Lietuvoje

2020.07.06 18:57

Karantino atidengtas skurdas: maisto davinių poreikis buvo didžiausias per 12 metų

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.07.06 18:57

Kaip yra skelbusi policija, karantino metu nusikaltimų artimoje aplinkoje padaugėjo 20 procentų. Daugiausiai kalbėta apie smurtą prieš moteris, tačiau neabejojama, kad ypač sunkus šis laikotarpis buvo ir problemiškose šeimose augantiems vaikams. Visgi dėl to, kad tris mėnesius neveikė mokyklos ir darželiai, paslaugas apribojo gydymo įstaigos bei sumažėjo socialinių ryšių, pasakyti, kiek tiksliai vaiko teisių pažeidimų būta, nėra įmanoma – skriaudos liko iškęstos, bet nepaviešintos, nes aplinkiniams nematomos.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ paaiškino Ilma Skuodienė, nuo gegužės vidurio einanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės pareigas, vaiko teisių pažeidimų per karantiną drastiškai nepadaugėjo, tačiau susiaurėjo įprastų pranešėjų apie pažeidimus ratas, todėl šie galėjo būti nutylėti.

„Kalbant statistiškai, karantino metu nematėme labai stipriai ūgtelėjusių skaičių – pagal regionus vienas kitas išsiskiria vidutiniu mėnesio vidurkiu. Bet reikia pastebėti, kad galimų pranešėjų ratas sumažėjo – gydymo įstaigos dirbo nuotoliniu būdu, todėl identifikuoti vaiko teisių pažeidimus yra sudėtingiau, lygiai taip pat su ugdymo įstaigomis, atvejų vadyba, taip pat artimi giminaičiai, seneliai, kurie neturėjo galimybės matyti tiesiogiai, pasikalbėti“, – sakė I. Skuodienė.

Jog nėra kuo tiksliai pasiremti, antrino ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, tačiau ji pastebėjo, kad pastaruoju metu stipriai išaugo pagalbos maistu ir psichologinės paramos poreikiai.

„Pasirodė, kad apie 55 tūkst. vaikų Lietuvoje gauna nemokamą maitinimą mokyklose arba darželiuose, taip pat jie ateidavo į Vaikų dienos centrą, kur irgi gaudavo maitinimą. Tai realiai didžiulis skaičius Lietuvos vaikų neteko šilto maisto dienos metu ir nebūtinai šeimos buvo pajėgios tiek to maisto turėti – pavyzdžiui, jeigu turi devynis ar penkis vaikus. Tiesiog jo trūkdavo, kad visi gautų sočiai ir šiltai pavalgyti, poreikis buvo milžiniškas maistui ir vis dar tebėra, bet, aišku, ženkliai sumažėjęs, nes mokyklos pakankamai greitai persiorientavo ir pradėjo vaikams teikti maisto paketus“, – sakė R. Dičpetrienė. Anot pašnekovės, maisto davinių poreikis buvo didžiausias per 12 metų, kuriuos ji organizacijoje dirba.

Išryškėjo ir daugiau problemų. 35 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų pasirodė neturintys kompiuterių, kurių pagalba galėtų nuotoliniu būdu mokytis. Ir organizacijų, ir žmonių rūpesčio dėka dalis kompiuterių buvo padovanoti, paaiškėjo, kad „išmaniojoje kartoje“ ne visi įgudę naudotis kompiuteriais.

„Buvo tokia išankstinė nuomonė, kad vaikai tai jau tikrai moka pas mus su kompiuteriu dirbt, nes gi visą laiką su telefonu ir su technologijomis susipažinę. (...) Tėvai mums skambindavo ir sakydavo: tai kaip tą kompiuterį įsijungti?“ – pasakojo R. Dičpetrienė.

Pasak jos, karantinas apnuogino skurdo Lietuvos skurdo lygį. Ties jo rizikos riba šalyje gyvena 24 tūkst. vaikų.

Nerimą kelia vaikų užimtumas vasarą

Materialinė parama svarbi, tačiau tik jos neužtenka, sutiko laidos dalyviai. Dalis tėvų prarado darbus ar pajamas, o neigiamas emocinis krūvis neretai išsiveržia į išorę. Seimo narė Dovilė Šakalienė sveikino sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą sukurti daugiau kaip 200 naujų psichologų etatų, tačiau atkreipė dėmesį, kad jos turėtų būti ir kokybiškos, ir žmonėms prieinamos, ir motyvuojančiai apmokamos.

„Kai kuriose stacionariose įstaigose nebuvo teikiamos paslaugos pažeidžiamiems, psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, o tos patalpos panaudojamos saviizoliacijai, tarsi kitų patalpų nebuvo. O vaikai auga įvairiose šeimose, taip pat ir tose, kur mamos ar tėčiai serga depresija, turi kitų psichikos sutrikimų. Tada tiems žmonėms dvigubai sunkiau“, – sakė D. Šakalienė.

Ji pabrėžė, kad reikia tobulinti sistemą, jeigu įvyktų antroji koronaviruso banga, kurią daug epidemiologų mano esant labai tikėtina.

I. Skuodienė sakė, kad ypatingo atidumo reikalauja ir artimiausias laikotarpis, kai dalis tėvų skubės grįžti darbus, tikėtina, jog siekdami kompensuoti praradimus neis atostogų, o nežinomybė pakibusi ir dėl nemažos dalies vasaros stovyklų. Tam antrino ir R. Dičpetrienė bei D. Šakalienė.

„Vaikų stovyklos turėtų būti šios Vyriausybės prioritetas, – sakė Seimo narė. – Sulaukiu daug skundų, kad ką dabar daryti, nes po prastovų reikia grįžti į darbą, atostogų niekas neduos – kas pasirūpins mano vaikais? O atlyginimas toks, kad negali nupirkti mokamos komercinės stovyklos“.

Peiktai ir sveikintai reformai – dveji

Liepą sukanka dveji metai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reformai, pramintai „Mato reforma“. Tiesa, po patobulinimų nuo šių metų sausio įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, o į laikotarpį įsiterpęs karantinas leidžia tik atsargiai vertinti rezultatus.

Kaip sakė I. Skuodienė, smurto artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja, tėvų globos netekusių vaikų skaičius nėra toks didelis kaip ankstesniais metais – jeigu vidutiniškai 2019 m. buvo paskiriama apie 100 globų, tai 2020 m. per tą patį laikotarpį – apie 65. Neaišku, kaip situaciją veikia karantinas, tačiau I. Skuodienė pasidžiaugė, kad vadinamasis atvejo vadybos institutas pasiteisino.

„Dalis šeimų, kaip matome, linkę keisti elgesį ir visi lieka kartu, dalis šeimų nelinkusios – arba neturi galimybių arba dėl kitų aplinkybių nekeičia elgesio ir vaikai netenka tėvų globos“, – sakė I. Skuodienė.

Kad ši praktika sėkminga, teigė ir D. Šakalienė: „atvejo vadybos įvedimas – ne kad šeima būtų blaškoma po institucijas popieriniais keliais, bet kad susiburtų visos institucijos aplink šeimą ir susirinktų į vieną kambarį. Tai davė tikrai gerą rezultatą, nes pradėjo kalbėtis specialistai ir šeimos“.

„Vienas iš svarbiausių dalykų – buvo uždrausta atimti vaikus dėl skurdo, tokių atvejų pasitaikydavo anksčiau, antras dalykas, tikrai buvo išskaidrintas procesas ir kriterijai, kaip yra nusprendžiama, kad vaikas yra nesaugus, kad jis patiria smurtą. Daliai visuomenės pasirodė, kad sugalvoti kažkokie nauji baisūs reikalavimai, pavyzdžiui, galima atimti vaiką dėl to, kad nėra mobiliojo telefono ir panašiai“, – pridūrė Seimo narė.

Teigiamu reformos aspektu ji įvardijo ir tai, kad ženkliai krito vaikų nužudymų skaičius šeimose – 2018-ieji buvo pirmi metai, kai jų nebūta apskritai, 2019 m. užfiksuotos trys tokios mirtys.

Vis dėlto, kaip sakė D. Šakalienė, sistemos veikimas priklauso nuo finansavimo, o jo reikia įvairioms sritims – psichologinėms konsultacijoms, tėvystės kursams, pagalbai dorojantis su alkoholizmu.

„Dalis šeimų pradeda tą procesą, gerai, pripažįsta, kad yra problemų šeimoje, bet kai tenka laukti paslaugų keletą mėnesių, labai krinta motyvacija“, – problemą įvardijo D. Šakalienė.

Naujoji Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė kaip savo tikslą įvardijo darbuotojų kompetencijų ugdymą, dėl kurio „jaustis saugiau priimant sprendimus“ galės tiek specialistai, tiek bus didinamas visuomenės pasitikėjimas institucija. Iki reformos tai nebūtų įmanoma, nes daug įgaliojimų ir įstatymo taikymo laisvės buvo palikta savivaldai, sakė I. Skuodienė.

Ji nurodė ir į dar vieną problemą, kylančią tėvams, kurie svarstytų įsivaikinti negalią turintį vaiką – Lietuvoje stinga kokybiškų socialinių paslaugų.

„Pagrindinis lietuvių lūkestis įsivaikinti yra nuo nulio iki trejų metų, (...) bet, kalbantis su galimais įtėviais arba esamais, tai jų pagrindinis akcentas, kad, jeigu Lietuvoje būtų išplėtotos paslaugos negalią arba specialiuosius poreikius turintiems vaikams, klausimų dėl įvaikinimo nebūtų. Didžiausias trukdis yra paslaugų trūkumas, ypatingai regionuose“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Ji pritarė, kad dėl to užsienio šalių piliečiai noriau ima globon vaikus, kurie turi negalią, kartais yra vyresni. Tarnybos vadovės teigimu, 2019 m. užsieniečių buvo įvaikinti 34 lietuviai vaikai, 26 iš jų buvo turintys sunkius sveikatos sutrikimus.

Parengė Ronaldas Galinis.