Lietuvoje

2020.06.17 14:07

Nepartinius į sąrašo viršų stumiantys partijų lyderiai rizikuoja – tokį sprendimą gali palaikyti silpnumu

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.06.17 14:07

Iki Seimo rinkimų likęs laikas nenumaldomai tiksi, o partijos jau pradeda skelbti, kokiu sąstatu šturmuos rinkimus. Kol partijos rikiuoja rinkimų sąrašus, aiškėja, kad dalyje jų pirmąsias vietas užims ne partijų lyderiai. Ekspertai tokį sprendimą vertina skirtingai: kas vieniems primena gudravimą, kitiems atrodo kaip racionalus ėjimas.

Praėjusiuose – 2016-ųjų – Seimo rinkimuose nebuvo daug partijų, kurių pirmininkas kandidatuotų į Seimą, bet nevestų partijos sąrašo. Tokią strategiją pasirinko „valstiečiai“, kurių sąrašą vedė nepartinis buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Kitų partijų pirmininkai arba nekandidatavo visai, arba patys vedė rinkimų sąrašą.

Aiškėja, kad tokia situacija gali kartotis ir šių metų spalį vyksiančiuose rinkimuose, mat „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra pakvietęs S. Skvernelį ir vėl vesti partijos sąrašą. Tiesa, nors neseniai paskelbė, kad rinkimuose dalyvaus, premjeras apie vietą sąraše nekalba – tai esą turėtų spręsti partija.

Panašu, kad pats partijos sąrašo neves ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Po to, kai Ingrida Šimonytė liko antra per 2019-ųjų prezidento rinkimus, G. Landsbergis jai pasiūlė vesti sąrašą, o sėkmės atveju tapti ir premjere.

Tiesa, jau matyti, kad dalis partijų laikosi tradicijų – į pirmąją poziciją kelia partijos pirmininką. Tokį sprendimą jau priėmė socialdemokratai ir Laisvės partija.

Nei „valstiečių“ partijos pirmininkas, nei Tėvynės sąjungos pirmininkas nėra lokomotyvai, kurie tempia sąrašą. Greičiau priešingai.

Politinių tradicijų stoka

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius komentuodamas partijų sprendimus dėl pirmųjų sąrašų pozicijų sakė, kad sąrašų lyderiai parenkami pagal galimybes laimėti. Pasak V. Valentinavičiaus, tiek „valstiečių“, tiek konservatorių pavyzdžiai rodo, kad tai yra racionalus pasirinkimas.

„Nei „valstiečių“ partijos pirmininkas, nei Tėvynės sąjungos pirmininkas nėra lokomotyvai, kurie tempia sąrašą. Greičiau priešingai. Tai pasiūlymas sąrašą vesti kitiems yra praktiškas ir aiškiai pagerins rinkimų rezultatą, o ne pablogins, kaip būtų, jei vestų pirmininkai“, – kalbėjo MRU politologas.

Anot V. Valentinavičiaus, aiški politinė tradicija šiuo klausimu Lietuvoje nėra susiformavusi. Jis sakė, kad Lietuvos politinė sistema dar nėra nusistovėjusi ir yra vystymosi stadijoje labiau, nei galbūt norėtume.

„Permainų yra daugiau nei pastovumo ir tradicijos Lietuvos partinėje sistemoje, o šitas sąrašų lyderių klausimas tą tik patvirtina. Jeigu pažiūrėtume į demokratijas su stipresnėmis tradicijomis, galime išskirti priešingus polius.

Pavyzdžiui, Amerikoje partijos pirmininko pozicija yra visiškai nominali. Paprastai nežinome, kas yra respublikonų ar demokratų partijų pirmininkai, bet puikiai žinome jų kandidatus į prezidentus ir pan. Didžiojoje Britanijoje yra priešingai. Ten nusistovėjusi tradicija, kad partijos pirmininko rinkimai kartu yra ir kandidato į premjerus, jei partija laimėtų, rinkimai“, – komentavo V. Valentinavičius, pridurdamas, kad neaišku, koks modelis gali nusistovėti Lietuvoje.

Taip elgtis neturėtų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt kalbėjo, kad tokių situacijų, kai partijos sąrašą į rinkimus veda ne partijos pirmininkas, būti neturėtų. Anot eksperto, tai yra politinis gudravimas, siekiant pritraukti rinkėjų balsus.

Politologas taip pat kalbėjo, kad kartais aukštai sąrašuose keliami nepartiniai asmenys, po rinkimų pasirenka likti ten, kur ir buvo. Tokia situacija susiklostė po 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimų, kuomet antruoju numeriu „valstiečių“ sąraše įrašytas krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, nors ir buvo išrinktas, į EP neišvažiavo.

„Atrodo, kad nori padaryti šou, nori garsių vardų, kad paprastesnį rinkėją pritrauktų, o kas bus paskui – kam rūpi. <...> Paprastai pirmininką kelia (į pirmą vietą sąraše – LRT.lt) partijos, turinčios ideologiją, savo poziciją. Pavyzdžiui, kokie bebūtų socialdemokratai ir ką bekalbėtų apie Gintautą Palucką, jie savo liniją išlaiko“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Tai, kad partijos pirmininkas nėra pirmuoju numeriu rinkimų sąraše, anot B. Ivanovo, rodo jo silpnumą ir gal net atsakomybės stoką. Pasak B. Ivanovo, pralaimėjimas rinkimuose pirmininkui, kuris vedė partijos sąrašą, uždeda tarsi antspaudą ir leidžia partijos nariams suabejoti jo, kaip pirmininko, gebėjimu vadovauti politinei organizacijai.

„Turi būti partinis (sąrašo lyderis – LRT.lt) būtinai, turi būti partijos lyderis. <...> Vakarų partijos elgiasi taip ir, jei pralaimi, pirmininkas pasitraukia, užleidžia vietą kitam“, – sakė B. Ivanovas.

Pralaimėję pirmininkai turėtų trauktis

Pasak politologo V. Valentinavičiaus, kai partijos lyderis neveda sąrašo, o partija nelaimi rinkimų, tuomet pirmininkas turi mažiau priežasčių atsistatydinti. Jis kalbėjo, kad Didžiojoje Britanijoje partijos pralaimėjimo atveju, pirmininko atsistatydinimas yra neišvengiamas.

„Nėra formalių reikalavimų, bet tradicija tokia, kad jei tu pralaimi rinkimus, tu traukiesi, nes tavo kandidatūra į premjerus rinkėjams buvo netinkama ir reikia leisti pabandyti kitiems. Jeremy Corbynas, triuškinančiai pralaimėjęs Borisui Johnsonui, atsistatydino. Tiesa, jis šiek tiek dar patempė laiką, o net tai yra nebūdingas britų sistemai“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Pasak politologo, partijos pirmininkas, kuris kartu yra ir sąrašo lyderis, esant blogam rinkimų rezultatui, turėtų trauktis. Tačiau Lietuvoje, anot jo, būna įvairių scenarijų, nes čia politikai iš pareigų traukiasi žymiai sunkiau nei Didžiojoje Britanijoje.

V. Valentinavičius, kalbėdamas apie pavyzdžius, sakė, kad jei Lietuva būtų kaip Didžioji Britanija, po 2016-ųjų Seimo rinkimų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis būtų turėjęs atsistatydinti.

„Bet, kaip prisimename, jis pasirinko kitą kelią, pasitikrino populiarumą partijoje, o partijos nariai nusprendė, kad dviejų vietų trūkumas, palyginti su tuo, kai vadovavo Andrius Kubilius, nėra problema. Tai buvo jų pasirinkimas. Kaip matote, per šiuos rinkimus G. Landsbergis yra priverstas užleisti sąrašo lyderio vietą Ingridai Šimonytei. Tai racionalus sprendimas, bet jis galėjo būti padarytas žymiai anksčiau“, – kalbėjo V. Valentinavičius.