Lietuvoje

2020.06.23 16:02

„Lietuvos geležinkeliai“: per anksti kalbėti apie Girulių miško kirtimą

Ramūnas Jakubauskas, BNS2020.06.23 16:02

Klaipėdos miesto bendruomenėms baiminantis, kad dėl geležinkelių mazgo perkėlimo iš miesto centro teks iškirsti kelias dešimtis hektarų Girulių miško, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad apie miško kirtimus dar per anksti kalbėti.

„Lietuvos geležinkelių“ Techninės plėtros departamento direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad pirmiausia būtina parinkti alternatyvą geležinkelių mazgo perkėlimui.

„Šiandien apie teritorijas, hektarus, medžių vienetus, kubus būtų gerokai per anksti kalbėti, nes mes kalbame dabar apie alternatyvų parinkimą ir planavimo procedūrų pradėjimą, kad įvertintume ir technologinius aspektus, ir tas pačias funkcijas, ir poveikį aplinkai“, – BNS sakė M. Gedaminskas.

„Tie visi dalykai, niuansai ir atsakys į klausimą, kiek ir kokios teritorijos yra reikalinga, todėl šiandien gerokai per anksti kalbėti, kad mes kirsime ten X ar Y hektarų miško“, – pridūrė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Praėjusį penktadienį prie Klaipėdos miesto savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriame žmonės piktinosi, kad dėl geležinkelių infrastruktūros plėtros reikės iškirsti apie 30 hektarų pajūrio miško.

Vyriausybė, savo ruožtu, pirmadienį pritarė Klaipėdos geležinkelių pertvarkai.

Siūloma pamažu – iki 2030 metų – iškelti didžiąją dalį krovinių srauto iš centrinės stoties, tuo pat metu plečiant ir modernizuojant jūrų uosto teritorijoje esantį Pauosčio kelyną ir Draugystės geležinkelio stotį, tai gali kainuoti apie 80 mln. eurų.

Stoties pertvarkos planai susiję su viena iš beveik 20-ties miesto valdžios sąlygų uostui – mažinti krovinių srautus per centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną. Šios sąlygos iškeltos pernai patvirtintam uosto bendrajam planui, numatančiam Melnragėje statyti išorinį giliavandenį uostą.

Susisiekimo ministerija teigia, kad šiuo Vyriausybės nutarimu siekta sudaryti teisines sąlygas vystymo planų parengimo inicijavimui ir nustatyti planavimo tikslus.

Alternatyva – Kopūstų kaimas

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad uostamiesčio geležinkelio infrastruktūros pertvarka sudarys geresnes sąlygas aptarnauti Klaipėdos uostą.

„Šio geležinkelio mazgo infrastruktūros pertvarka ir išvystymas sudarys geresnes sąlygas aptarnauti Klaipėdos uostą, pagerins krovinių vežimo sąlygas, o tuo pačiu apsaugos centrinę Klaipėdos miesto dalį nuo krovininių traukinių keliamo triukšmo“, – ministerijos pranešime teigė ministras.

Jo teigimu, ketinama atsižvelgti į gyventojų poreikius, taip pat išsaugoti miesto žaliąsias erdves.

„Planuodami strateginius objektus taip pat sieksime, kad būtų išsaugota miesto žaluma ir įsiklausyta į žmonių poreikius“, – sakė J. Narkevičius.

Šiuo metu dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo perkėlimo, norint atlaisvinti miesto centrą nuo krovininių traukinių, sumažinti triukšmą ir taršą, svarstomos kelios alternatyvos.

Viena jų – reikiamą infrastruktūrą įrengti Pauosčio kelyne, esančiame Girulių miške. Kita – šalia Kopūstų kaimo Klaipėdos rajone. Be kita ko, svarstoma ir „nulinė“ alternatyva, kai geležinkelio mazgas liktų toks, koks yra dabar.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad Kopūstų kaimo alternatyvą nutarimo projekte nutarta konkrečiai įvardyti po papildomų konsultacijų su Klaipėdos bendruomenių atstovais praėjusį penktadienį.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas teigė kol kas negalintis pasakyti, kuri alternatyva yra geresnė.

„Bus atliekamos visos procedūros, vertinamos alternatyvos ir atitinkamai skaičiai atsakys, kuri alternatyva yra geresnė“, – tvirtino M. Gedaminskas.

Kirtimui prieštarauja gyventojai

Klaipėdos bendruomenių asociacijos, kuriai priklauso ir Girulių bendruomenė, pirmininkas Renaldas Kulikauskas sako, kad vietos gyventojai nenori, jog dalis Girulių miško būtų iškirsta.

„Mes nenorime, kad būtų prakirstas miškas ir mes norime, kad būtų iš principo nesvarstoma alternatyva Girulių miško, įvertinus tolimesnius planus, susijusius su sausuoju uostu ir tada jau kalba eitų ne apie 30 hektarų, o apie didesnę teritoriją“, – BNS sakė asociacijos vadovas.

Jis pridūrė, kad jeigu planuojama geležinkelio infrastruktūra būtų įrengta Kopūstų kaime, tai tenkintų vietos bendruomenes.

„Ir norime, kad būtų grįžtama prie svarstymo tos teritorijos, kuri Klaipėdos rajono bendruoju planu numatyta prie Kopūstų kaimo“, – teigė jis.

Klaipėdos centrui priklausančios Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis sako, kad jau dešimt metų „Lietuvos geležinkeliai“ žada įrengti specialias sienas triukšmui sulaikyti, tačiau tai vis dar nepadaryta.

„Tos sienelės vėluoja – daugiau nei dešimt metų nieko nevyksta“, – BNS sakė T. Meškinis.

Vis dėlto, vyras teigė, kad sienelės galėtų sulaikyti triukšmą, tačiau vibracijos jos nesulaikys, todėl geriausia geležinkelio mazgą iškelti už miesto ribų.

Vitės bendruomenės pirmininkas taip pat sako, kad nebūtų gerai, jog iškeliant geležinkelio mazgą Giruliuose būtų iškertama dalis miško, be kita ko, jis svarsto, kad valdžiai pigiau įrengti geležinkelio mazgą Giruliuose nei Kopūstų kaime.

„Aš suprantu ir jų pusę, bet gyventojų pusė yra kitokia“, – teigė T. Meškinis.

Ekonominės naudos nepajus

Uostamiesčio geležinkelių infrastruktūros pertvarka norima atlaisvinti Klaipėdos centrą nuo krovininių traukinių, mažinti triukšmą ir oro taršą, po pertvarkos į miesto centrą atvyktų tik keleiviniai traukiniai, o krovininiai tik pravažiuotų iki Draugystės geležinkelio stoties.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad apčiuopiamos ekonominės naudos, iškėlus geležinkelio mazgą, nepajus nei bendrovė, nei uosto krovos kompanijos.

Bendrovė taip pat sako, kad didėjantys konteinerių srautai lemia didesnį krovininių automobilių srautą Klaipėdoje ir jos prieigose, todėl būtina gerinti Klaipėdos uosto sąveiką su geležinkelių transportu.

Be kita ko, būtina užtikrinti, kad daugiau nei 2/3 visų krovinių į Klaipėdos uostą ir iš jo būtų atvežami ir išvežami geležinkelių transportu.

„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, realiu arba netgi optimistiniu scenarijumi planuojamos infrastruktūros statybos darbų pradžia užtruktų nuo ketverių iki šešerių metų.

Laipsniškai iki 2030 metų mažinti Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties kelyną, paliekant stotį tik keleivių pervežimams, anot bendrovės, numatyta Klaipėdos bendrojo plano pakeitimo projekto sprendiniuose.

Šiuo metu šis projektas, pasak „Lietuvos geležinkelių“, rengiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kuri vadovaujasi miesto tarybos sprendimu.

Taip pat šiuo metu yra derinami ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimo sprendiniai. Įvairių derinimų metu su Klaipėdos rajono savivaldybe buvo aptartos ir suderintos Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinei infrastruktūrai vystyti reikalingos teritorijos.

Populiariausi