Lietuvoje

2020.06.27 19:03

Pacientų atstovė į valstybines vaistines didelių lūkesčių nededa: tai – ministerijos pasakos

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.27 19:03

Valdžia giriasi mažėjančiomis vaistų kainomis, tačiau iš pacientų galima girdėti, kad kišenes vis labiau tuština priemokos už juos. Prieš rinkimus atgimė ir valstybinių vaistinių idėja. Kaip iš tikrųjų keitėsi vaistų kainos ir kaip jas galėtų koreguoti valstybinės vaistinės, jeigu tokioms būtų pritarta? Apie tai diskutuota LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, dalis ligonių jaučiasi atsidūrę įkaitais naujoje sistemoje: originalaus vaisto priemoka išaugo, o jį keisti gali būti sveikatai pavojinga. Tai ypač aktualu asmenims, kurie gyvena su transplantuotu organu. Kainos, kaip sako Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė, stabiliai augo nuo 2018 m. ir šiandien kai kuriais atvejais yra sunkiai pakeliamos pacientams.

„Esminiai pokyčiai vaistų kompensavimo sistemoje įvyko 2018 metais, ir kiekvieną ketvirtį mūsų atstovaujami pacientai, kurie gyvena su persodinta širdim, plaučiais, kepenim, inkstais, pajuto, kad kiekvieną ketvirtį priemokos vis didėjo. Kada per mėnesį tas krepšelis būdavo 15-30 eurų, iš bėdos viskas pateisinama, bet kai šiuo metu už vieną vaistą tenka mokėti apie 100 eurų, aš manau, mes visi suprantam, kad tai yra nepakeliama našta sunkią negalią turintiems žmonėms, kurie yra labai padidintos rizikos ir gyvena socialinėje atskirtyje“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo A. Degutytė.

Ji sako, kad asociacija ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybines ligonių kasas, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas būtų peržiūrimas, priemokos būtų sumažintos.

„Ši tvarka netinka sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač pacientams, vartojantiems imunosupresinius vaistus. Kadangi nėra užtikrinamas tęstinis gydymas, kiekvieną ketvirtį vieni vaistai dingsta, kiti atsiranda, imunosupresiniai vaistai yra pakeičiami kitais. (...) Nėra užtikrinamas tęstinumas ir kokybiškas gydymas. Jeigu mes kalbam apie paprastus vaistus nuo skausmo, tai suprantam, kad vienus vaistus galim pakeisti kitais, bet kai žmogus gyvena su persodinta širdimi, jam tas vaistų keitimas gali pasibaigti naujos širdies praradimu arba mirtimi“, – teigė „Gyvesties“ prezidentė.

Pastebėjimams antrino ir asociacijos „Kraujas“, vienijančios kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sergančius asmenis, prezidentė Ieva Drėgvienė. Anot jos, sistema ne tik apsunkina kai kurių pacientų dalią, bet ir nepadeda pasiekti užsibrėžto taupymo tikslo.

„Valdininkai sprendžia, kokius vaistus pacientams reikia vartoti, neatsižvelgiant į tai, ar žmogus serga lėtinėmis ligomis, ar jis yra transplantuotas. Situacija tikrai labai sudėtinga ir kas keisčiausia yra, tai kad vienoje vietoje mes bandome sutaupyti kažkiek tų lėšų, bet visiškai nepagalvojome, kad per kitą kišenę mes išleidžiame ženkliai daugiau. Todėl kad pacientai turi dažniau grįžti pas gydytojus, jiems reikalingi papildomi tyrimai, ir tai vis tik yra sąnaudos, laikas – gaišinami gydytojai, pacientai, bet prie viso to juk tai irgi kainuoja“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo I. Drėgvienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sako, kad jau nuo liepos 1 d., įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, didelė dalis sergančiųjų neturės mokėti jokių priemokų. Priemokų už vaistus ir neliks visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat senatvės pensininkams ir turintiems negalią, jei jų pajamos – pensijos, socialinės išmokos, pašalpos – nesieks 257 eurų.

Tačiau A. Degutytė atkreipia dėmesį, kad liks daugybė žmonių, kurių ši pagalba nepalies. „Tikrai galiu teigti labai drąsiai ir atsakingai, kad šitos problemos neišspręs. Kadangi 257 eurai yra absoliuti skurdo riba, minimalių vartojimo poreikių dydis. Žmogus, jeigu kažkiek buvo dirbęs iki jo neįgalumo nustatymo, ta išmoka gali siekti 270 eurų. Ar išsprendžiama problema? Manau, kad ne“, – sakė ji.

Didelių lūkesčių į valstybines vaistines nededa ir pacientų atstovė

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios leistų ligoninėse steigti valstybines vaistines. Tai, pasak idėją palaikančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, būtų ypač naudinga regionuose – dar 2016 m. pristatytas siūlymas esą atpigins vaistų kainas.

„Aktualijų studijoje“ kalbėjusi K. Garuolienė labiau negu kainas akcentavo retų vaistų didesnį pasiekiamumą, tai ypač aktualu sunkiai sergantiems.

„Susiduriame su rinkos įtaka, kai vienų vaistų kartais vaistinės ir neturi arba sako, kad yra, bet reikia užsakyti, bet jų nėra, tai idėja buvo, kad tose vaistinėse visada būtų pigiausių vaistų. Kad pacientai galėtų juos įsigyti, nebijoti įsigyti ir vaistinė būtų pasirūpinusi reikalingiausiais vaistais. Kartais pacientams, ypač sergantiems retesnėm, mažiau paplitusiom ligom, ypatingesnių vaistų ir kartais tenka lakstyti po daugelį vaistinių, kol surandamas tas vaistas“, – sakė viceministrė.

„Mintis projekto yra tokia, kad būtų leista steigti vaistines gydymo įstaigose. Šiuo metu daugelis ligoninių turi savo stacionaro vaistines, kur aptarnauja čia besigydančius pacientus, tai buvo mintis, kad sudaryti galimybes toms vaistinėms parduoti vaistus ir ligoninėje nesigydantiems pacientams“, – idėją paaiškino K. Garuolienė.

Ji pridūrė, kad tai nebūtų gydymo įstaigų prievolė, tačiau tik galimybė.

Vaistinių asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė kritiškai vertino valstybinių vaistinių projektą, be to, įžvelgė nenuoseklumą valdžios planuose.

„Šiandien yra valdiškų vaistinių. Dar įdomiau – yra Vyriausybės numatytas privatizuojamų įmonių planas, kuriame yra valdiškos vaistinės. Tai viena ranka mes jas privatizuojam, o kita kuriam kažkokį naują tinklą“, – sakė asociacijos prezidentė.

Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, didelių lūkesčių į šias vaistines nededa ir pacientus atstovaujantys susivienijimai. Kitą vaistą negu buvo pratęs vartoti, netgi jeigu jis pigesnis, rinksis toli gražu ne kiekvienas rimtai sergantis, mat tai gali kelti riziką sveikatai, sako ji.

„Tai yra tik ministerijos sekamos pasakos. Ir šiuo metu bet kokį vaistą žmogus gali įsigyti bet kurioje Lietuvos vaistinėje, o jeigu tuo metu toje vaistinėje nėra kažkurio pigiausio ar kito vaisto, visada, jeigu žmogus sutinka, jam yra užsakomas ir sekančią dieną žmogus tą vaistą gauną. Arba vaistininkas padeda surasti, kurioje kitoje vaistinėje šiuo metu yra, jeigu jam dabar yra. Jokio džiaugsmo mums valstybinės vaistinės nekelia, ir kaip suprantu, jose būtų prekiaujama tik pačiais pigiausiais vaistais. Iš tikrųjų žmonės jau yra sąmoningi ir nesuinteresuoti, kad jų ligos būklė blogėtų: jeigu jis gydosi ar kelis mėnesius ar metus ir jam per ilgą laiką pritaikyti konkretūs vaistai, tai žmogus ir stengiasi jais gydytis“, – teigė V. Augustinienė.

Seimo „valstiečiai“ tikisi, kad Farmacijos įstatymo pataisas parlamentas spės priimti iki liepos, kol parlamentarai išeis atostogauti, o pusmečio pasirengti valstybinių vaistinių atsiradimui užteks.

Populiariausi