Lietuvoje

2020.06.28 20:24

Siūlymą naikinti senatį už korupcinius nusikaltimus sukritikavo teisininkai

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.28 20:24

Seime įregistruotas Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas, kuriuo siūloma netaikyti senaties termino už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Anot pataisų autorės Agnės Bilotaitės, paskata šioms pataisoms yra vienas po kito įvykstantys korupcijos skandalai, kurių kaltininkai išvengia atsakomybės, nes bylas tiriantiems pareigūnams per nustatytą laiką nepavyksta surinkti kaltės įrodymų. Tačiau pataisas, kurias kadaise siūlė ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kritiškai vertina teisininkai, esą iš jų mažai naudos, veikiau priešingai.


Keisti siūloma 95-ąjį BK straipsnį, nustatantį atsakomybę už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu. Kaip sako A. Bilotaitė, sudėtingos korupcinės bylos dažnai yra vilkinamos tyčia, o kai garsiai pradėtos bylos subliūkšta, žala lieka neatlyginta, o visuomenė – nusivylusi.

„Rezultatas yra toks, kad kaltininkai tiesiog išlieka sausi. Ir taip yra daroma ne tik materialinė žala, bet ir moralinė. Nes yra pakertamas žmonių pasitikėjimas demokratija, teisine sistema ir apskritai teisingumu“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ projektą komentavo Seimo narė.

Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė paaiškino, kad senaties termino institutas egzistuoja daugumoje Vakarų šalių, nors išimtimi laikytinos anglosaksų teisės tradicijos valstybės. Ji išskyrė tris priežastis, kodėl atsirado teisinė senatis ir kokia joje matoma prasmė.

„Pati bausmė veiksminga tik tada, kai yra tinkamai individualizuota ir paskiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo. O praėjus tam tikram laikui – 10, 15, 30 metų po nusikalstamos veikos – laikoma, kad tikroji bausmės paskirtis nebus įgyvendinta, todėl kad nuteisimas asmens yra nenaudingas nei visuomenei, nei asmeniui.

Kitas dalykas, dėl ko atsirado šitas institutas, yra sąmoningumas. Jeigu asmuo po tos konkrečios veikos daugiau nenusikalsta, laikoma, kad jis per tam tikrą laiką, priklausomai nuo padarytos veikos sudėtingumo, prarado savo pavojingumą ir taikyti jam bausmę yra nereikalinga.

Trečiasis motyvas taikyti senatį yra pragmatinis: natūralu, jog ištirti nusikalstamą veiką, kuri padaryta prieš 10 metų ar net prieš 5 metus, yra pakankamai sudėtinga, nes įrodinėjimo standartai baudžiamajame procese yra pakankamai griežti, reikia surinkti neabejotinų kaltę patvirtinančių duomenų, o juos patvirtinti retrospektyviai yra sudėtinga“, – sakė teisininkė.

Senaties terminas priklauso nuo konkretaus inkriminuojamo nusikaltimo. Lietuvoje, nesunkaus ar per neatsargumą padaryto nusikaltimo atveju, senačiai yra taikomas 8 metų laikotarpis, jeigu nusikaltimas apysunkis – 12 metų, kad senatis įsigaliotų kaltinant sunkiu nusikaltimu, turi praeiti 15 metų, labai sunkiu – 25, tyčinio žmogaus gyvybės atėmimo atveju senaties terminas yra 30 metų.

„Korupciniai nusikaltimai yra labai bendras terminas, po kuriuo patenka labai daug nusikalstamų veikų, bet jeigu žiūrėtume į kyšininkavimą ar prekybą poveikiu, tai paprastai yra apysunkis arba sunkus nusikaltimas, tai grubiai tariant, tai gali būti 12-15 metų senaties termino“, – paaiškino D. Murauskienė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultantė dr. Renata Marcinauskaitė sutiko, kad kai kuriais atvejais esama siekio vilkinti bylą, tačiau pridūrė ir daugiau argumentų senaties principo išsaugojimo naudai, be to, esant kai kurioms aplinkybėms, senatį įstatymai leidžia atidėti.

„Jis, viena vertus, leidžia kažkiek suaktyvinti baudžiamąjį procesą, (...) leidžia išvengti nepagrįsto delsimo. Aišku, visuomet yra galimybė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, vilkinti, kaip ir minėjo Seimo narė. Tačiau BK buvo papildytas nuostatomis, kurios leido stabdyti senaties terminą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai nedalyvauja gynėjas, kai reikia daryti pertrauką, kad gynėjas susipažintų su bylos medžiaga ir panašiai.

Procese ir baudžiamojoje teisėje yra saugikliai, kurie iš tikrųjų leidžia senaties terminą pristabdyti. Kai senatis yra netaikoma, gali būti situacija, kai visi įmanomi procesiniai veiksmai yra atlikti ir nebelieka galimybių dar surinkti įrodymų ar kitų duomenų, tokiu atveju procesas tęsiasi dėl to, kad senaties nėra ir jis gali tapti iš dalies bauginimo priemone, laukimo priemone, kad galbūt kaltinimasis prisipažins ir panašiai“, – išdėstė laidos pašnekovė.

Raimundas Kalesnykas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir Nacionalinės antikorupcijos asociacijos vadovas, sakė, kad teisinė bazė Lietuvoje šiuo atžvilgiu yra gera. „Lietuva turi visas antikorupcines priemones, taikomas ir kitose valstybėse. (...) Kaip jos veikia – čia jau kitas klausimas“, – sakė teisininkas.

Priminė rezonansines bylas

Kaip teigia pataisų iniciatorė A. Bilotaitė, tokie argumentai buvo išsakomi ir 2010 m., kai senaties už korupcinius nusikaltimus atsisakymą siūlė ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vis dėlto Seimo narė akcentavo bausmės neišvengiamumo principą, bedė į rezonansines bylas, kurios baigėsi nesuradus kaltųjų – pavyzdžiui, įtarto kyšininkavimo ir papirkimo energetikos sektoriuje tyrimas, kai aiškintasi dėl galimo neteisėto veikimo kompanijos „Alstom“ naudai.

„Ta pati situacija kaip „Alstom“ byloje – matom, kad kitose šalyse asmenys, kurie dalyvavo korupcinėje schemoje, jie buvo nubausti, bet Lietuvoje tie žmonės, kurie buvo įtarti kyšininkavimu, išliko sausi. Galime kalbėti apie daug dalykų, bet vienas iš baudžiamosios teisės principų yra bausmės neišvengiamumas. Ir kalbant apie korupcinio pobūdžio veikas, jos daro didžiulę žalą, ir kai mes matome asmenis, kurie vėliau, viskam subliuškus dėl senaties, toliau užima aukštus postus politikoje, valstybinėse įmonėse, tai yra dar didesnė žala“, – sakė A. Bilotaitė.

D. Murauskienės manymu, dažniausia problema visgi yra ne senatis, o kitos aplinkybės, trukdančios įvykdyti teisingumą.

„Kalbant apie tas garsiąsias korupcines bylas, kurios garsiai prasideda ir baigiasi tyliai, tai tikrai nėra senaties problema. Čia yra, vienas dalykas, problema greito ir skambaus išviešinimo, o paskui – apsišarvavimo ikiteisminio tyrimo sėkmės principu ir nekomentavimu, todėl visuomenė, netekusi informacijos, natūraliai galvoja, kad kažkas ne taip“, – sakė laidos dalyvė.

Be to, kaip teigė pašnekovė, reikia įvertinti ir tai, ar visais atvejais bausmė, skirta praėjus daugeliui metų, būtų prasminga, ar ji nepadarytų daugiau žalos.

„Negalima palikti žmogaus ilgą laiką nežinioje dėl pačios valstybės veiksmų ir paskui staiga imti ir pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę, kuri galbūt jau nebeatitinka nei jo asmenybės, nei jo gyvenimo būdo ir vertybinio požiūrio“, – sakė D. Murauskienė.

R. Marcinauskaitė pažymėjo, kad priešingai negu kartais linkstama suprasti, bausmės neskyrimas nebūtinai reiškia neteisingumo triumfą – žmogus gali būti nekaltas, nusikaltimo galėjo nebūti arba jį įvykdė kitas asmuo.

Pasak LAT atstovės, kaltinamieji bet kokiu atveju turi teisę į kaip įmanomą spartų procesą, o to neužtikrinimas kartais gali grėsti ieškiniais Lietuvos valstybei.

„Jeigu senaties terminą panaikintume, teisė į greitą procesą vis tiek niekur neišnyksta – kaltinamajam yra garantuojama teisė, kad jo byla bus išnagrinėta kuo greičiau. Ir kas kyla iš to, jeigu ši teisė pažeidžiama, tai civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad procesas, tarkime, jo atveju vyko neoperatyviai, buvo nepagrįsti delsimai, jeigu jam buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, tai tuo labiau pagrindžia nepagrįstą jo teisių ribojimą“, – nurodė R. Marcinauskaitė.

Jos ir kitų teisininkų manymu, labiau pagrįsta būtų įvertinti, ar baudžiamasis procesas sklandžiai įgyvendinamas praktikoje, galbūt reikėtų keisti bylų organizavimo tvarką, tačiau ne taikytis į BK.

Tai, jog nepateikus nuosprendžio kaltinamasis gali likti suteršta reputacija, o visuomenė – nežinioje, nėra visiškai tikslu, sako R. Marcinauskaitė: „baudžiamojo proceso kodeksas leidžia tęsti procesą, nėra taip, kad dėl senaties nutraukiama byla ir viskas jeigu kaltinamasis pageidauja, gali jo iniciatyva tęstis procesas, jis gali reikalauti išteisinimo“.

Į studiją paskambinusiam laidos klausytojui prisiminus Darbo partijos korupcijos bylą, D. Murauskienė sakė, jog tai yra pavyzdys, kaip tyčinį ar netyčinį proceso vilkinimą galima išspręsti baudžiamojo proceso priemonėmis.

„Kas iš esmės ir buvo padaryta toje byloje, kai greta advokato, kuris sudarė teisinių paslaugų sutartį su kaltinamaisiais, buvo užtikrintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato dalyvavimas. Ir tais atvejais, kai negalėjo dalyvauti vienas, visada dalyvaudavo kitas, ir tokiu būdu valstybė išsprendė tą problemą ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. Jos, beje, irgi buvo sulaukusios pasipiktinimo ir pasipriešinimo. Ar galima žmogui primesti gynybą, kurios jis nenori, ir panašūs argumentai buvo išsakomi“, – sakė D. Murauskienė.

Ji pridūrė, kad įstatymas yra „tik forma, o jo turinys yra tiesiogiai su taikytoju susijęs. Ir jeigu yra protingas, apdairus ir racionalus taikytojas, kiekvienas įstatymas gali būti geras“.

Parengė Ronaldas Galinis.

Populiariausi

„Vaisingumo klinikos“ tyrime į teismą atvesdinti įtarimų sulaukę asmenys
35

Lietuvoje

2021.02.26 14:15

„Vaisingumo klinikos“ tyrimas: finansų direktorius suimtas savaitei, kaltinimus pripažįsta ir įmonės vadovas Usonis

galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų; atnaujinta 16.22
35
Gitanas Nausėda
LRT pokalbis 19

Lietuvoje

2021.02.26 21:48
LRT pokalbis

Nausėda apie skiepijimą nuo COVID-19: matome, kas vyksta, išsikelkim sau ambicingą tikslą, lietuviai gi esame

nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti EVT
19
Karantinas Vilniuje
14

Lietuvoje

2021.02.27 09:26

COVID-19 Lietuvoje ir toliau plinta ligoninėse, įmonėse, ugdymo įstaigose

per parą nustatyti 626 nauji atvejai; atnaujinta 11.15
14