Lietuvoje

2020.06.22 05:30

„Valstiečiai“ prieš konservatorius: pamiršo rinkėjus, renkasi tarpusavio rietenų kelią

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.06.22 05:30

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų personalijų tema „valstiečiams“ ir konservatoriams sukėlė apetitą dar vienam, itin aštriam tarpusavio konfliktui. LRT.lt kalbinti politologai tikina, kad šios politikų peštynės tampa dar viena proga prieš rinkimus mobilizuoti savo rinkėjus. Viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis perspėja, kad tarpusavyje nenuilstamai kovojančios dvi populiariausios partijos pamiršta, jog šiuo konfliktu gali pasinaudoti kitos politinės jėgos.

Seimui nepaskyrus KT teisėjų, nors šių kadencijos jau pasibaigė kovą, valdantieji tikino, kad kandidatai silpnai pasirodė prisistatydami Seime. Apie tai, kad kandidatai į teisėjus gali nesulaukti palaikymo, užsiminė ir opozicijos atstovai.

Tačiau vėliau „valstiečių“ ir konservatorių pozicijos diskusijoje dėl KT darbo išsiskyrė. KT nutarus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narės, parlamentarės Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmimui, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ėmė raginti A. Širinskienę atsistatydinti iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų.

„Valstietė“ savo ruožtu bedė pirštu į opoziciją, pareiškusi turinti duomenų, kad konservatoriai susitikinėja su KT pirmininku Dainiumi Žalimu ir aptarinėja galimybes kreiptis į KT įvairiais klausimais. Konservatoriai tvirtino, kad KT pirmininkas nėra jų konsultantas, o „valstiečiai“ galiausiai prabilo apie iniciatyvą kreiptis į KT, siekiant išsiaiškinti, ar teismui ir toliau gali vadovauti D. Žalimas, nors jo kadencija jau yra pasibaigusi. Tiesa, pats Seimas anksčiau yra nepritaręs teisėjų, kurie galėtų pakeisti D. Žalimą, kandidatūroms.

Panašu, kad įsiplieskusias aistras bandė raminti prezidentas Gitanas Nausėda, jis pareiškė, jog jam abejonių dėl D. Žalimo galimybių vadovauti KT nekyla, ir paragino politikus nestumti valstybės į konstitucinę krizę. Vis dėlto aistros dėl KT nenurimo.

Peštynės – rinkėjų mobilizavimo įrankis

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tikino, kad „valstiečių“ ir konservatorių konfliktas dėl KT nėra kažkas naujo – anot pašnekovo, tai tėra nuolatinės šių partijų kovos vienas iš etapų. Politologo įsitikinimu, nereikėtų stebėtis, kad, artėjant Seimo rinkimams, konfrontacija tarp dviejų šiuo metu populiariausių partijų tik stiprėja, – tokiu būdu esą ne tik mobilizuojami rinkėjai, bet ir bandoma suvilioti potencialius šalininkus.

„Viešųjų ryšių lygmenyje tai yra labai logiškas ir naudingas procesas, kai tarpusavyje diskutuoja, ginčijasi, net riejasi politinės partijos, kurios iš esmės rinkiminiame lauke viena su kita nekonkuruoja. Konservatoriai yra dešinio lauko politinė partija, o „valstiečiai“ yra centro kairės lauko partija, jie turi visiškai skirtingus rinkėjus. Rinkėjų prasme „valstiečiai“ ir konservatoriai vienas kitam nėra konkurentai, bet tarpusavyje aštriai diskutuodami jie sutelkia dėmesį į save, tokiu būdu mobilizuodami savo esančius ir galimus simpatikus, o, iš kitos pusės, patraukdami dėmesį tų, kurie dar nėra pasirinkę, už ką balsuoti“, – komentavo L. Bielinis.

Politologas neatmetė, kad dalis rinkėjų, stebėdami TS-LKD ir LVŽS konfliktą, gali iš viso nesusižavėti šiomis politinėmis jėgomis, kitaip tariant, politikų peštynės gali supykdyti dalį žmonių ir jie nuspręs iš viso rinkimuose nedalyvauti.

„Aišku, iš esmės tie abejojantys rinkėjai, jei įsitrauks į šito konflikto analizavimą, paprasčiausiai iki rinkimų praras bet kokį norą iš viso balsuoti, bet visais atvejais tiek „valstiečiai“, tiek konservatoriai laimės, nes jie užgožia kitus, su jais konkuruojančius politinius junginius, ir kartu yra nuolat dėmesio centre“, – aiškino L. Bielinis.

Panašią nuomonę turi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Justinas Dementavičius. Anot jo, nors paprastai rinkėjai, kaip rodo apklausos, piktinasi politinėmis rietenomis, TS-LKD ir LVŽS, kibdami vieni kitiems į atlapus, iš esmės nerizikuoja prarasti jiems skirtų simpatijų.

„Jeigu ir bus atbaidyti, tai tikrai ne tie žmonės, kurie iš principo balsuotų už konservatorius ar „valstiečius“, nes rinkėjų mobilizacija, rodant save, kaip alternatyvą, yra rinkimų strategijos dalis“, – LRT.lt teigė J. Dementavičius.

Jo teigimu, „valstiečiai“, kritikuodami KT, siekia ir toliau įtvirtinti antisisteminės partijos įvaizdį, kartu mėgindami patraukti dar didesnį rinkėjų ratą į savo pusę.

„Valstiečiai“, nepaisydami to, kad buvo valdžioje ketverius metus, bando save parodyti kaip antisisteminę jėgą. Dėl to čia kalbama apie Konstitucinį Teismą, apie konservatorius. Kartais pasitaikantis „valstiečių“ įgėlimas prezidentui jau nukreiptas į tuos rinkėjus, kurie nepasitiki Lietuvos politine, teisine, institucine sistema. O konservatoriai, savo ruožtu, kaip ir anksčiau demonstruoja provalstybines nuostatas. Šiuo atveju populistinė „valstiečių“ laikysena jiems yra nepriimtina. [...] Naujų, stiprių, gerai matomų politinių jėgų nėra, tai „valstiečiai“ bando taikyti į tuos žmones, kurie dažnai yra nepatenkinti valdžios veiksmais, nepasitiki institucijų sprendimais“, – atkreipė dėmesį politologas.

Kištis ar nesikišti?

Panašu, kad bent kol kas kitos partijos LVŽS ir TS-LKD kovą stebi labiau iš šono. Tačiau ar jos, neįsiliedamos į konfliktą, nepraranda visuomenės dėmesio? L. Bielinio manymu, kitos partijos turėtų nebijoti ir įsitraukti į „valstiečių“ ir konservatorių peštynes.

„Jie turėtų būti suinteresuoti, nes jie mato, kad yra išstumti iš informacinio lauko ir visuomenė jų paprasčiausiai nemato“, – tvirtino politologas.

O štai VU TSPMI docentas J. Dementavičius atkreipė dėmesį į tai, kad kitos partijos, kurios galbūt ir norėtų stoti į LVŽS ar TS-LKD pusę, nedrįsta arba tiesiog nenori to daryti, o renkasi likti nuošalyje ir tikėtis, kad rinkėjams labiau patiks taikus kalbėjimo tonas.

„Jeigu jie (kitos partijos – LRT.lt) pasisakytų taip pat kaip konservatoriai, sulauktų „valstiečių“ kaltinimų, būtų vadinami konservatorių pakalikais, būtų pateikiami kaip sistemos dalis, kaip priešai. Jeigu jie bando laikytis nuošaliau, jie gali atrodyti kaip trečia, alternatyvi jėga. [...] Pavyzdžiui, tai, ką bando žaisti liberalai, kviesdami į savo partiją V. Pranckietį, yra bandymas parodyti, kad „galime sugyventi su visais“, kurie nekonfliktiški, bandymas parodyti, kad neverta eiti į agresyvų konfliktą, o jeigu jau eiti, tai į labiau argumentuotą konfliktą.

Tikrai yra žmonių, kurie nei konservatorių, nei „valstiečių“ retorika nesižavi, tad galbūt kitoms partijoms yra naudingiau nesikišti, tačiau jų ir LVŽS, TS-LKD rinkėjai gali būti skirtingi“, – svarstė J. Dementavičius.

Susidūrė dvi „konflikto“ komunikacijos partijos, bet išlošti gali trečia

LRT.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis teigė, kad nereikėtų stebėtis nuolatiniais LVŽS ir TS-LKD konfliktais, mat, jo tvirtinimu, abi šios partijos naudoja „konflikto“ komunikaciją.

Kaip pastebėjo pašnekovas, LVŽS vedantis Ramūnas Karbauskis po 2016 m. laimėtų Seimo rinkimų kėlė plačios koalicijos iniciatyvą, tačiau, nepavykus įgyvendinti šios idėjos, buvo pereita prie aršios politikos, o konservatoriai, A. Armalio teigimu, jau seniai yra pamėgę naudoti „konflikto“ komunikaciją.

„Tai yra sena konservatorių taktika – pagrindinį oponentą įtraukti į ringą ir su juo kovoti. Bet iki „valstiečių“ konservatoriai neturėjo tokio oponento, nes arba oponentai neidavo į kovą, suprasdami, ką reiškia viešas kapojimasis, arba neidavo, nes matydavo, kad neužteks pajėgų išlaikyti tą konflikto tempą. [...] Kai konservatoriai nuo 2012 m. ėmė labai gerai išnaudoti socialinius tinklus kaip kanalą, jie gali palaikyti konfliktą, bet dabar jie susidūrė su savęs vertu varžovu, tai yra su „valstiečiais“, kurie irgi turi resursų. Be to, „valstiečiams“ genetiškai taip pat yra patogi konflikto komunikacija“, – komentavo A. Armalis.

Politikų komunikaciją stebinčio A. Armalio manymu, LVŽS ir TS-LKD konfliktas dėl KT tapo dar viena proga šioms partijoms susikauti viešojoje erdvėje, nors pati konflikto tema, pašnekovo manymu, „valstiečių“ elektoratui nėra itin aktuali.

„Ar konflikto tema yra suprantama rinkėjams? Manau, kad daliai konservatorių simpatikų tema yra suprantama. Ar supranta „valstiečių“ rinkėjai? Aš manau, jiems svarbi ne tema, o pats procesas – kova, konfliktas, tai, kad „valstiečiai“ nepasiduoda, nenuleidžia galvos“, – kalbėjo ryšių su visuomene specialistas.

A. Armalis teigė pritariantis politologams, kad bent kol kas nei „valstiečiams“, nei konservatoriams jų tarpusavio konfliktai nekenkia. Tačiau, anot pašnekovo, reikėtų prisiminti posakį „kur du pešasi, trečias laimi“. Būtent šiuo principu, kaip spėjo A. Armalis, gali pasinaudoti kitos politinės jėgos.

„Stebėdamas socdemų laikyseną, manau, kad jau dabar panašu, kad jie vadovaujasi principu „kur du pešasi, trečias laimi“. Manau, tuo pasinaudos ir kitos partijos, nes į dešiniųjų elektoratą taiko ne tik konservatoriai, bet ir liberalai. O socdemai nori prie savęs pritraukti nuo „valstiečių“ atskylančius rinkėjus, kurie natūraliai yra labiau kairiųjų pažiūrų“, – kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Jo teigimu, „valstiečiai“, aršiai kovojantys su konservatoriais, rizikuoja labiau negu TS-LKD.

„Valstiečių“ rinkėjas, pamatęs užsiciklinimą kovoje, turi, iš ko rinktis, o konservatorių rinkėjas yra labiau pripratintas prie konfliktinės komunikacijos, jis su ja gyvena ne vieną dešimtmetį. „Valstiečių“ rinkėjui tai yra pirma kadencija, nauja partija, buvo surinkti balsai ir nuo konservatorių, ir nuo socdemų, ir nuo „darbiečių“, tai dabar tame konflikte tuos nuo „valstiečių“ atskilusius balsus trauks socdemai, „darbiečiai“, konservatoriai. Socdemai jau dabar naudojasi tuo konfliktu tarp konservatorių ir „valstiečių“, renkasi skiedras ir, žiūrėkite, po truputį galima surinkti papildomų procentų rinkimams“, – aiškino A. Armalis.

Pasigenda politinio konflikto esmės

VU TSPMI profesorius, filosofas Alvydas Jokubaitis įsitikinęs, kad politiniai konfliktai Lietuvoje stebinti neturėtų, ypač artėjant Seimo rinkimams. Vis dėlto, kaip teigia pašnekovas, neretai šie konfliktai neturi turinio.

„Dabar, kai partijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, kai jos tapo panašios į uždarąsias akcines bendroves, jos prarado ryšį su visuomene, bet nepametė skandalo kėlimo logikos. Tiesiog siekiama parodyti, kad egzistuoji, kad esi kitoks, bet tai nieko nekeičia“, – svarstė A. Jokubaitis.

Filosofas tvirtino manantis, kad politinės partijos, besiriedamos tarpusavyje, tiesiog pamiršta arba, panašu, nenori prisiminti, jog atstovauja rinkėjams. Be to, A. Jokubaičio įsitikinimu, politinės jėgos net ir nesistengia identifikuoti, kam jos atstovauja.

„Partijoms reikia surasti žmonėse tai, kam jos galėtų atstovauti, reikia surasti žodžius, kuriais būtų pasakoma, kas vyksta su žmonėmis. Dažnai patys žmonės nežino, ko nori. Demokratijoje viskas suvienodinama, viskas tampa panašu ir homogeniška. Anksčiau, pavyzdžiui, darbininkai norėjo, kad jiems kažkas atstovautų parlamente, tai buvo leiboristai, kairiosios partijos. Tai buvo savaime suprantama, nes darbininkai žinojo savo interesus, norėjo savo atstovų parlamente, ir tie atstovai žinojo, ką reikia pasakyti, kad darbininkai būtų išgirsti. O dabar partijos tingi surasti žmonių, kuriems jos atstovautų“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.

Anot pašnekovo, politinės jėgos dažniausiai rinkėjus prisimena, besibaigiant politiniam ciklui, tai yra artėjant rinkimams, tačiau dažniausiai net ir tradicinėmis vadinamos partijos taikosi į rinkėjų masę, taip pamiršdamos savo ideologinę liniją.

„Kai partijos pradeda gaudyti visus, veikia principu „catch all“, tai visuomenei nėra tinkamai atstovaujama. Pačių partijų situacija yra sunki, nes valstybė joms pumpuoja pinigus, jos pavirsta į biurokratines institucijas, kurios veikia, mažai galvodamos apie rinkėjus, ir tik artėjant rinkimams, bando prisiminti juos. Tai tęsis tol, kol rinkėjai supras, kad jiems nėra atstovaujama. Tiesa, jie patys nesupranta, ką turėtų daryti, tad situacija tampa komplikuota“, – dėstė A. Jokubaitis.

Tiesa, anot jo, tai nėra vien tik Lietuvos politinės sistemos problema. Ji, pasak filosofo, gaji ir kitų demokratinių šalių viduje.

„Demokratinė visuomenė turi būti ir lygi, ir nelygi. Čia yra pagrindinis uždavinys. Reikia skirtumų. Pavyzdžiui, tie, kuriems atstovauja „valstiečiai“, ir tie, kuriems atstovauja konservatoriai, turi skirtis. Bet dabar toks skirtumas nėra aiškiai matomas ir tada partijos savo rietenomis bando kurti šitą skirtumą, bet iš esmės nėra kuriamas socialinis, klasinis, ideologinis skirtumas, labiau kuriamas tik skonio skirtumas“, – svarstė pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt