Lietuvoje

2020.06.08 05:30

Tarptautinė gėda – Lietuva metus neranda kandidato į prestižinę instituciją

atnaujinta 09.08
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.06.08 05:30

Lietuva beveik metus nesuranda kandidato į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą. Panašu, kad atsakingos institucijos net nesiskubina to daryti – Teisingumo ministerija (TM) tik praėjusią savaitę paskelbė kandidato į minėtą instituciją atranką. Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras sako, kad šioje situacijoje nepriimant sprendimų sumenkinta lieka ne tik teisininkų bendruomenė, bet ir pati valstybė. Teisininkas Gintautas Bartkus tvirtina, jog Lietuva savo veiksmais tarsi siunčia signalą ES, kad mums minėta tarptautinė institucija nėra svarbi.

ES Bendrasis Teismas – Liuksemburge įsikūręs tarptautinis teismas, kuris sudaromas šešerių metų kadencijai valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Teisėjai skiriami, pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų į teismą tinkamumo eiti teisėjo pareigas.

Šis teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai.

Pagal įstatymus, Lietuvoje kandidatai į ES Bendrąjį Teismą tvirtinami tokia tvarka: TM skelbia atrankos konkursą, konkursą laimėjęs asmuo turi sulaukti Vyriausybės, prezidento, Seimo pritarimo ir galiausiai jo kandidatūrą turi patvirtinti Liuksemburge įsikūręs pretendentų vertinimo komitetas. Lietuva į ES Bendrąjį Teismą deleguoja du teisėjus.

2019 m. sausį Seimas pritarė tuometinio KT teisėjo Gedimino Mesonio ir tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Rimvydo Norkaus kandidatūroms į ES Bendrąjį Teismą. R. Norkus netrukus pradėjo darbą teisme, tačiau G. Mesonio kandidatūrą atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Ieškant antrojo Lietuvos teisėjo į ES Bendrąjį Teismą, 2019 m. liepą Vyriausybė į šią poziciją dar vienai kadencijai pasiūlė teisėją Virgilijų Valančių, tačiau tų pačių metų rugpjūtį kandidatūrai nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Taigi Lietuva šiuo metu ieško jau trečio kandidato į ES Bendrąjį Teismą.

Konkursą paskelbė praėjusią savaitę

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirbančio V. Valančiaus kadencija pasibaigė 2019 m. spalį, tačiau Lietuva iki šiol nesuranda, kuo pakeisti minėtą teisėją.

Kaip LRT.lt informavo teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus patarėja Rita Grumadaitė, TM konkurso kandidatui į ES Bendrąjį Teismą dar nėra paskelbusi.

„Bus skelbiamas naujas kandidato į ES Bendrąjį Teismą konkursas. Konkurso data dar nepaskelbta“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme teigė ministro patarėja.

R. Grumadaitė nepatikslino, kodėl konkursas dar nėra paskelbtas.

Anot jos, pagal ES teisės aktus, tol, kol Lietuva nesuras tinkamo kandidato į ES Bendrąjį Teismą, tarptautiniame teisme ir toliau liks dirbti V. Valančius, nepaisant to, kad jo kadencija jau yra pasibaigusi.

„Pagal ES teisės aktus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnis) ES valstybių narių pasiūlytas ir paskirtas teisėjas lieka eiti savo pareigas tol, kol jas perima jį keičiantis teisėjas. Šiuo metu ES Bendrajame Teisme teisėjais dirba R. Norkus ir V. Valančius, kurio kadencija yra pasibaigusi 2019 m. spalio mėnesį. Jokių sankcijų dėl to ES teisė nenumato“, – tvirtino R. Grumadaitė.

Tiesa, pirmadienį TM patarėjas viešiesiems ryšiams Audris Kutrevičius informavo, kad konkursas kandidato į ES Bendrąjį Teismą paieškoms paskelbtas praėjusią savaitę, penktadienį.

Paraiškų su gyvenimo aprašymu ir motyvaciniu laišku bus laukiama iki birželio 14-osios.

Atsakingos institucijos nekalbios, tačiau ragina viena kitą nedelsti

LRT.lt pateikus klausimus dėl kandidato į ES Bendrąjį Teismą paieškų Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas teigė, kad ministras pirmininkas situacijos nekomentuos.

Prezidentas G. Nausėda tikina, kad visos institucijos turi turėti į atsakingas pareigas paskirtus asmenis.

„Prezidento nuomone, visos šalies institucijos privalo turėti paskirtus vadovus bei į atsakingas pareigas paskirtus asmenis. Lygiai taip laiku turi būti skiriami ir teisėjai, kad būtų užtikrintas tinkamas teisingumo vykdymas“, – šalies vadovo poziciją LRT.lt perdavė G. Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis.

Anot jo, prezidentas G. Nausėda prieš kelias savaites kandidato į ES Bendrąjį Teismą paieškų klausimą aptarė su teisingumo ministru E. Jankevičiumi.

„Prezidento vertinimu, ministerija turi kuo skubiau surengti atranką teisėjui į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą“, – teigė A. Bubnelis.

LRT.lt kalbinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė šiuo klausimu buvo nekalbi. Ji tvirtino, kad komitete kandidato į ES Bendrąjį Teismą klausimas nebuvo aptartas. Pasak A. Širinskienės, Seimas laukia pretendento.

„Mes liūdnai ir nuobodžiai laukiame dabar ir kitų kandidatų, pavyzdžiui, kandidatų į Konstitucinį Teismą. Niekas neskuba teikti. Kiek suprantu, bus laukiama kadencijos pabaigos. Tokia realybė yra, kad kitos institucijos neatlieka savo pareigų“, – trumpai situaciją LRT.lt pakomentavo A. Širinskienė.

Buvęs KT teisėjas: neturėti teisėjų tapo sistema

LRT.lt kalbintas buvęs KT teisėjas, parlamentaras, konservatorius Stasys Šedbaras neslėpė pasipiktinimo dėl Lietuvos vėlavimo deleguoti savo antrą atstovą į ES Bendrąjį Teismą. Jis priminė, kad Seimas vis nesugeba laiku paskirti ir LAT pirmininko, ir KT teisėjų, tad, parlamentaro teigimu, delsimas paskirti atitinkamus asmenis į pareigas tampa šios valdžios tradicija.

„Tai jau yra sistema – neturėti Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo teisėjų, o čia jau nuo spalio mėnesio neturime antro nuolatinio ES Bendrojo Teismo teisėjo. Gerai, yra laikinasis teisėjas [...], bet jei aš būčiau kitos šalies, kad ir panašaus dydžio atstovas, tai sakyčiau: „Jūs ką, neturite savo valstybėje tinkamų žmonių?“ Tai yra valstybės pažeminimas“, – tvirtino S. Šedbaras.

Parlamentaras, kuris pats anksčiau buvo vienu iš atrankos komisijos TM, kuri vertino kandidatus į ES Bendrąjį Teismą, narių, pabrėžė, kad teisėjai dažnai nerimauja dėl atrankos komiteto Liuksemburge vertinimų. Vis dėlto, pasak S. Šedbaro, tai neturėtų stabdyti kandidato paieškų.

„Jeigu dėl to kartais kyla atmetimo reakcija, tai nieko čia nepadarysi. Jeigu praėjusiais metais ten (atrankos komitete – LRT.lt) buvo kažkokių nesusipratimų, tai buvo galima parinkti kitus žmones. Manau, kad tai yra ne visai normali situacija ir tas klausimas yra užmestas, neiškeliant jo į darbotvarkę. Tai yra Lietuvos, kaip valstybės, kaip valstybės teisininkų, profesionalų bendruomenės pažeminimas arba neįvertinimas“, – situaciją vertino Seimo narys.

Teisininkas perspėjo apie Lietuvos įvaizdį tarptautinėje erdvėje

Kiekvienos ES valstybės narės pareiga – laiku pasirūpinti, kad į ES Bendrąjį Teismą jų teisėjai būtų paskirti laiku, įsitikinęs buvęs teisingumo ministras, advokatas Vilniaus universiteto lektorius Gintautas Bartkus.

Teisininkas spėjo, kad šiuo atveju kandidato į ES Bendrąjį Teismą paieškos užtruko dėl skirtingų valdžių, dalyvaujančių teisėjo skyrime, nesutarimo.

„Lietuva, tikiu, tikrai turi puikių kandidatų, kurie galėtų užimti šitą poziciją. Delsimas tikrai yra nesuprantamas. Šitame procese dalyvauja įvairios valdžios – Seimas, vykdomoji valdžia, prezidentas, – tai galima būtų įtarti, kad nėra susitarimo arba politinio supratimo, kas turėtų būti tas asmuo, kokio kandidato yra ieškoma“, – komentavo G. Bartkus.

Advokatas teigė, kad tarptautinės teisės nuostatose nėra tiksliai nurodyta, kokie reikalavimai yra keliami kandidatams į ES Bendrąjį Teismą, tad kiekviena ES narė pati turi įsigilinti į šio tarptautinio teismo darbo specifiką. Be to, kaip tvirtino G. Bartkus, pati teisėjo skyrimo procedūra galėtų būti aiškesnė, viešesnė.

„Kiekviena valstybė turėtų pagalvoti, pažiūrėti, kas yra dabartinėje ES Bendrojo Teismo sudėtyje, kokios yra nagrinėjamos bylos. Pagal tai turėtume apsispręsti, kokio kandidato reikia.

Būtų idealu, jei šis procesas būtų viešesnis ir aiškesnis, nes dabar to teisėjo ieškoma tarsi užkulisiuose. Matyt, viešumas padėtų. Ateityje reikėtų pagalvoti apie pačią skyrimo tvarką – ar tikrai ji turi būti tokia sudėtinga? Jeigu trys valdžios neras susitarimo, tai čia mes galime ir 10 metų neturėti teisėjo“, – svarstė teisininkas.

Vienaip ar kitaip, pasak G. Bartkaus, Lietuvos vėlavimas skirti antrą teisėją į ES Bendrąjį Teismą kenkia pačios valstybės įvaizdžiui tarptautiniame kontekste.

„Kenčia Lietuvos tarptautinis įvaizdis, nes kiekvienos ES narės pareiga yra laiku parinkti tinkamą kandidatą. [...] Tai, kad nesugebame laiku išrinkti ir deleguoti savo kandidato į ES Bendrąjį Teismą, rodo ir mūsų požiūrį į šitą instituciją, kas irgi nėra gerai. Mes, kaip valstybė, turėtumėme būti suinteresuoti ES institucijų tvirtumu, mums tai turėtų būti svarbu ir strategine prasme. O dabar mes tarsi siunčiame signalą, kad mums neįdomu, gal mes neva manome, kad tas teismas yra nereikalingas“, – komentavo pašnekovas.

Populiariausi