Lietuvoje

2020.06.05 05:30

Sutkaus ir Zalatoriaus skandalas įskėlė kibirkštį: didelė dalis „tikrųjų“ įtakos darytojų lieka nuošalyje

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.06.05 05:30

Po to, kai antradienį teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių, prabilta apie būtinybę koreguoti galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą. Tiesa, dar visai neseniai ketinta šį įstatymą taisyti, bet galiausiai jis nugulė parlamentarų stalčiuose.

Dėl to, kad Lobistinės veiklos įstatymas turi būti peržiūrimas ir taisomas, panašu, neabejoja niekas. Parlamente buvo siekiama, kad būtų įteisintas kryžminis susitikimų deklaravimas ir kad lobistais būtų pripažinti ir asociacijų atstovai. Tačiau kai kurios įstatymo nuostatos buvo pakeistos taip, kad lemiamas balsavimas Seime neįvyko. Nuo tada įstatymas į plenarinių posėdžių salę negrįžo. Portalas LRT.lt pažvelgė į tai, kas užkirto kelią pataisų, turėjusių skaidrinti lobistinę veiklą, priėmimui Seime.

Lobistinė veikla figūravo ir tyrime

Apie tai, kad įstatymas turi būti keičiamas, garsiai prabilta po 2018-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo, kuriuo tirta verslo įtaka politikams. Buvęs NSGK pirmininkas, tuomet vadovavęs tyrimui Vytautas Bakas portalui LRT.lt kalbėjo, kad neteisėtai lobistinei veiklai tyrime buvo skirtas atskiras dėmesys.

„Vienas iš parlamentinio tyrimo epizodų buvo neskaidri, neteisėta įtaka sprendimų priėmimui ir politikams, politinei sistemai. Parlamentinio tyrimo metu mes pakankamai nemažai aprašėme, kokiais būdais ta įtaka daroma, kai siauros interesų grupės, prisidengdamos įvairių asociacijų veikla ar viešojo intereso gynimu, iš tikro derino atskirų grupių savanaudiškus interesus“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Bakas.

Anot politiko, po tyrimo, kuomet paaiškėjo, kokią žalą daro neteisėta lobistinė veikla, NSGK rekomendavo sureguliuoti lobistinę veiklą, kad ji taptų skaidresnė – kad būtų aišku, kas ir kokią įtaką daro, kokių tikslų siekiama, kokios iniciatyvos pateikiamos.

V. Bakas pasakojo, kad tada kartu su Vyriausybe buvo parengtas Lobistinės veiklos įstatymo projektas, jam nemažai dėmesio skyrė ir NSGK. Anot parlamentaro, buvo du pagrindiniai aspektai, kuriuos svarstant tiek komitete, tiek Seimo salėje kilo įtampa.

Pirmasis susijęs su vadinamuoju kryžminiu deklaravimu – kai ir tie, kas daro įtaką, ir tie, kam ji daroma, turi deklaruoti savo susitikimus. Tai, anot V. Bako, būtų padėję visuomenei suprasti, kas ir kam daro poveikį, kokia to nauda ar žala.

Parlamentinio tyrimo metu mes pakankamai nemažai aprašėme, kokiais būdais ta įtaka daroma, kai siauros interesų grupės, prisidengdamos įvairių asociacijų veikla ar viešojo intereso gynimu, iš tikro derino atskirų grupių savanaudiškus interesus.

Antras aspektas, dėl kurio svarstant įstatymą kilo nesutarimų, buvo tai, jog kai kurios asociacijos siekė, kad joms lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas: „Kitaip tariant, kad verslo asocijuotų struktūrų, taip pat ir kitų kai kurių asociacijų veikla nebūtų iš viso pripažįstama kaip lobistinė veikla. <...> Mes su tuo nesutikome, nes tiek vertinant Europos Ministrų Tarybos rekomendacijas, tiek tarptautinę praktiką vis dėlto lobizmas yra efektyvus tada, kai jis yra skaidrus, todėl mes manėme, kad niekam neturi būti daromos išimtys.“

Kaip sakė V. Bakas, NSGK, svarstant šį įstatymą buvęs papildomu komitetu, savo pastabas pateikė pagrindiniam – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK).

„Deja, bet pagrindiniame komitete, o vėliau ir Seime, buvo nusileista lobistų spaudimui ir iš esmės įstatymas tapo niekinis. Iki šiol jo priėmimas Seime įstrigo. <...> Toks įstatymas, koks buvo siūlomas, įtvirtintų visišką savivalę. Jei būtų priimtas toks įstatymas, koks buvo su VVSK ir kitais pasiūlymais, mes legalizuotume nusikalstamą lobizmą“, – sakė V. Bakas.

A. Širinskienė: įstatymas buvo sugadintas

Tačiau VVSK vadovaujanti „valstietė“ Guoda Burokienė portalui LRT.lt komentavo, kad šiame komitete įstatymo svarstymas praėjo be trikdžių.

„Mūsų komitete viskas praėjo taip, kaip turėjo praeiti, bet Seimo salėje buvo priimti Seimo nario pasiūlymai, kurie visiškai prieštaravo logikai, viską atsukinėjo atgal, kad nereikia deklaruoti, nereikia kryžminės deklaracijos, ir tai buvo priimta. Galutinėje stadijoje jis nepriimtas, nes net nėra reikalo priimti, nes niekas nesikeičia“, – sakė G. Burokienė.

Seimo narys, apie kurio pasiūlymus, priimtus Seimo salėje, kalbėjo G. Burokienė, yra buvęs „valstietis“, dabar Mišriojoje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys. Apie tai, kad priėmus P. Urbšio pataisas nebuvo galima priimti viso Lobistinės veiklos įstatymo, portalui LRT.lt kalbėjo ir parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Politikė sakė, kad situacija dėl šio įstatymo yra bloga, jame netrūksta taisytinų vietų. Ji taip pat kalbėjo, kad Vyriausybė buvo parengusi savo projektą, kuriame buvo įrašytas ir V. Bako jau minėtas kryžminis deklaravimas.

„Bet, kiek atsimenu, praktiškai priėmimo stadijoje buvo P. Urbšio pasiūlymai, kryžminio deklaravimo buvo siūloma atsisakyti kaip neva perteklinės naštos, kuri nepakeliamai apsunkins Seimo narius, nors, mano galva, tai yra vienas iš skaidrumo dalykų, <...> nes sumeluoti tampa praktiškai neįmanoma.

Kalbėsimės su kolegomis, kaip grįžti prie to klausimo, nes grįžti po to, kai Seimas pritarė P. Urbšio pasiūlymams, prie to projekto, apie kurį buvo diskutuojama, neįmanoma, nes likęs tik balsavimas dėl priėmimo.

Kadangi, galiu pasakyti, buvo sugadintas parengtas projektas, tai priėmimo stadijoje mes jau negalėjome priimti tokio, kuris būtų skaidrumą dar labiau sumažinęs, negu yra dabar. Tiesiog buvo ištrauktos kortelės ir nebebuvo balsuojama. Viskas taip ir pakibo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Politikė teigė, kad, žvelgiant į pastarųjų dienų įvykius, teks iš naujo registruoti įstatymo pataisas, keisiančias Lobistinės veiklos įstatymą. Anot A. Širinskienės, naujas šio įstatymo pataisas būtų galima priimti dar šioje Seimo kadencijoje, tačiau svarbu, kad nekiltų tam kliūčių.

„Kalbėsimės su kolegomis, kaip grįžti prie to klausimo, nes grįžti po to, kai Seimas pritarė P. Urbšio pasiūlymams, prie to projekto, apie kurį buvo diskutuojama, neįmanoma, nes likęs tik balsavimas dėl priėmimo. Jeigu įvyktų taip, kad vėl P. Urbšys susirinktų rėmėjų daugiau, nei yra prieštaraujančiųjų, tai mes tą skaidrumą dar pablogintumėme“, – kalbėjo parlamentarė.

Kaip sakė A. Širinskienė, jos kolegos, tarp jų ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, anksčiau svarstytam įstatymui registravo siūlymus, kad būtų grįžta prie kryžminio deklaravimo idėjos, tačiau, portalo LRT.lt žiniomis, tokiems pasiūlymams nebuvo pritarta VVSK.

Kritikavo R. Karbauskio pataisas

Pats P. Urbšys kalbėdamas su portalu LRT.lt sakė, kad tiek Vyriausybės, tiek vėliau R. Karbauskio siūlytas kryžminis deklaravimas buvo netinkamas pasiūlymas, o tokį reglamentavimą būtų lengva apeiti. Kaip pasakojo politikas, „valstiečių“ lyderio registruotos pataisos buvo parodomosios ir realaus pokyčio skaidrinant lobistinę veiklą nebūtų padariusios.

Naivu būtų manyti, kad lobistas deklaruos daugiau negu politikas ar politikas – daugiau negu lobistas.

„Įstatymo keitime buvo straipsnių, kurie buvo susiję tuo, kad būtų aiškiau apibrėžta, kada atsiranda lobistinės veiklos požymių, o kada ne ir kas laikytina lobistine veikla. Kažkodėl jiems tai neatrodė labai svarbu, nors, iš esmės, jei tos pataisos būtų priimtos, jos būtų aiškiai apibrėžusios tokių asociacijų veiklą ir tokių asociacijų atstovų veikimą“, – sakė P. Urbšys.

Politikas kalbėjo, kad vis dėlto buvo susikoncentruota į kryžminį deklaravimą, kurį jis laiko fiktyvia nuostata, nes tai esą garantuotų ne skaidrumą, o kaip tik padėtų slėpti neskaidrius santykius. Kaip aiškino P. Urbšys, tie, kurie suinteresuoti, kad niekas nesužinotų apie susitikimus, galėtų iš anksto susitarti, kas ir ką deklaruos.

„Naivu būtų manyti, kad lobistas deklaruos daugiau negu politikas ar politikas – daugiau negu lobistas. Lobisto tikslas yra paveikti politiką ir palaikyti su juo gerus santykius. Be abejo, tada turi būti derinami veiksmai, kad nė vienam jų nekiltų problemų dėl deklaravimo“, – dėstė parlamentaras ir pridūrė, kad dar viena deklaratyvi nuostata, siūlyta valdančiųjų, buvo susijusi su privalomu Seimo narių darbotvarkių skelbimu.

Pasak P. Urbšio, buvo keista, kai, daugumai Seimo narių nepritarus valdančiųjų pataisoms, šie apskritai užkirto kelią įstatymo priėmimui.

Registruoja naujas pataisas

Parlamento konservatorių frakcijos atstovai Laurynas Kasčiūnas ir Emanuelis Zingeris po V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo registravo naujas Lobistinės veiklos įstatymo pataisas. Kaip portalui LRT.lt sakė L. Kasčiūnas, esminis dalykas, išaiškėjęs skandale po paskutinių įvykių, yra tai, kad asocijuotos verslo struktūros ir jų atstovai pagal dabartinį reguliavimą nėra laikomi lobistais.

Siunčiame politinį signalą, kad pradėtume iš naujo, žiūrėtume, kas ir kodėl strigo.

„Mes norime šitą spragą užtaisyti, manome, kad jie turėtų patekti į lobizmo įstatymo reguliavimą, jiems turėtų įsigalioti lobistinės veiklos kodeksas, jie turėtų deklaruoti, gauti pažymėjimą. Jie turėtų deklaruoti ne tik visus susitikimus, bet ir kieno interesams atstovauja“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, toks reguliavimas sistemai suteiktų daugiau skaidrumo. Politikas kalbėjo, kad, diskutuojant dėl Lobistinės veiklos įstatymo, diskusija visada būdavo apie tai, ar į tokį reguliavimą nepatektų nevyriausybinis sektorius. Anot L. Kasčiūno, konservatorių teikiamu siūlymu šiam sektoriui ir labdaros bei religinėms organizacijoms būtų taikoma išimtis.

„Ieškome aukso vidurio, kaip užtikrinti nuomonių pliuralizmą, bet kartu kad tie, kas dirba lobistinį darbą, lobistais ir būtų įvardyti“, – sakė L. Kasčiūnas. Konservatorius teigė, kad tokių pataisų registravimas gali būti pirmas žingsnis, pradedant platesnę diskusiją dėl Lobistinės veiklos įstatymo keitimo.

Politiko teigimu, klausimų dėl šio įstatymo yra daug, todėl nereikėtų tikėtis, kad taisant jį užteks vienos ar kitos pataisos: „Siunčiame politinį signalą, kad pradėtume iš naujo, žiūrėtume, kas ir kodėl strigo.“

Įstatymas – su trūkumais

Kaip portalui LRT.lt komentavo Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotoja dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Lobistinės veiklos įstatymas turėtų užtikrinti, kad įtakos darymas politikams ir kitiems svarbių sprendimų priėmėjams būtų skaidrus.

„Įvairių valstybių praktika rodo, kad tai pasiekti yra sudėtinga, ypač demokratinėse valstybėse, kai nėra priimtina veikti vien per įpareigojimus, o siekiama kurti politinės atsakomybės kultūrą“, – komentavo E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Įstatymu pernelyg siekiama „sureguliuoti“, o ne išskaidrinti veiklą. Kitaip tariant, yra daug privalomų nuostatų, įtakos darytojai yra gana stipriai apsunkinami įvairiais įpareigojimais ir atsakomybe.

Anot jos, dabartiniame įstatyme galima įžvelgti dvi problemas. Pirma, yra pernelyg daug išimčių, kai didelė dalis „tikrųjų“ įtakos darytojų lieka nuošalyje ir jiems skaidrumo reikalavimas netaikomas. Pavyzdžiui, įstatymas netaikomas juridiniams asmenims, taip pat dėl įstatymo formuluočių neaiškumo lobistine veikla nelaikoma daugelio verslo pagrindu susiformavusių asociacijų veikla.

„Antra, įstatymu pernelyg siekiama „sureguliuoti“, o ne išskaidrinti veiklą. Kitaip tariant, yra daug privalomų nuostatų, įtakos darytojai yra gana stipriai apsunkinami įvairiais įpareigojimais ir atsakomybe. Tai natūraliai juos skatina nesiregistruoti lobistais, siekti rasti galimybę veikti už įstatymo ribos, nors savo esme jų vykdoma veikla būtų laikoma tinkamu įtakos darymu (t. y. nesiejama su prekyba poveikiu)“, – kalbėjo teisininkė.

Jos manymu, lobistinės veiklos skaidrinimas turėtų būti vykdomas per skatinamąsias priemones, kai lobistu registruotis būtų neprivaloma, bet skatinama, už tai būtų suteikiama papildomų teisių, tokių, kaip daugkartinis leidimas patekti į institucijų patalpas, galimybė iš anksto gauti susistemintą su sprendimų priėmimu susijusią informaciją ir pan.

E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė teigė, kad jei lobistinė veikla vykdoma ne pagal galiojantį įstatymą, turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau, anot pašnekovės, susiduriama su šiek tiek sudėtinga situacija: „Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, prekyba poveikiu gali būti laikomi veiksmai, kai asmeniui, galinčiam paveikti politiką ar kitą sprendimų priėmėją, yra mokamas „kyšis“ už tai, kad teisėtais veiksmais būtų daromas poveikis atlikti teisėtus veiksmus. Taigi, realiai takoskyrą tarp prekybos poveikiu ir teisėto lobizmo lemia tai, ar atsilyginimas už poveikį yra teisėtas užmokestis, ar mokestine tvarka neapskaitytas „kyšis“.

Manau, tokia prekybos poveikiu formuluotė yra per daug plati. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentuose prekyba poveikiu siejama tik su „netinkamu“ poveikiu bei siekimu, kad politikai ar kiti sprendimų priėmėjai piktnaudžiautų savo įgaliojimais.“

Paklausta, ar dabartiniame įstatyme numatomos situacijos, kai asmuo, nesiregistravęs lobistu, vis tiek galėtų vykdyti lobistinę veiklą, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė nurodė, kad šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje aiškiai pasakyta, kad neteisėta lobistine veikla laikoma veikla, kurią vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

„Tačiau... Yra atskiras straipsnis, kuriame nurodyta, kokia veikla nelaikoma lobistine. Iš esmės, tai toks pats įtakos darymas, tačiau tam nereikia registruotis lobistu. Problema tokia, kad šis sąrašas yra labai platus ir ne iki galo aiškus, pvz., lobistine veikla nelaikomos „kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą“. Be to, įstatymas netaikomas nevyriausybinėms organizacijoms“, – nurodė E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Populiariausi