingos situacijos sveikatos priežiūros srityje. Nors dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl gydytojų darbo ir patekimo pas gydytojus, kritika sveikatos būklei šalyje remiasi abejotinu skaičiumi.

Vienas pagrindinių konservatorių ir liberalų teiginių – esą pandemiją Lietuvoje lydėjo mirčių šuolis. Vis dėlto LRT FAKTAI išsiaiškino, kad mirtingumo skaičius pandemijos metu reikšmingai nepasikeitė.

Ligoniai nepateko pas gydytojus ir dėl to mirė?

„Karantino laikotarpiu, kovo–gegužės mėnesiais, mirčių skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 10 procentų (apie 400 atvejų)“, – teigiama rezoliucijos tekste.

Rezoliuciją teikė Seimo nariai konservatoriai Ingrida Šimonytė, Paulė Kuzmickienė, Antanas Matulas, Liberalų sąjūdžio Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratas Julius Sabatauskas ir Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė.

P. Kuzmickienės teigimu, rezoliucija buvo paskelbta nerimaujant dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Jos spėjimu, gali būti, kad kai kurie žmonės karantino metu negavo įprastų medicinos paslaugų.

„Kažkas negalėjo patekti [pas gydytojus], ar nebus nutikę, kad, nesulaukę pagalbos, žmonės [mirė]“, – ketvirtadienį sakė Seimo narė.

Penktadienį Statistikos departamentas išplatino žinutę, kurioje atkreipė dėmesį į Seimo narių klaidą.

P. Kuzmickienė pridūrė, kad medikų bendruomenė yra išsakiusi baimę, jog po karantino kils sergančiųjų kitomis ligomis bumas.

Nerimą dėl koronaviruso pasekmių paskatino ir sumaištis mirčių registro sistemoje. Mirties liudijimus, kuriuose būtų matoma mirties priežastis, registruojantis Higienos institutas jau kelis mėnesius iš Registrų centro negauna šių duomenų ir negali suteikti informacijos, kokios mirčių priežastys.

Žiniasklaidoje, cituojant politikų pareiškimus, taip pat ne kartą buvo paminėtas mirčių šuolis.

Sociologas: esminių pokyčių nematome

Tačiau Statistikos departamento duomenys atskleidžia ne visai tokius skaičius, kaip teigia politikai, o net ir tai, kas atrodo kaip mirčių šuolis, nežymi svarbių pokyčių. Penktadienį Statistikos departamentas išplatino žinutę, kurioje atkreipė dėmesį į Seimo narių klaidą.

Iš tikrųjų kovo–gegužės mėn. šįmet mirė 9 940 Lietuvos gyventojai – 255 daugiau, nei pernai tuo pačiu metu.

Tuo tarpu politikai nurodo apie 400 mirčių skaičių.

Tiesa, panašiai mirčių skaičius šoktelėjo pirmąjį karantino mėnesį. Tačiau, kaip teigia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, sociologas Daumantas Stumbrys, tai nėra skaičius, dėl kurio vertėtų sunerimti.

Jis atkreipia dėmesį, kad, skaičiuojant mirtingumą, reikėtų remtis ne tiesiog mirčių skaičiumi, bet mirtimis 100 tūkst. gyventojų, t. y. santykiniu skaičiumi, nes gyventojų skaičius gali keistis. Tokiu atveju matyti, kad mirčių skaičius pastaraisiais mėnesiais netgi sumažėjo.

„Realiai esminių pokyčių nematome“, – sakė sociologas, komentuodamas statistiką. Žiniasklaidoje pasirodžiusias žinutes apie mirčių šuolį jis pavadino „baimės retorikos skleidimu“.

Be to, D. Stumbrys rekomendavo, gilinantis į statistiką, atsižvelgti bent į penkerių metų duomenis.

Lietuvoje per mėnesį miršta apie 3 000 žmonių, o Statistikos departamento duomenys rodo, kad šiam skaičiui būdinga šoktelti arba sumažėti keliais šimtais. Mirštamumas dažniausiai ženkliai išauga šaltuoju metų laiku.

Užsienyje mirčių išties gerokai padaugėjo

Kai kurių valstybių statistika iš tikrųjų verčia susirūpinti dėl to, kad koronavirusas nusinešė tūkstančius gyvybių, kurios nelaikomos koronaviruso aukomis, – tik dėl to, kad žmonėms nebuvo prieinamos įprastos medicinos paslaugos, nebuvo tikrinama sveikata.

Reiškinys, pavadintas „mirštamumo šuoliu“, vyko, pavyzdžiui, Italijoje, kur sausio–balandžio mėn. mirčių padaugėjo 90 proc., o Bergamo provincijoje mirusiųjų per šį laiką buvo 5 kartus daugiau, nei įprastai, apie tai gegužę rašė „Financial Times“. LRT FAKTAI tada rašė, kad Lietuvoje toks reiškinys nepastebėtas.

Rezoliucija supriešino valdančiuosius ir opoziciją

Rezoliucijai dėl sveikatos apsaugos sistemos būklės Seime priešinosi 5 Seimo nariai, už balsavo 41 – visi liberalai ir konservatoriai, o Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išsiskyrė susilaikymu – iš viso susilaikė 35 parlamentarai.

Penktadienį kalbinta Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė, paklausta, kodėl frakcija blokavo pasiūlymą, atkreipė dėmesį į klaidą – apie ją jau buvo pranešęs Statistikos departamentas – ir sakė, kad Lietuva puikiai tvarkosi su koronavirusu.

„Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė darė viską, kad sustabdytų koronaviruso plitimą Lietuvoje. Esame pateikiami kaip pavyzdys, kuris puikiai susitvarkė“, – sakė ji.

„Kaip galima pritarti rezoliucijoms, kurios pagrįstos melagingų naujienų skleidimu?“ – A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad Seimo narių pateikiamus skaičius penktadienį paneigė Statistikos departamentas. „Vargu ar Seimas turėtų vykdyti konservatorių rinkimų programą.“

Klaida

Mirčių skaičius karantino metu tikrai išaugo, tačiau nereikėtų to vertinti kaip reikšmingo šuolio, nes tai nėra neįprastas svyravimas. Skaičiuojant santykinį dydį, mirtingumas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais netgi sumažėjo. Šiuo atveju baimę dėl koronaviruso pasekmių padidino ir Registrų centro veiklos sutrikimai.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra