Lietuvoje

2020.06.07 20:06

Lobizmo skandalas: Sutkų į teisėsaugos rankas atvedė nuosavas verslas?

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.06.07 20:06

Nors premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento spaudimą patyrė kelios ministerijos ir Užimtumo tarnyba, todėl buvo priimtas bendras sprendimas nebendrauti su Valdu Sutkumi, kalbama, kad premjeras su juo bendrauti nepanoro po to, kai V. Sutkus nuėjo į tuo metu dar tik būsimo prezidento Gitano Nausėdos stovyklą per rinkimus.

Tiesa, dabar ir prezidentas sako, kad į tuometinio kariuomenės vado, kuris vėliau tapo vyriausiuoju patarėju kabinetą, Valdas Sutkus jį nuvedė kaip privatus asmuo. Tapęs šalies vadovu su V. Sutkumi jokių susitikimų „akis į akį“ neturėjo, apie neskaidrią jo lobistinę veiklą nežinojęs – specialiosios tarnybos apie jo areštą šalies vadovą įspėjo tik išvakarėse.

Tačiau būtent dėl lobistinės veiklos ir stambaus mąsto kyšininkavimo Valdas Sutkus kartu su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentu Mantu Zalatoriumi ir dar keliais verslininkais buvo sulaikyti ir išgirdo apie įtarimus dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Antradienį sulaikytas LBA prezidentas M. Zalatorius po apklausų paleistas į laisvę, jo parodymus dar kartą užfiksavo ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Teisėsauga įtaria, kad M. Zalatorius mokėjo neteisėtą atlygį LVK prezidentui V. Sutkui.

„Ta galimai nusikalstama veika – atsilyginimas už tai, kad LVK prezidentas atstovavo interesams, jau tie veiksmai šiandien traktuojami kaip nusikalstami veiksmai“, – šią savaitę sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Savaitė. Atsainaus požiūrio rezultatas: Rusijoje užsikrėtusiųjų koronavirusu – beveik pusė milijono

„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – apie V. Sutkaus veiksmų pasekmes kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Pernai valdančiosios Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Zbignevas Jedinskis siūlė apmokestinti bankų turtą. Tačiau vietoje šio siūlymo Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Andrius Palionis parengė kitą. Dabar V. Ačienė prasitarė, kad tai buvusi Bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus idėja.

Skaičiuojama, kad patvirtinus antrąjį variantą, bankai ir kredito unijos sutaupė 32 mln. eurų.

Priėmus Lenkų rinkimų akcijos siūlytą variantą į valstybės biudžetą būtų surinkta 52 mln eurų. Dabar priimtas alternatyvus 20 proc. bankų pelno mokestis valstybės biudžetą papildys 20 mln eurų. Jei šio mokesčio kartelė būtų likusi pakelta iki 22 proc., surinkta suma padidėtų iki 24 mln eurų.

Dabar STT tiria, ar už šį rezultatą Seime Verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus negavo neteisėto atlygio, o M. Zalatoriui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

„Aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Negaliu pasakyti, kad visi šie pinigai yra neteisėti. Yra apribotas disponavimas šia suma“, – paskelbė STT direktorius.

STT vadas viešai užsiminė, kad naudos galėjo turėti konsultacijų įmonė „Bonum Partners“. Registrų centro duomenimis, vienintelis šios UAB akcininkas – V. Sutkus.

Buvęs Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos koordinatorius Liutauras Ulevičius braižo tokią V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus veikimo schemą: Verslo konfederacija ir Bankų asociacija neprivalo registruoti lobistinės veiklos. M. Zalatoriaus vadovaujama Bankų asociacija yra Verslo konfederacijos narė. Tačiau jei M. Zalatorius mokėjo V. Sutkaus vadovaujamai „Bonum Partners“, kad paveiktų Seimo narių sprendimus, tokia veikla nelegali. „Bonum Partners“ nėra registravusi lobistinės veiklos.

„Jeigu UAB („Bonum Partners“ – LRT), kaip įtariama šiuo metu, paėmė atlygį už lobistinės veiklos rezultatą, tai iš karto tai yra neteisėta lobistinė veikla, baudžiamoji atsakomybė“, – tvirtina L. Ulevičius.

Bankų apmokestinimas – tik vienas iš tyrimo epizodų. Kratos atliktos ir bendrovėje „Maxima“, paimti dokumentai. Suimti „Kauno tiltų“ ir „Šiaulių plento“ vadovai.

STT praneša, kad Verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus įtariamas ir kyšių ėmimu iš kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Esą už tai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

Vadovaudamas Susisiekimo ministerijai R. Masiulis susikirto su kelininkais, kai ištyrus valstybinės reikšmės rajoninius kelius paaiškėjo jų prasta būklė. V. Sutkus apkaltino R. Masiulį kelių tiesimo bendrovių žlugdymu.

Dabar buvęs susisiekimo ministras prisimena buvus vieningą politikų ir verslo atstovų frontą.

„Scenarijus buvo toks – Seime arba komitetas, arba frakcija išsikviečia pasiaiškinti, kaip viskas blogai keliuose, ten sėdi Sutkus ir griežia pirmu smuiku, o politikai kartoja jo frazes. Tą aš atsimenu“, – tvirtina iki pernai vasaros susisiekimo ministro pareigas ėjęs R. Masiulis.

V. Sutkus aiškina, kad konfliktuodamas su tuomečiu susisiekimo ministru gynė Verslo konfederacijos narės, asociacijos „Lietuvos keliai“ interesus.

Dabar, kai pradėjus STT tyrimą aikštėn ėmė kilti V. Sutkaus veikla, ne viena Verslo konfederacijos narė pranešė svarstanti apie pasitraukimą. Ketvirtadienį nuspręsta organizacijos vairą patikėti viceprezidentui Andriui Romanovskiui.

Įsisukus skandalui, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė savo pasiūlymus, kaip skaidrinti lobistų veiklą. Savo ruožtu valdantieji „valstiečiai“ pranešė trauksią po MG Baltic veiklos parlamentinio tyrimo parengtą, bet į stalčius padėtą Lobistinės veiklos įstatymą.

Vienas iš to įstatymo rengėjų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas sako, kad siūlyta įdiegti tokį pat kaip Europos parlamente skaidrumo registrą. Tuomet visuomenė galėtų žinoti, kas ir kokiu tikslu lankosi Vyriausybėje ir Seime.

Dabar per metus vien tik Seime išduodama virš 40 tūkst. leidimų, tačiau kam – neatskleidžiama. Taip pat buvo siūloma atsisakyti visų išimčių. Lobistinę veiklą privalėtų registruoti visi. Dabar to daryti neprivalo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos.

„Buvo milžiniškas lobistų dėmesys ir praktiškai tas įstatymas buvo sužlugdytas“, – teigia buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas.

Kitos stambios verslo asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, prezidentas Robertas Dargis tikina, kad teisėkūros procese visuomenė turi dalyvauti per savo išrinktus atstovus parlamente ir per savo asocijuotas organizacijas. Tai vienas iš demokratijos principų ir negalima leisti griežtais suvaržymais demokratijos varyti į kampą.

„Klausimas tik, kur yra ta plona riba tarp mūsų veikimo taip, kaip veikia asociacijos, ir kažkokių atsirandančių interesų, kur visiškai personalijos pradeda tuos interesus reikšti“, – sako R. Dargis.

Neatmestina, kad jeigu V. Sutkui nepavyks įrodyti 400 tūkst. eurų, apie kuriuos kalba teisėsauga, kilmės, jau gali būti pritaikytas ką tik įsigaliojęs Civilinio turto konfiskavimo įstatymas.

Taip pat skaitykite

Populiariausi