Lietuvoje

2020.06.16 05:30

Šioje šalyje nėra vietos profesionalams? Muitinės vadovo nerandame beveik dvejus metus

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.06.16 05:30

Panašu, kad pastaruoju metu Lietuvos valdžiai rasti profesionalų institucijos vadovą tampa neįveikiamu uždaviniu. Ne viena svarbi institucija dirba be nuolatinio vadovo. Tarp jų – Muitinės departamentas (MD), kuriam be nuolatinio vadovo tenka darbuotis jau beveik dvejus metus.

Lietuvoje jau kurį laiką ne viena svarbi institucija dirba be nuolatinio vadovo – nerandame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus, Ekonomikos ir inovacijų ministro, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko. Prie šio sąrašo galime pridėti ir MD.

Muitinė savo nuolatinio vadovo neturi nuo 2018 m. liepos 8 d., kai iš departamento generalinio direktoriaus pareigų savo noru pasitraukė Arūnas Adomėnas. Iki šiol MD dirba be nuolatinio vadovo, Muitinei laikinai vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Konkursą skelbė du kartus, akcentuoja „nepatrauklų“ atlyginimą

Kaip LRT.lt informavo Finansų ministerija (FM), konkursas MD vadovo pareigoms užimti nuo 2018 m. liepos buvo skelbtas du kartus – 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. gruodžio 9 d.

Anot ministerijos, 2019 m. vasarį paskelbus konkursą MD vadovo pareigoms užimti, kandidatas, atitinkantis specialiuosius reikalavimus, buvo tik vienas. Kandidatas iki atrankos komisijos posėdžio atsiėmė kandidatūrą, tad konkursas neįvyko. Ministerijos teigimu, 2019 m. gruodžio mėn. paskelbus konkursą, kandidatų, atitinkančių reikalavimus, buvo du, tačiau pats konkursas buvo sustabdytas dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

„Atsižvelgus į paskelbtą karantiną šalyje ir taikomus apribojimus, kurie apsunkina arba daro neįmanomas įvykdyti atrankos procedūras, konkursas buvo sustabdytas ir vėliau nutrauktas“, – teigiama LRT.lt atsiųstame FM atsakyme.

Anot ministerijos, kandidatų į MD vadovus asmens duomenys neteikiami dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

FM, paklausta, kodėl iki šiol nepavyko rasti tinkamo kandidato MD vadovo pareigoms užimti, tikslaus atsakymo nepateikė, tačiau nurodė, jog, pagal Vidaus tarnybos statutą, kiekvienas kandidatas į MD vadovo pareigas turi būti „tikrinamas dėl specialiųjų reikalavimų atitikimo, tikrinama jų nepriekaištinga reputacija, sveikata, jie turi išlaikyti bendro fizinio pasirengimo testus ir tik tada gali būti organizuojamas kandidatų atrankos komisijos posėdis“.

Be to, ministerijos atstovai užsiminė, kad viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta rasti nuolatinio Muitinės vadovo, gali būti susijusi su šiai pareigybei numatytu algos dydžiu.

„Taip pat darbo užmokestis nėra pakankamai patrauklus pritraukti daugiau kandidatų“, – teigiama FM atsakyme.

MD vadovo darbo užmokestį, nustatytą Vidaus tarnybos statute, kartu su priedu už laipsnį sudaro 3203,20 Eur prieš mokesčius, arba 1937,94 Eur po mokesčių.

FM nenurodė, kada bus skelbiamas kitas konkursas Muitinės vadovo pareigoms užimti. Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime užregistruotos Muitinės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti MD generalinio direktoriaus skyrimo tvarką, numatant, kad Muitinės vadovą penkeriems metams skirtų ir iš pareigų atleistų Vyriausybė. Konkursas MD vadovo pareigoms užimti, jei Seimas priimtų įstatymo pataisas, nebūtų skelbiamas.

Naujos pataisos – gelbėjimosi ratas departamentui ar tvarkos suvienodinimas?

FM nurodytų Muitinės įstatymo pataisų vienas iš autorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas LRT.lt teigė, kad įstatymo pataisos reikalingos tam, kad sprendimas dėl MD generalinio direktoriaus skyrimo neliktų vieno ministro rankose. Be to, pasak parlamentaro, po valstybės tarnybos pertvarkos MD liko vienintelė statutinė institucija, kurios vadovas skiriamas ministro.

„Po Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimų Muitinė liko vienintele įstaiga, kurios vadovą skiria ir atleidžia pats ministras, kai visų kitų centrinių įstaigų, net policijos, vadovų skyrimo tvarka yra kitokia – atsakingas ministras siūlo kandidatūrą, o Vyriausybė tvirtina. Tai yra daugiau vakarietiškas modelis, siekiant, kad sprendimo priėmimas nebūtų vieno asmens rankose“, – apie įstatymo pataisą kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad įstatymo pataisomis nesiekia padėti MD, kurio nuolatinio vadovo surasti nepavyksta beveik dvejus metus.

„Negalėčiau nieko pasakyti. Man irgi keista, kad tiek laiko nerandamas įstaigos vadovas. [...] Yra problema, kai vienas ministras laiko vadovo pavaduotoją, kaip laikinai einantį vadovo pareigas. To neturėtų būti“, – tvirtino „valstietis“.

„Mes kaip tik stengiamės, kad nebūtų vieno asmens sprendimo politikos. Siekiame, kad institucijose galiotų ta pati tvarka“, – pridūrė D. Gaižauskas.

Jis tikino nežinantis, kodėl iki šiol nepavyksta surasti nuolatinio MD vadovo.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė D. Gaižausko inicijuotoms Muitinės įstatymo pataisoms. Toliau įstatymo projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Profesorius: žmonės nesiveržia į vadovo poziciją ne tik dėl mažų algų

Einamuosius institucijos reikalus gali tvarkyti institucijos administracija, bet, norint įgyvendinti pokyčius, reikalingas nuolatinis vadovas, kuris galėtų demonstruoti aktyvią lyderystę, ir tas vadovas turi turėti kažkokią institucijos viziją, akcentuoja LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.

„Tad, manau, institucijai situacija, kai ji neturi nuolatinio vadovo, yra žalinga“, – pridūrė universitete viešojo valdymo srities tyrimus atliekantis ekspertas.

V. Nakrošio manymu, Lietuvoje institucijų vadovų paieškoms koją kiša siūlomų algų dydis, kitaip tariant, pašnekovo galva, jos yra per mažos, neatitinkančios vadovams tenkančios atsakomybės.

„Vadovų atlyginimas yra neproporcingas jų atsakomybei. Nereikėtų lyginti viešojo ir privataus sektorių, pastarajame vadovai uždirba daugiau, bet vis tiek, nepaisant valstybės tarnybos reformos, turime plokščią darbo užmokesčio sistemą valstybės tarnyboje ir neatsilyginame pakankamai už tą vadovams tenkančią atsakomybę. Dėl to negalime iš vadovų tikėtis ir aktyvios lyderystės“, – aiškino V. Nakrošis.

Profesoriaus manymu, institucijų vadovų paieškos stringa dar ir dėl to, kad dalies vadovų skyrime į pareigas lemiamą žodį taria politikai, o pastaruoju metu Lietuvoje, kaip pastebi V. Nakrošis, politikai šiuo klausimu neranda kompromisų.

„Matome esminių nesutarimų tarp aukščiausių valdžios institucijų vadovų. Taip pat ir dėl politikų nesutarimų turime tokių pačių problemų – prisiminkime Ekonomikos ir inovacijų ministro paieškas. Dėl kandidato į šią poziciją nėra sutarimo tarp valdančiosios daugumos ir prezidento. Tai irgi daro žalą institucijai, o žmonės, tai matydami, nesiveržia į šią poziciją“, – komentavo pašnekovas.

V. Nakrošis atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš institucijų, kurios dirba be nuolatinio vadovo, darbuotojai dėl neapibrėžtos situacijos linkę trauktis, o laikinajam vadovui pritraukti naujų darbuotojų nėra lengva.

„Po valstybės tarnybos reformos atsidūrėme tokioje situacijoje, kad institucijų vadovui tenkanti atsakomybė yra labai didelė, bet jo valdymo galimybės yra labai mažos. Todėl nenuostabu, kad niekas nenori eiti į vadovo pareigas. O kam to reikia? Rankos surištos, darbo užmokestis nėra didelis, lūkesčiai labai dideli. Be to, yra tikimybė, kad gali papulti į politinę sumaištį“, – reziumavo pašnekovas.

Anot jo, siekiant palengvinti institucijų vadovų paieškas, siekiant, kad į vadovų poziciją ateitų dirbti profesionalai, Lietuvai reikėtų sukurti aukštesniąją valstybės tarnybą bei depolitizuoti vadovų pareigas.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių narių, kurios neturi aukštesniosios valstybės tarnybos. Aukštesnioji valstybės tarnyba yra vadovų korpusas, kuriam yra būdingas specifinis valdymas. Juk specialistai nuo vadovų skiriasi iš esmės. Vadovai priimami į darbą, atleidžiami pagal kitokią tvarką ir jiems turi būti sudaromos kitokios valdymo taisyklės. Bet mes neturime tokių“, – tvirtino V. Nakrošis.