LRT tyrimai

2020.06.22 20:14

Ministras Mažeika nesustoja: ypatingai saugomame Žuvinto rezervate siekia įteisinti išimtis žvejybai

Jurga Tvaskienė, Izabelė Pukėnaitė, LRT.lt2020.06.22 20:14

Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika skubina Vyriausybės nutarimą dėl Žuvinto biosferos rezervato nuostatų pakeitimo, nors projektui nepritaria Vyriausybės teisininkai. Šis dokumentas, be kita ko, įteisintų išimtį vietos gyventojams rezervate užsiimti poledine žūkle. Sūduvos rinkimų apygardoje prieš ketverius metus mandatą laimėjęs politikas tvirtina, jog tai nėra siekis įtikti savo rinkėjams prieš naujus Seimo rinkimus.

Pirmadienį Vyriausybė atidėjo Aplinkos ministerijos parengtą nutarimą dėl Žuvinto biosferos rezervato nuostatų pakeitimų, nors anksčiau tą pačią dieną jam buvo pritarta ministrų pasitarime. Sparčią šio projekto eigą pristabdė Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabos. Jose neigiamai vertinamas siekis įteisinti išimtis Žuvinto apylinkių gyventojams užsiimti limituota žvejyba rezervate, mat tokia veikla nenumatyta šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.

Mažeika svarsto Žuvinte leisti žvejoti aplinkiniams: nematau problemos, jei žmonės nuo ledo pagaus žuvį

Tačiau ministras praėjusią savaitę, birželio 17-ąją, kaip Seimo narys jau užregistravo Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą. Jo aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, kad iniciatyva parengti įstatymo pakeitimą kilo dėl žvejybos įteisinimo Žuvinto gamtiniame rezervate. K. Mažeika LRT tvirtino nesieksiąs šio įstatymo priėmimo skubos tvarka. Esą svarbu išvengti teisinės kolizijos ir suderinti rezervato nuostatų bei įstatymų reikalavimus.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, klausiamas apie šių pataisų priėmimą, sakė manantis, jog ministras „labai nedels“. „Ar surinks parašus, ar kaip. Aš negaliu tiksliai pasakyti, nes ne aš sudarinėju Seimo darbotvarkes“, – aiškino kancleris.

Pakeitimų esą reikia, siekiant pasirūpinti vietos žmonėmis. Mat nuo senų laikų penkių šalia rezervato esančių kaimų gyventojai turėjo teisę žiemomis žvejoti ant Žuvinto ledo. Įstatymo pakeitimo projekte K. Mažeika nurodo, kad, joms pritarus, tokią teisę įgytų ir dar penkių kaimų žmonės. Tačiau įstatymo pataisose aiškiai nurodoma, kad išimtimi žvejoti ypatingai saugomoje teritorijoje galimybė atsirastų visų su Žuvinto rezervatu besiribojančių vietovių gyventojams – maždaug 14-kai kaimų, o potencialių žvejų skaičius padidėtų trigubai.

Galimybę įmerkti meškerę Žuvinte atsirastų ir keliasdešimt kilometrų nuo ežero nutolusių Marijampolės bei Lazdijų savivaldybėse esančių kaimų gyventojams, mat jų gyvenamos vietovės ribojasi su rezervatu. Šios vietovės patenka į Sūduvos rinkimų apygardos ribas. Čia prieš ketverius metus K. Mažeika pelnė pergalę rinkimuose į Seimą.

„Išrinktas tikrai esu Sūduvoje, bet Žuvinto rezervatas yra visai kitame rajone, ir tikrai nieko bendro (su siekiu įsiteikti rinkėjams – LRT) neturi“, – tvirtino K. Mažeika.

Kiek žvejų atsiras – ne esmė

Kaip nurodoma Žuvinto biosferos rezervato interneto svetainėje, šiuo metu žvejybos sąlygas Žuvinto ežere nustato Limituotos žvejybos tvarkos aprašas. Pasak rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, tokią galimybę įtvirtino anksčiau taikytos žvejybos taisyklių išimtys. Viena iš jų bylojo, kad limituota poledinė žvejyba Žuvinte išimties tvarka leidžiama vietos gyventojams, kurių gyvenamosios vietovės nuo ežero nutolusios ne daugiau kap kilometro atstumu.

Nors šios tvarkos vėliau nebeliko, ji tebeegzistuoja beveik 20 metų nekeistuose Žuvinto rezervato nuostatuose. O štai dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme numatoma, kad Lietuvos rezervatuose vietos gyventojams taikomos išimtys tik uogauti arba grybauti.

„Vienas dalykas, kad Saugomų teritorijų įstatyme žvejyba rezervatuose yra draudžiama. Kitas, kad naujai priimtame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme taip pat neleidžiama bet kokia ūkinė veikla rezervatuose, taip pat ir žvejyba. Tačiau Žuvinto rezervato nuostatai nebuvo keisti nuo pat biosferos rezervato įkūrimo. Ir tie nuostatai jau akivaizdžiai neatitinka mūsų teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų“, – aiškino A. Pranaitis.

Štai dėl tokių neatitikimų iki šiol žvejybai ant Žuvinto ledo buvo taikomos išimtys penkių kaimų – Alytaus rajono Simno seniūnijos Aleknonių, Bambininkų, Grinkiškių ir Žuvintų, taip pat Ąžuolinių kaimo, nutolusių ne daugiau kaip per kilometrą nuo ežero, gyventojams.

Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kurios keistų šią tvarką, parengęs aplinkos ministras K. Mažeika siūlo, kad rezervatuose vietos gyventojai galėtų ne tik uogauti ir grybauti, bet ir žvejoti. Tačiau sprendimai dėl to turi būti priimami „atsižvelgiant į gamtiniuose rezervatuose esančių vertybių būklę ir vietos gyventojų vykdytą teisės aktais reguliuotą gamtos išteklių naudojimo tradiciją arba jos nebuvimą“.

O projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad išimtys žvejybai „leistų nenutraukti tradicijos, kuri egzistavo, pvz., Žuvinto rezervate“.

„Daugelio kitų rezervatų atveju, jeigu tokios tradicijos nebuvo, uogavimas, grybavimas arba limituota žvejyba nebūtų leista – apsisprendimas dėl to įvyktų Vyriausybei tvirtinant atitinkamos saugomos teritorijos nuostatus“, – projekto aiškinamajame rašte nurodo ministras.

Nors K. Mažeika skelbia, kad priėmus jo siūlomas pataisas, galimų žvejų gretos padidėtų vos penkių kaimų gyventojais, iš tiesų įstatymo pakeitimuose kalbama apie vietoves, kurios ribojasi su gamtniu rezervatu. Kaip LRT aiškino Žuvinto rezervato vadovas A. Pranaitis, išimtimi licencinei žvejybai galėsiančių pasinaudoti kaimų tokiu atveju būtų keturiolika.

Maža to – iš šio skaičiaus 10-ies kaimų, esančių Marijampolės ir Lazdijų savivaldybėse, gyventojai iki šiol tokios teisės neturėjo, nes jų gyvenamosios vietos yra visiškai nutolę nuo Žuvinto ežero. Štai Liūliškio kaimas, esantis Marijampolės savivaldybėje, nuo Žuvinto yra už 26 km, Vartų kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje – už 22 km.

O iki šiol išimtimi žvejybai galėję naudotis Bambininkų kaimo, esančio už 0,9 km nuo Žuvinto ežero, gyventojai tokią teisę greičiausiai prarastų, nes kaimas su gamtiniu rezervatu nesiriboja.

Kiek tiksliai gyvenamųjų vietovių patektų į siūlomą išimtį, LRT negalėjo atsakyti ir Aplinkos ministerijos kancleris A. Mockevičius. Nors būtent jis praėjusį penktadienį šį klausimą pristatė ministerijų kanclerių pasitarime.

„Aš nesu nei žvejys, nei medžiotojas, tai man su tais dalykais gana sudėtinga, ir nežinau, kokio lygio tai problema. Žinau, kad tai yra problema iš esmės, ir ministras ir su vietos gyventojais kiek yra bendravęs, ir dėl to, kad buvo ta galimybė žvejoti. Manyčiau, kad tas skaičius nėra esmė. Esminis dalykas yra tas, ar apskritai leisti toliau žvejoti, ar neleisti. O tie nuostatai yra kaip ir Vyriausybės pavedimas, ir man, kaip Aplinkos ministerijos kancleriui, svarbu, kad tie Vyriausybės pavedimai būtų vykdomi, ir kad mes nevėluotume. Ir kad teisiškai būtų įgyvendinta pilnai“, – kalbėjo jis.

Kanclerio teigimu, aplinkos ministro siūlomų pataisų esmė – ne žvejyba. „Kadangi Žuvinto nuostatai buvo nepatvirtinti pagal naujai pasikeitusių įstatymų reikalavimus, tai juos būtina buvo patvirtinti. Ir ten su ta žvejyba poledine yra toks kazusas įvykęs: per neapsižiūrėjimą Seime buvo leista ten tik grybauti ir uogauti, o žvejyba, nors jinai anksčiau buvo leidžiama, jinai kažkokiu būdu prapuolė. Nes ten žvejyba tik ta galima, kad ten paukščiams nepakenkti perėjimo metu ir ten buvimo metu. Tai tik žiemą žvejyba ir poledinė“, – kalbėjo A. Mockevičius.

LRT paklausus, kodėl aplinkos ministras, nesulaukęs, kol Seime bus apsvarstytos jo siūlomos įstatymo pataisos, Vyriausybei pateikė nutarimo dėl pokyčių Žuvinte projektą, nors teisininkai siūlė to nedaryti, A. Mockevičius tvirtino, kad neleistina ir šiuo metu susiklosčiusi situacija.

„Nepasako teisininkai, kad ir dabar galiojančiame teisės akte yra leidžiama žvejoti būtent žiemos metu. Tai čia ir dabar yra šita dalis ne visa tinkama. Nors šitame įstatyme nėra pasakyta, kad tai yra kaip ir draudžiama veikla. Bet nepasakyta, kad ir leidžiama. Palikta pilkoji zona. O teisininkai aiškina, kad tai yra, kaip pasakyti, neteisėta. Bet jeigu iki žiemos spėja priimti, tai tokiu atveju... būtų leidžiama“, – samprotavo Aplinkos ministerijos kancleris.

Prakalbo apie rinkimų pažadus

Pirmadienį paaiškėjus, kad Ministrų pasitarimo darbotvarkėje ir Vyriausybės posėdyje staiga atsirado klausimas dėl Žuvinto rezervato nuostatų keitimo, Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbanti parlamentarė Aistė Gedvilienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo nuogąstavimais.

„Sutapimas Nr. 1 – kaip tik šiandien Vyriausybės darbotvarkėje yra klausimas dėl Žuvinto biosferos rezervato nuostatų patvirtinimo. Medžiagos vis dar nėra, todėl, ką konkrečiai siūloma keisti – neaišku, bet minčių kyla įvairių. Sutapimas Nr. 2 – Žuvintas kaip tik mūsų ministro vienmandatėje apygardoje. Dėl balsų galima vieną kitą pakeitimą gamtos sąskaita padaryti, ji nei balsuoja, nei skundžiasi“, – rašė politikė.

Vėliau kalbėdama su LRT politikė teigė: „Kalbant apier gamtos apsaugą, mes turėtume saugoti ir tausoti, ir darniai žiūrėti į gamtos turtus, o ne ieškoti, kaip padaryti kokią nors lengvatą savo rinkėjams. Nes, kaip žinia, ministras K. Mažeika būtent toje apygardoje kandidatuoja, ir mano galva, tai yra visiškai bandymas įtikti rinkėjams prieš rinkimus, o ne žiūrėjimas į rezervatų apsaugą“.

Ministras K. Mažeika tvirtina, kad jo siūlomi teisės aktų pakeitimai nėra susiję su tuo, jog yra išrinktas Sūduvoje ir vėl rengiasi varžytuvėms dėl Seimo mandato. „Žuvinto rezervatas yra visai kitame rajone, ir tikrai nieko bendro neturi“, – tvirtino jis.

Aplinkos ministerijos kancleris A. Mockevičius tvirtino, kad svarstymai apie ministro rinkiminius interesus esantys interpretacija.

„Mes apie tai nekalbėjome, kad tai yra jo rinkėjai. Aišku, taip, tai jo yra apygarda, čia nėra paneigimo. Tačiau vis tiek – čia yra tie patys gvyentojai, gyvena ten. Ir dar kartą sakau – daug metų tą daro (žvejoja žiemą – LRT), ir iš tikrųjų niekas nepsipreišino tam, kadangi žalos gamtai ten nėra daroma. Nes iš tikrųjų saugoma vertybė yra paukščiai, kurių tuo metu ten nėra, kai žvejojama poledine žūkle“, – kalbėjo A. Mockevičius.

Ministras problemos nemato

Aiškindamas, kodėl vietos gyventojai galėtų turėti išimtį įstatyme dėl žvejybos, K. Mažeika kalbėjo, kad jie taip pat rūpinasi aplinkosauga.

„Nes vieto gyventojai yra tie, kurie galbūt daugiausia susiduria (su pažeidimais – LRT), daugiausia informuoja vietos reindžerius apie vykdomus pažeidimus, taip pat prisideda prie saugojimo, prie ūkinės veiklos, prie gyvulių savo ganymo rezervatinėse teritorijose. Tai iš tiesų tie žmonės nemažai pakankamai padeda pačiam rezervatui išlikti, ir išlaikyti tą statusą, ir išsaugoti tą biologinę įvairovę, kuri ten yra“, – kalbėjo K. Mažeika.

Jis taip pat aiškino nematąs problemų, jei „žmonės žiemą nuo ledo pagaus vieną kitą žuvį“.

Tuo metu Žuvinto rezervato vadovas A. Pranaitis sako, kad įteisinus ministro siūlomas išimtis, potencialių žvejų gali padidėti tris kartus. Šiuo metu poledinei žūklei Žuvinte tam teisę turintiems vietos gyventojams išduodama 40-60 vienkartinių leidimų.

„Kaip gamtininkas galiu pasakyti – Saugomų teritorijų ir kiti įstatymai sako, kad žvejyba rezervate galėtų būti, jei to reiktų gamtai. Jeigu vertybių išseaugojimui reikėtų gaudyti žuvį, tarkime, būtų priveista amūrų, kurie griauna visą ekologinę sistemą, ir juos reikia išgaudyti. Bet kam reikia žvejoti gamtiniame rezervate, aš nežinau. Nėra ten tų žuvų tiek daug. Turime ekologų atliktus tyrimus, kur tiesiai sako, kad žvejojamų žuvų, daugiausia ešerių ir lydekų, biomasė pastoviai mažėja. O jos yra labai svarbios ekosistemai, nes jos subalansuoja visą ekosistemos vystymąsi. Jų kuo dagiau, tuo geriau, o mes turime atvirkštinę situaciją, ir dar skatiname žvejybą. Iš gamtinės pusės, tai neatleistinas dalykas“, – sakė A. Pranaitis.

Žuvinto rodikliai yra pateikti šio ežero ir jo pakrantės gamtotvarkos plane. Jame teikiamais ichtiofaunos tyrimų bei ekologinės būklė vertinimo duomenimis, kuriuos pateikė Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontu ekologijos ir fiziologijos laboratorija, lydekų dalis visoje Žuvinto ežero žuvų biomasėje 2003-2012 metais susitraukė nuo 11 proc. iki 3,1 proc. - beveik keturis kartus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt