Lietuvoje

2020.06.28 16:05

Atkreipė dėmesį į neišspręstą socialinę bėdą: mamos – nebūtinai besišypsančios deivės, ant kurių rankų supasi angeliukai

Aleksandra Ketlerienė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.28 16:05

Panevėžyje, daugiabučio laiptinėje, rastas paliktas ką tik gimęs berniukas, Anykščių rajone negyvas naujagimis aptiktas lauko tualete.  Šie du įvykiai – vos per vieną savaitę. Kas lemia, kad vis dar tenka išgirsti apie likimo valiai paliktus ką tik gimusius vaikus? Ar visuomenė suteikia pakankamai pagalbos moterims, atsidūrusioms sudėtingoje gyvenimo situacijoje? Apie tai diskutuota laidoje „Aktualijų studija“.

Po minėtų atvejų, kai likimo valiai per savaitę buvo palikti du vaikai, pirmoji ponia Diana Nausėdienė kreipėsi į žiniasklaidą su paraginimu prie naujienų apie tokius ir panašius įvykius viešinti krizinio nėštumo centro kontaktus – taip, kaip jau ne vieneri metai įprasta nurodyti pagalbos telefonus greta žinučių apie savižudybes.

Kaip laidoje sakė prezidento patarėja Regina Statkuvienė, pagalba nėščiosioms, susiduriančioms su sunkumais, vis dar nėra deramai įvertinta problema.

„Deja, bet ji vis dar yra sprendžiama visuomenininkų iniciatyvomis, nesulaukia reikiamo dėmesio. (...) Siūlymas prie tokių žinių kartu publikuoti informacines lenteles su krizinio nėštumo, galbūt gyvybės langelio kontaktais būtų tik viena priemonė, kuri galėtų informuoti ir tas moteris, ir jų aplinką. Juk tos moterys vaikščiojo tarp mūsų, buvo jų kaimynai, artimieji ir tarsi niekas nepastebėjo, kad joms yra blogai, jos susiduria su sunkumais“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo prezidento patarėja.

Kaip sako viena iš Krizinio nėštumo centro įkūrėjų Zita Tomilinienė, dažna moteris, kuri savo ar artimųjų iniciatyva susisiekia su centru, nusprendžia kūdikį pasilikti. Kai kurios apsigalvoja po to, kai vaikelį palieka. Pasak pašnekovės, nėščiosios tokiu metu yra ypač jautrios ne tik vyro, bet ir kitų šeimos narių reakcijoms.

„Turėjome keletą atvejų, kai jau pagimdžiusi moteris nusprendė palikti, bet kai gydytojai atsiuntė ją pasikonsultuoti į mūsų centrą, su ja pakalbėjus apie visas aplinkybes, gyvenimo sąlygas, apie tai, kokios pagalbos ji susilauktų, išdrįsta vis dėlto auginti jį. (...) Pradžioje moteris, kai nėščia, labai bijo pasisakyti artimiesiems, jeigu žino, kad jie nepritars arba pasmerks. Ta baimė dažniausiai turbūt ir priverčia pasielgti taip, kaip matome. Tai tragiški atvejai, kurių kiekvienais metais būna bent apie aštuonis“, – sakė Z. Tomilinienė.

Net jeigu ir gimdyvė nusprendžia vaiko atsisakyti, sako Z. Tomilinienė, visada geresnis pasirinkimas yra ne palikti jį bet kur ir galimai numarinti: „Mes visada su moterimis kalbame, kad iš tikrųjų, jeigu manai, kad negali auginti to vaikelio, yra saugus būdas palikti jį gyvybės langelyje. Tada negresia baudžiamoji atsakomybė, vaikelio gyvybė ir sveikata yra išsaugota, ir yra daug šeimų Lietuvoje, kurios su meile užaugins tą vaiką.“

Pašnekovės manymu, žiniasklaidoje skelbiami atvejai apie paliktus vaikus visgi yra proga kiekvienai šeimai susimąstyti: o kas būtų, jeigu mano dukra pastotų? Ką aš pasakyčiau, jeigu mano sūnus praneštų apie besilaukiančią draugę?

„Kai kurios moterys nesugeba tvarkytis su tom emocijom ir baimėm, dėl to imasi sprendimų, kurių jos pačios dažniausiai net nesuvokia, nes padarė tai šoko būsenos“, – pastebėjo Krizinio nėštumo centro viena iš įkūrėjų.

Pogimdyvinė depresija ištikti gali kiekvieną

Pogimdyvinė depresija nėra tokia reta, kiek retai apie ją kalbama, sutinka laidos pašnekovės. Pasak socialinės ir ugdomosios platformos nėščiosioms, šeimoms ir moterims „Nėštumo kalendorius“ atstovės Nidos Vildžiūnaitės, ji ištinka apie 10–15 proc. moterų, apie pusė iš jų negeba atpažinti, kad tai depresija, neatranda reikiamo ramsčio ir artimoje aplinkoje.

Pavyzdžiu, sako ji, galėtų būti Skandinavijos šalys, kuriose didelis dėmesys skiriamas ne tik fizinei, bet ir psichologinei nėščiųjų būklei – atliekami testai, patikrinantys jos žinias, kaip rūpintis kūdikiu, emocinę būklę, santykius su partneriu. „Pas mus tokių dalykų nėra ir išryškėjo netgi problema besirengiant projektui „Mama mums rūpi“, kad mūsų medikai ir psichologai nėra netgi ruošiami apie pogimdyvinę depresiją kaip tokią“, – sakė N. Vildžiūnaitė.

„Kai kurios moterys nesugeba tvarkytis su tom emocijom ir baimėm, dėl to imasi sprendimų, kurių jos pačios dažniausiai net nesuvokia, nes padarė tai šoko būsenos“, – pastebėjo Krizinio nėštumo centro viena iš įkūrėjų.

Pasak jos, būsimajai mamai visuomet užkraunami dideli lūkesčiai, aplinkiniai dažnai nėštumą klaidingai įsivaizduoja kaip vien tik pozityvų ir pakylėtą laikotarpį, o taip tikrai nėra ypač tais atvejais, kai nėščioji nejaučia palaikymo.

„Mamas, nėščiąsias juk matom vos ne kaip deives, dievybes, ant kurių rankų angeliukai supasi, o jos visos palaimoje šypsosi. Tai akivaizdu, kad šitas pirmas paveikslas mums visiems akyse, kai pagalvoji apie moterį, kuri laukiasi ar susilaukė vaikelio. Ir su ta pirmąja nuostata mes ir žiūrime į moterį, iš jos to tarsi ir reikalaujame. Ir mūsų visi pasisveikinimai, mūsų džiaugsmai yra „kaip tavo vaikelis?“ ir automatiškai visi žinome, kad „tu esi be proto laiminga“. Bet motinystė yra ne tik apie euforines būsenas, jos jausmų skalė tikrai labai plati. Pogimdyvinė depresija parodo, kad, jeigu neatsižvelgiame į neigiamas emocijas ir išgyvenimus laiku, nepastebime ir neieškome pagalbos, tai gali įsibėgėti ir tapti liga“, – kalbėjo „Nėštumo kalendoriaus“ atstovė.

R. Statkuvienė antrino, kad kartais padėtį apsunkina perdėm idealistiškas ir reiklus įsitikinimas, kad ką tik vaiko susilaukusi mama gali viską – „būti ir supermama, ir superdarbuotoja, ir gražiai atrodyti“.

Krizinio nėštumo centro atstovė Z. Tomilinienė sako, kad į organizaciją besikreipiančios moterys turi galimybę ne tik pasikalbėti, gauti profesionalią konsultaciją, bet ir kitokią pagalbą.

„Mes su moterimi apkalbame visus scenarijus, kaip galėtų sureaguoti tavo artimasis, kad ji pasiruoštų. (...) Ir mes iš tikrųjų siūlome ne tik kraitelį kūdikio, bet ir tęstinę pagalbą, kartais ir apgyvendinimą saugioje vietoje, jeigu iš tikrųjų varo iš namų dėl to, kad laukiasi arba jeigu ten nėra saugu, smurtaujama ar dar kažkas“, – sakė Z. Tomilinienė.

„Jos bijo, kaip bus: ar aš sugebėsiu? Ar galėsiu vaikui duoti tai, ką norėčiau duoti? Ar pati savimi sugebėsiu pasirūpinti? Kaip artimieji – man padės ar pasmerks, nusisuks? Ar vaikelis bus sveikas? Tų baimių nėštumo metu būna labai daug ir, jeigu nėščioji neturi galimybių su kuo nors pasikalbėti apie tai, kas jos galvoje ir širdyje sukasi, tai jai dar sunkiau. Ir jeigu ji apskritai slepia, kad laukiasi, tai įsivaizduokite, kokią dramą viduje ji išgyvena ir kiek neigiamų scenarijų prisigalvoja“, – pridūrė pašnekovė.

Patirtis rodo, kad gavusios pagalbą dauguma moterų išsaugo vaiką ir šiuo sprendimu džiaugiasi, sako ji.

„Yra apie 300 vaikų gimę per tuos metus, kai mes padedame moterims. Mes matome tas moteris, kai jos ateina jau su kūdikiais, kaip jos myli ir džiaugiasi. Kai prisimeni, kokia ji buvo pradžioje, kai ji laukėsi ir jai atrodė, kad tai gyvenimo pabaiga, bet pasirodo, kai įvyksta perversmas, tu įveiki tą krizę ir susitinki su savo vaikeliu, ir matai, kad yra palaikymas, tu pasijauti kaip nugalėtojas, bet ne pralaimėtojas“, – laidoje kalbėjo Z. Tomilinienė.

Prakalbus apie valstybės paramą R. Statkuvienė ir N. Vildžiūnaitė sutiko, kad vadinamieji kūdikio kraiteliai – vienkartinė parama būtiniausiais daiktais, reikalingais naujagimiui, kai kurioms šeimoms vertingi, bet esminių bėdų nesprendžia.

„Iš esmės reikėtų kompleksinio požiūrio į šeimą, kad žmonės galėtų derinti darbą ir vaikų auginimą, kad jų auginimas būtų valstybės remiamas, kad tai nebūtų palikta tik šeimai. Iš tiesų nuveikti yra daug ką. Gerųjų praktikų yra: ir vaiko pinigai, ir tėvystės, motinystės atostogos, kai gali ir mama, ir tėtis rinktis vaiko priežiūrą, yra dabar įtraukiami ir seneliai, kai jie gali pagelbėti. (...) Bet supraskime, kad Lietuvoje vis dar yra daug socialinės atskirties ir reikėtų žiūrėti į skirtingas visuomenės grupes: jeigu vieniems ir kraitelis yra svarbus, kitiems – mokestinės lengvatos, galimybė auginti daug vaikų ir jausti valstybės pagalbą. Iš tiesų darbų yra daug“, – sakė R. Statkuvienė.

Parengė Ronaldas Galinis.

VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto, o taip pat moterims, kurios po gimdymo išgyvena depresiją.

Pagalbos galite kreiptis tel. 8 603 57912; pagalba@neplanuotasnestumas.lt; www.neplanuotasnestumas.lt

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00