Lietuvoje

2020.06.10 14:34

Apnuogino senas žaizdas: uždraudus smurtauti nežinome, kaip auklėti vaikus

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.06.10 14:34

Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma atskleidė senas žaizdas, Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė dalyvavusios specialistės. Anot jų, uždraudus bet kokią smurto formą tėvams tarsi kilo klausimų dėl vaikų auklėjimo – atrodo, kad uždraudė smurtą, uždraudė mušti vaikus ir mes dabar atsitraukėme, nežinome, ką daryti su vaikais, sakė jos.

Reforma atvėrė senas žaizdas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė išskyrė, kad vaiko teisių apsaugos sistemos reforma vis dar vyksta ir dar kyla iššūkių ją įgyvendinant. Pasak jos, vykdant reformą dar išryškėjo sistemos žaizdos, pavyzdžiui, paslaugų trūkumas, netinkamas požiūris į kai kurias šeimas.

„Turime labai aiškius tikslus, ką mums reikia pasiekti, kad galėtume vieną dieną (...) pasakyti, kad tai buvo lemiamas lūžis Lietuvoje, kai įvyko daug esminių gerų dalykų. Kalbu apie smurto draudimus, požiūrį į šeimą, į vaiką, augantį šeimoje, paslaugas, ne baimę Lietuvos atsiverti savo žaizdas“, – sakė V. Augienė.

Viceministrė kalbėjo, kad po reformos padaugėjo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, paaugo ir smurto atvejų. Nors bendrąja prasme tokie skaičiai liūdina, tai rodo, kad daugiau žmonių galvoja, jog smurtas yra negerai, o visuomenė darosi aktyvesnė, netolerantiška smurtui, tvirtino V. Augienė. Ji pridūrė, kad visuomenėje atsiranda solidarumas ir nulinė tolerancija smurtui.

„Pasimatė žaizdos, bet gerai, kad pasimatė, reikia jų nebijoti“, – vylėsi V. Augienė.

Komiteto narys Zenonas Streikus kalbėjo, kad vaiko teisių klausimas ypač politizuotas, o tais atvejais, kai tėvai menkiausiai peržengia vaiko teisių ribą, reakcija būna milžiniška, tačiau jis kėlė klausimus, kaip nustatyti, kai vaikai peržengia ribas, kaip tokiais atvejais turėtų elgtis tėvai.

„Šis klausimas nebegvildenamas, tėvai ir mokytojai bejėgiškai jaučiasi“, – apgailestavo Z. Streikus.

Pasak viceministrės V. Augienės, netiesa, kad ši problema nekeliama – veikia tėvų linija, joje dirba konsultantai, kurie gali patarti vaikų auklėjimo, santykių su jais klausimais. Šios linijos labai užimtos, o tėvai kreipiasi ir klausia – tai rodo, kad ši priemonė buvo reikalinga, sutiko viceministrė.

Uždraudus smurtą – pasimetimas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pritarė, kad vaiko teisių apsaugos sistemos reforma buvo reikalinga. Nors kai kurie politikai sako, kad situacija iki reformos nebuvo žinoma, pačiai kontrolierei situacija buvo aiški.

„Visada buvo aišku, kad karalius nuogas, tik kažkiek prisidengia ir mes nežinome, kuo ir kaip. Dabar tas karalius yra atidengtas pilnai. Kai kas sako, kad dabar situacija blogesnė – ji nėra blogesnė, ji tiesiog apnuoginta“, – sakė E. Žiobienė.

Tačiau, pabrėžė ji, reforma dar nėra viskas – labai svarbu, kad šeimas pasiektų tinkamos ir reikalingos paslaugos. Ypač jų trūksta vaikams su negalia, su dideliais poreikiais, šiais atvejais tėvams kyla daug klausimų.

Kita problema – mūsų paslaugų sektorius nukreiptas į vaikus nuo nulio iki 18 metų. Tačiau jaunuoliai, 15–16 metų paaugliai, jau nenori būti traktuojami nei kaip vaikai, nei suaugusieji – jie nori sau skirtų paslaugų, nenori būti prilyginti kūdikiui, tvirtino E. Žiobienė.

Tačiau tėvams kyla klausimų ir dėl vaikų auklėjimo, ypač, uždraudus bet kokią smurto formą: „Mūsų visuomenės problema – atrodo, kad uždraudė smurtą, uždraudė mušti vaikus ir mes dabar atsitraukėme, nežinome, ką daryti su vaikais.

Tam reikalingos paslaugos mums visiems suvokti, kad vaikus galima auklėti kitaip. Bet mes už juos esame atsakingi visi – ne tik institucijos, bet ir tėvai, mokytojai. Vaikus reikia auklėti, ugdyti pareigas, ne tik teises. Niekas nieko nepaneigė, tik tai galima daryti ir nemušant“, – akcentavo E. Žiobienė.

Poreikių specialiosioms mokykloms bus

Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, kiekvienas atvejis labai skirtingas, todėl ne visus vaikus su specialiaisiais poreikiais pavyktų integruoti į bendrojo ugdymo mokyklas. Žinoma, būna ir taip, kad mokytojai rodo nenorą bendradarbiauti, kitų vaikų tėvai taip pat pasisako prieš vaikus su specialiaisiais poreikiais jų klasėje.

Tačiau kartais vaikai negalėtų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje dėl savo didelių poreikių, tačiau jų tėvai išreiškia tokį nenorą. Vis dėlto visada bus poreikių specialiosioms mokykloms, užtikrino E. Žiobienė.

„Man atrodo, kad noras atrodyti labai gerai, panaikinant specialiąsias mokyklas, panaikinant specialiąsias paslaugas, (...) tai yra tie patys žmonės mūsų visuomenėje. Skiriamos paslaugos turi atitikti jų poreikius, jų lygį, tai, ko jiems reikia.

Tie žmonės, kurie nori visa tai panaikinti, man kyla klausimas, ar jie dirbo su tais žmonėmis, ar jie juos matė. (...) Bet visiškai tik paleisti į integraciją tikrai ne visus gali“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Geriau atpažįstame smurtą

2019 metais buvo virš 32 tūkst. pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų, iš jų 20 proc. nepasitvirtino. Vis dėlto 25 tūkst. pranešimų pasitvirtino, iš jų 26 proc. buvo pakartotiniai pranešimai dėl vaiko teisių pažeidimų. 68 proc. gauti iš policijos, sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus 2019 metais išaugo beveik 15 proc. Vis dėlto to netraktuojama, kad daugiau smurtaujame, – tiesiog nustatome daugiau pažeidimų, turime tokių kompetencijų, teigia I. Skuodienė.

Iš nustatytų vaiko teisių pažeidimų 70 proc. jų patiria smurtą artimoje aplinkoje. Daugiausiai smurtą patyrusių vaikų yra tarp 10 ir 14 metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI