LRT FAKTAI
Ant plakato užrašyta ne tik „Fuck the police“, atkreipia dėmesį P. Jevsejevas

Lietuvoje

2020.06.12 19:30

LRT FAKTAI. Ką reiškia „fuck the police“?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2020.06.12 19:30

Plakatas eitynėse prieš rasizmą su užrašu „Fuck the police“ papiktino ne vieną komentatorių, o trečiadienį policija pranešė apie pradedamą tyrimą dėl valdžios institucijos įžeidimo.

LRT FAKTAI aiškinasi, kokia yra šio šūkio istorija ir prasmė.

Demonstruoja nejautrumą ir yra antivalstybiškas?

„Policija buvo pasiųsta negražia kryptimi“, „Taip jiems visiems ir reikia, jei pasiunčiami kuo toliau“, – protestuotojų logiką ironizuodamos aiškino „Vakaro žinios“, atkreipdamos dėmesį ir į tai, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Gintauto Palucko pozicija ginti šūkį esą yra nevalstybiška.

Tačiau daugiausia kritikos šūkis sulaukė socialiniuose tinkluose, kur žmonės piktinosi, esą toks plakatas yra itin netinkamas šiandien, kai Lietuvą sukrėtė skandalas dėl iškvietimo metu žuvusio policijos pareigūno.

Šūkiui jau daugiau nei 30 metų

Kaip ir dauguma kitų eitynėse matomų užrašų, šūkis „Fuck the police“, buvo ne lietuvių kalba. Jis dažnai matomas ir kituose šiuo metu pasaulyje vykstančiuose protestuose.

„Atsiribojimas nuo individo arba institucijos valdžios, kai jie traktuojami kaip turintys pernelyg didelę galią arba naudoja savo įtaką prieš tuos, kurie yra žemesnėje padėtyje ar klasėje“, – taip posakį aiškina anglų kalbos slengo žodynas „Urban Dictionary“.

„Tai, kas sakoma, norint priešintis bet kokio tipo valdžiai“ arba „tai, kas sarkastiškai sakoma tiems, kurie mano, kad yra maištautojai“, – tai pateikiamos kelios kitos reikšmės.

Pats posakis kilo iš amerikiečių hiphopo grupės „N.W.A“ dainos tokiu pačiu pavadinimu, pasirodžiusios dar 1988 metais. Daina išleista albume „Straight Outta Compton“ (liet. „Tiesiai iš Komptono“) – Komptono miestas anksčiau buvo vadinamas vienu pavojingiausių Kalifornijoje dėl žmogžudysčių statistikos.

Po George Floydo mirties kūrinys vėl sulaukė didžiulio susidomėjimo, jo perklausų internete skaičius išaugo kelis kartus.

G. Mažeikis: jei plakatas įžeidžia, reikia klausti, už ką konkrečiai

Tai nėra pirmas atvejis, kai protesto plakatas Lietuvoje sukelia klausimų dėl atitikties įstatymams.

Prieš 5 metus kilo skandalas, kai Vasario 16-osios eisenoje Kaune, kurią surengė dešiniosios organizacijos, pasirodė oponentų plakatai su užrašu „Sudegink Ruklą, deportuok Vyriausybę, imigrantai welcome“. Plakato kūrėjams buvo iškelta baudžiamoji byla, argumentuojant, kad jie kursto neapykantą ir ragina susidoroti su socialinėmis grupėmis, o šie aiškino, kad toks šūkis yra būdingas kairiųjų idėjoms ir juo buvo siekiama atkreipti dėmesį į pabėgėlių politiką Lietuvoje. Teismas byloje kaltinamuosius galiausiai išteisino, neįrodžius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat buvo prieita išvados, jog plakatu nebuvo kurstomi veiksmai prieš visuomenės grupes.

Byloje išvadas pateikęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad abiem atvejais protestuose buvo panaudoti šūkiai, kurie turi savo istoriją ir kontekstus. Šių nesupratus arba nepaaiškinus, kyla konfliktai.

„Šiuo atveju susiduriame su dvigubu kontekstu. Pačios eitynės buvo skirtos tarptautiniam solidarumui dėl rasinio persekiojimo, kuris pirmiausia pasireiškė JAV. Tai buvo solidarumo mitingas, vadinasi, plakatai keliauja iš vienos šalies į kitą be pakeitimų. Šiuo požiūriu jokio Lietuvos policijos įžeidimo nebuvo, tačiau yra ir antras kontekstas, kad vis dėlto mitingas vyko ir plakatai buvo rodomi Lietuvoje ir galėjo būti suprasti kaip adresuojami Lietuvos policijai“, – nesusipratimą aiškina G. Mažeikis.

Jis sako, kad konfliktą išspręstų protesto dalyvių viešas pasiaiškinimas dėl savo motyvų, o jų persekiojimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos įvaizdį – jei jiems, pavyzdžiui, būtų iškeltos bylos.

„Manau, šio plakato tikrai nereikėjo kelti, bet būčiau linkęs jį aiškinti ir interpretuoti būtent solidarumo kontekste, turint omenyje, kad jis buvo parašytas anglų kalba, kad jis adresuotas tam, kad Lietuva būtų parodyta tarptautiniame kontekste <...>

Jei paklaustume kaltinančių, kad šitas plakatas įžeidžia, reikėtų taip pat paklausti, į kuriuos policijos pareigūnų veiksmus jis buvo nukreiptas. Jeigu tokio paaiškinimo nėra, tada interpretuojame, kad tai yra solidarumo plakatas, arba jį reikia suprasti kaip neetišką, moraliai nepakankamai aiškų, bet ne kaip nusikaltimą“, – sakė profesorius.

Semiotikas: ar galėtų įsižeisti mokykla, ligoninė?

Vilniaus universiteto dėstytojas, semiotikas ir vertėjas Paulius Jevsejevas mano, kad šūkio net nereikėtų versti į lietuvių kalbą. Jis atkreipia dėmesį, kad ant skandalingo plakato yra užrašas „Fuck the police international“, o ne tik „Fuck the police“.

„Proteste naudotas plakatas užrašytas anglų, ne lietuvių kalba, sakinys „fuck the police“ nėra vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą – tai tiesiog populiarus posakis anglų kalba. Šis sakinys amerikiečių kalboje turi istoriją, yra tapęs šūkiu ir frazeologizmu“, – sako jis.

Anot jo, posakis gali išreikšti priešiškumą tiek policijai, tiek engiančiai galiai apskritai – tada „policija“ yra metonimija, dalis, žyminti galios institucijų visumą.

„Protesto šūkis nėra fakto komunikacija ar būtinai vietos realijoms adaptuotina grožinė raiška. Be to, protestas yra ne vienos kurios kalbos reiškinys; tai situacinė praktika, kurioje gali būti naudojamos įvairios kalbos ir kitos išraiškos priemonės. Šiuo atveju užrašas „fuck the police international“ funkcionuoja neverčiamas, žymi solidarumą su protestais JAV ir kitur“, – sako P. Jevsejevas. Jo manymu, norint versti posakį, pavyzdžiui, grožinės literatūros kūrinyje ar filme, būtų galima vartoti išsireiškimą „n... tą policiją“.

Jam kelia nuostabą ir teiginys, kad šūkis įžeidžia valdžios instituciją.

„Ar galėtų įsižeisti mokykla, ligoninė, parduotuvė ar automobilių remonto dirbtuvės? Institucija nėra individualus jausmus išgyvenantis subjektas. Nors viešojoje komunikacijoje kuo puikiausiai gali būti naudojamos tokius išgyvenimus žyminčios formuluotės (pvz., „Lietuvos policija labai nusiminusi, nes...“), kompetentingas kalbos vartotojas suvoks šių formuluočių sąlygiškumą ir nelaikys institucijos asmeniu. <…> Suprantama, kad jausmus išgyvena policija kaip joje tarnaujančių asmenų kolektyvas, bet tai kas kita“, – aiškina semiotikas.

Protestuotojai: žodžiai skirti ne Lietuvos policijai

Protesto Vilniuje organizatorė Marija Gevorkjan sako, kad jai nėra žinomas asmuo, atsinešęs būtent šį plakatą. Anot jos, į protestą atsinešti plakatai nebuvo tikrinami, tačiau organizatoriai greitai suprato, kad plakatas ir skandavimas „Fuck the police“ gali sukelti rūpesčių.

„Tokios blogos intencijos nebuvo <...> Po to, kai pamačiau [šūkius], supratau, kad bus problemų, kad žmonės pagalvos, jog „Fuck the police“ skirta lietuviškai policijai, bet juk sakome taip dėl to, kad policijos brutalumas vyksta JAV. <...> Ne dėl to čia atėjome. Su mumis buvo policija, todėl nenorėjau, kad šauktume tokius dalykus, kai policija yra šalia ir mums padeda“, – aiškino M. Gevorkjan, atkreipdama dėmesį, kad buvo tik keli provokuojantys plakatai.

Sulaukė laiško iš FTB, policija draudė lipti ant scenos

Daina „Fuck tha Police“, pasirodžiusi 1988 m., greitai išpopuliarėjo visoje Amerikoje, o žurnalas „Rolling Stone“ įtraukė ją į įtakingiausių dainų penkišimtuką, ją vėliau perkūrė kitos grupės. Tačiau albumo koncertinis turas 1989 m. nepraėjo be nesklandumų – daugelyje JAV miestų prieš koncertus grupės nariai buvo įspėjami, kad negalima scenoje vartoti necenzūrinių žodžių, dėl to netgi kilo susirėmimai su policija.

Australijoje kūrinys vienu metu buvo uždraustas, o grupė „N.W.A“ netgi sulaukė laiško iš Federalinio tyrimų biuro, kuriame, panašiai kaip ir šiandien Lietuvoje, buvo apeliuojama į tarnybos metu žuvusius pareigūnus, kurių orumą neva žeidžia daina.

Kaip teigia muzikos istorikai, kūrinys „Fuck the Police“ yra įkvėptas JAV baudžiamosios politikos problemų ir atskirties tarp baltųjų ir juodaodžių Komptono miesto rajonų. Iškilus nusikaltėlių gaujoms bei klestint narkotikų prekybai, policija ėmėsi kariuomenės naudojamų metodų, o rasinis profiliavimas lėmė, kad daug juodaodžių tapo policijos atakų aukomis vien dėl to, kad gyveno getuose.

„Tai daugiau nei tiesiog policijos įžeidimas. <...> Daina buvo skirta daugiau, nei tik išreikšti pyktį: ji sakė, ką darytume, jei [kita pusė] nebūtų policija, jei galėtume sąžiningai kovoti <...> Norėjome atkreipti dėmesį į perteklinį jėgos naudojimą, pažeminimą, kurį patyrėme šiose situacijose“, – interviu „BuzzFeed“ sakė vienas iš grupės narių Ice Cube. Kūrinio vaizdo klipe grupės nariai parodijuoja teisėjų ir policijos darbą, galiausiai paskelbia nuosprendį, kad policininkas yra kaltas dėl to, kad yra neišsilavinęs baltaodis (angl. „redneck“), piktinasi, kad policija mano, jog kiekvienas juodaodis yra narkotikų prekeivis.

Būtent rasinis profiliavimas yra vienas iš policijos darbo aspektų, kuriuo šiandien piktinasi protestuotojai JAV.

Verdiktas / Vienpusiška ir šališka informacija

Diskusijų sukėlęs plakato šūkis „Fuck the police“, ekspertų manymu, turėtų būti suprantamas pirmiausia kaip solidarumo judėjimo dalis ir pilietinė pozicija, juo labiau, kad visas plakato tekstas yra „Fuck the police international“. Šūkis taip pat turi atskirą istoriją, kilusią iš policijos darbo problemų, ir yra tapęs populiariosios kultūros dalimi, posakiu ir frazeologizmu, reiškiančiu kritiką galiai apskritai. Tokiu atveju, pasak pašnekovų, net nereikėtų jo versti, taip pat ir suprasti kaip adresuojamo Lietuvos policijai, nors yra suprantamas ir jos atstovų pasipiktinimas. Mitingo organizatoriai taip pat patvirtino, kad plakatas buvo skirtas atkreipti dėmesį į policijos brutalumą JAV, o ne Lietuvos policijai.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra