Lietuvoje

2020.06.19 14:45

Liberalų merai: atsitiesti rajonams gali trukdyti sena problema

LRT.lt2020.06.19 14:45

Atsigauti po krizės, kurią sukėlė karantinas, nebus lengva daugumai savivaldybių. Įvairiose šalies vietose dirbantys merai įsitikinę, kad pokrizinį periodą tikrai palengvintų į rajonus pritrauktos investicijos, tačiau čia koją nuolat kiša savivaldybių ribose esančią žemę valdanti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teigiama pranešime spaudai.

Radusios investuotojų ir norėdamos panaudoti savo turimus laisvus valstybinės žemės plotus investicijoms, savivaldybės to lengvai padaryti negali – joms sukurtas ilgas biurokratinių kliūčių ruožas. O jį prabėgus, finiše gali paaiškėti, kad žemės sklypas „dingo“. Tada dingsta ir investuotojai.

Ne vienerius metus NŽT veiklas tyręs buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas, dabar Joniškio meras Vitalijus Gailius sako, kad vienintelė išeitis šioje situacijoje – savivaldos savarankiškumas.

Žemė išslydo iš po investuotojo kojų

Su valstybinės žemės sklypų problemomis teigia susidūręs ir Rietavo meras Antanas Černeckis. Dar prieš karantiną viena stambi įmonė, dairydamasi didelio sklypo žemės ūkio produkcijai ir gamybai, kreipėsi į savivaldybę. Ši rado sklypą, pradėjo planuoti būsimas darbo vietas ir naujas galimybes. Tačiau paaiškėjus, kad savivaldybė nevaldo šio žemės sklypo ir tam reikės sulaukti Vyriausybės nutarimo – kas užima daug laiko, – investuotojas pasitraukė.

„Atsidūrėme keistoje situacijoje: laisvos valstybinės žemės šiandien tarsi yra, bet rytoj konkrečių žemės sklypų gali ir nebebūti, nes pagal veikiančius įstatymus NŽT gali bet kuriuo momentu juos privatizuoti. Deriesi, deriesi, o rankos yra visiškai surištos“, – sako meras, pridurdamas, kad ši situacija – ne paskutinė ir gali kartotis kiekvieną kartą suderėjus dėl investicijų bet kuriame šalies rajone.

Jo teigimu, negalintys ištrūkti iš užburto rato, rajonų merai apie šią įsisenėjusią problemą ne kartą kalbėjo regionų plėtros tarybos posėdžiuose, supažindino su ja ir Žemės ūkio ministeriją, ir Vyriausybę, ir Prezidentą.

„Buvo žadėta, kad pasibaigus žemės reformai, mažinant biurokratinę naštą, problema bus išspręsta, suteikiant teisę savivaldybėms valdyti savo resursus, bet, kaip suprantu, dabar jau nebėra nei kada, nei kam tuos pažadus pildyti“, – teigia A. Černeckis.

Senka ir gyventojų kantrybė

Kaip rašoma pranešime spaudai, Pagėgiuose sukurta pramoninė zona ne tik po krizės, bet ir prieš ją ilgą laiką buvo tuščia. Savivaldybė, planuodama čia dar sutvarkyti kelią, įrengti geresnį apšvietimą, vis dar tikisi sulaukti ypač kantrių investuotojų.

„O iš tiesų yra bėda: šią vieta domėjosi ne vienas investuotojas, bet pradėjus tartis ir paaiškėjus, kad laukia mažiausiai pusės metų trukmės procedūros dėl žemės sklypo sutvarkymo su NŽT, niekas nenori investuoti“, – sako Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius.

O iš tiesų yra bėda: šią vieta domėjosi ne vienas investuotojas, bet pradėjus tartis ir paaiškėjus, kad laukia mažiausiai pusės metų trukmės procedūros dėl žemės sklypo sutvarkymo su NŽT, niekas nenori investuoti.

Tvarkant žemės sklypų reikalus rajone, kantrybės neturi ne tik investuotojai, bet ir gyventojai. Merui teko ne kartą girdėti jų skundų dėl biurokratinių NŽT veiksmų. Jo įsitikinimu, situacija visiškai pasikeistų, jei savivaldybės dėl žemės, esančios jų ribose, turėtų pačios sprendimo teisę – tuomet visi reikalai, susiję su žeme, būtų sprendžiami greičiau.

„Sutvarkytų žemės sklypų išties turime nemažai. Jų yra ne tik pačiuose Pagėgiuose, bet ir aplinkiniuose kaimuose – ten niekas nevyksta, žolė auga, o būtų galima žemę tikrai įdarbinti“, – teigia V. Bendaravičius.

Papildyta 06.22

NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius puikiai žino šią situaciją su pramonine zona. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pramoninė zona (pramoninis parkas su visiškai įrengta infrastruktūra), apie kurią kalba meras V. Bernatavičius, buvo perduota Pagėgių savivaldybei valdyti patikėjimo teise dar 2011-02-23 LR Vyriausybės nutarimu. Pramoninį parką sudaro šeši sklypai, bendras plotas - 21,3725 ha. Nuo 2011m. Pagėgių savivaldybė turi visus įrankius ir galimybes imtis iniciatyvos šią teritoriją išnuomoti galimiems investuotojams. Kadangi sklypus patikėjimo teise valdo savivaldybė, savivaldybės taryba gali nuspręsti sklypus išnuomoti aukciono būdu. Procedūros labai paprastos ir aiškios - savivaldybė prašymą rengti aukcioną konkretiems valstybinės žemės sklypams suderina su NŽT. Aukcionus vykdo VĮ Valstybės žemės fondas. Įvykus aukcionui savivaldybės administracijos direktorius pasirašo valstybinės žemės nuomos sutartį su aukciono laimėtojais. Valstybinės žemės nuomos aukcionai nuo savivaldybės prašymo dėl aukciono paskelbimo iki jo įvykdymo užtrunka 3 mėnesius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad per 9 metus, nuo tada kai žemės sklypai, kuriuose buvo įrengtas pramoninis parkas, LR Vyriausybės nutarimu buvo perduota Pagėgių savivaldybei valdyti patikėjimo teise, NŽT negavo jokių prašymų surengti aukcionus dėl šių sklypų nuomos.

Išbandymai – ir poilsio zonoms

Ilgos žemės tvarkymo procedūros trukdo ne tik sudaryti patrauklias sąlygas investuotojams šalies rajonuose, bet ir pagerinti gyventojų aplinką. Trakų rajono merė Edita Rudelienė sako, kad nors ir atrodo, kad savivalda yra savo žemių šeimininkė, net ir norint įrengti parką, poilsio zoną, tenka kreiptis į NŽT ir pereiti tą patį biurokratinių procedūrų ruožą. Ir iš esmės NŽT dirbantys specialistai niekuo dėti – problema slypi tas procedūras numatančiuose teisės aktuose.

„Dėl to mes patys esame ne kartą kreipęsi – reikia vieno Vyriausybės nutarimo žemės sklypui suformuoti, tada – kito nutarimo perduoti tą sklypą savivaldybei ir taip toliau. Perdavimo procesas, skaičiuojant nuo pateikimo Vyriausybei iki Vyriausybės nutarimo priėmimo, užimdavo vidutiniškai nuo 4 iki 6 mėnesių“, – dalijasi patirtimi merė.

Šie E. Rudelienės žodžiai grįsti pavyzdžiais: būtent tiek Trakuose prireikė sutvarkyti nedidelius žemės sklypelius, skirtus viešojo naudojimo poilsio ir rekreacijos objektų reikmėms, Karaimų gatvėje ir Padvariškių kaime.

Išeitis – savarankiškumo teisė

NŽT veiklas Seime tyręs V. Gailius, tapęs Joniškio meru, ne kartą praktikoje teigia susidūręs su dabartinės sistemos ydingumu. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jis įsitikinęs, kad šiai institucijai reikalingas platesnis auditas, kuriame būtų galima pažiūrėti, ir kaip ribojamos savivaldos savarankiškumas.

„Akivaizdu, kad Lietuvos savivalda stokoja savarankiškumo, nors būtent vietos valdžia geriausiai supranta savo bendruomenės poreikius“, – sako jis ir priduria, kad tokia situacija susiklostė iš esmės dėl vangios regioninės plėtros politikos, menko bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

Pasak V. Gailiaus, geriausia išeitis būtų sumažinti biurokratinę naštą ir perduoti savivaldybėms Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas funkcijas ir resursus. Tai būtų galima padaryti paprastai – tereikia priimti kosmetines Žemės įstatymo pataisas.

Jam antrina ir Pagėgių rajono meras V. Bendaravičius. Jo įsitikinimu, įstatymo pataisos galėtų ne tik suteikti savivaldybėms teisę spręsti dėl savo žemės, bet ir sutrumpinti sprendimų priėmimo terminus.

„Ir reikia suprasti, kad savivaldybėms visai nereikia pačios žemės, kad tiesiog turėtų – joms reikia disponavimo savo žeme teisės, kad galėtų pritraukti investicijas, įgyvendinti projektus, taptų konkurencingos šalia regioninių centrų ir laisvųjų ekonominių zonų“, – sako Rietavo meras A. Černeckis.

Procesai sutrumpėjo

Kaip komentavo NŽT vadovas Laimonas Čiakas, savivaldybės turimus laisvus žemės plotus panaudoti investicijoms gali keliais būdais. Nuo pasirinkto būdo priklauso ir proceso ar procedūrų trukmė. Būdai, kuriuos minėjo L. Čiakas, yra valstybei svarbūs ekonominiai ir kultūriniai projektai, regioninės svarbos projektai, valstybinė žemė savivaldybėms taip pat gali būti perduodama valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Pirmuoju būdu, Seimas arba Vyriausybė savo sprendimu pripažįsta tokio projekto valstybinę svarbą ir teritorijų planavimą tokiam projektui organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

„Pavyzdžiui, vykdant „Rail Baltica“ projektą valstybinio lygmens specialųjį projektą organizavo Susisiekimo ministerija penkiose savivaldybėse. Valstybinės žemės perdavimo investuotojams trukmė priklauso nuo projekto mąsto”, – komentavo NŽT vadovas.

Nurodoma, kad tik po to kai teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti ir suformuoti žemės sklypai bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, NŽT patikėjimo teise valdomuose valstybinės žemės sklypuose pasirašo žemės nuomos sutartis su anksčiau nurodytų projektų vykdytojais (galimais investuotojais) - tuo atveju, kai tokius žemės sklypus patikėjimo teise valdo savivaldybė – savivaldybės administracijos direktorius pasirašo valstybinės žemės nuomos sutartį. Nuomos sutarčių pasirašymas su investuotojais trunka apie 1 mėnesį.

„Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo sprendimu šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kitoms reikmėms. NŽT sklypus savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise perduoda per 1,5 mėn.

Gavusi sklypą valdyti patikėjimo teise savivaldybės taryba gali nuspręsti sklypą išnuomoti aukciono būdu, pvz., kitiems investuotojams ( nepatenkantiems į valstybinės ir regioninės svarbos projektų investuotojų grupę). Valstybinės žemės nuomos aukcionai nuo savivaldybės prašymo dėl aukciono paskelbimo iki jo įvykdymo užtrunka 3 mėn. Savivaldybė prašymą rengti aukcioną konkrečiam sklypui valstybinėje žemėje suderina su NŽT. Aukcionus vykdo VĮ Valstybės žemės fondas. Įvykus aukcionui savivaldybės administracijos direktorius pasirašo valstybinės žemės nuomos sutartį su investuotojais”, – komentavo NŽT vadovas.

Pavyzdžiui, vykdant „Rail Baltica“ projektą valstybinio lygmens specialųjį projektą organizavo Susisiekimo ministerija penkiose savivaldybėse. Valstybinės žemės perdavimo investuotojams trukmė priklauso nuo projekto mąsto

L. Čiakas nurodė, kad per pastaruosius 2,5 metų, jam dirbant NŽT direktoriumi, nei viena investicija nebuvo prarasta dėl kokio nors netinkamo NŽT veikimo ar neveikimo.

„Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Savivaldybė rengia projektus, kuriuose numato, kokiems tikslams bus skirtos konkrečios teritorijos ir sklypai, tarp jų ir tie plotai, kurie ateityje galės būti perduoti investuotojams. <…>

Tuo pačiu norėtume pažymėti ir tai, kad sklypų formavimo proceso eigos trukmė daugiausiai priklauso nuo to, ar žemės sklypui formuoti rengiamas žemės valdos projektas (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas) ar teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas trunka apie 6 mėnesius, kai tuo tarpu detalaus plano rengimas trunka 2-3 metus. Kaip ir minėjome, šių procesų organizatorius yra savivaldybės administracija

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, atsisakyta Vyriausybės dalyvavimo žemės sklypų perdavimo procese ir žemės sklypai savivaldybėms perduodami NŽT vadovo sprendimu, suderintu su Žemės ūkio ministerija. Taip žemės sklypų, reikalingų savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti ir (ar) savivaldybių funkcijoms vykdyti, perdavimo procesas sutrumpėjo nuo maždaug 7 mėnesių iki 1,5 mėnesio”, – nurodoma raštu pateiktuose NŽT vadovo atsakymuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt