Lietuvoje

2020.06.04 11:17

Skolos velkasi nuo kovo: Veryga dėl lėšų skyrimo medikams įsakymą pasirašys šią savaitę

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.06.04 11:17

Žadėtų didesnių atlyginimų medikai lakia nuo kovo mėnesio, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymą dėl lėšų skyrimo turėtų pasirašyti tik šią savaitę. Dalis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių bandė gėdinti Sveikatos apaugos ministeriją (SAM), kurios daliai darbuotojų priedai buvo išmokėti nedelsiant.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kovą medikams atlygimai turėjo didėti dviem skirtingais būdais. Pirmą mėnesio pusę, iki karantino įsigaliojimo, darbo užmokestį žadėta didinti 15 proc. pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą.

Priedas skiriamas tiems medikams, kurie tiesiogiai dirbo koronaviruso infekcijos židiniuose. Šioms reikmėms iš viso numatyta skirta 256 tūkst. eurų, kurių daugiau nei pusė tenka Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotims. Šie priedai turėtų pasiekti beveik 3,9 tūkst. medicinos darbuotojų, kurių vėlgi daugiau nei pusę sudaro GMP stočių medikai. Vidutiniškai priedo dydis vienam darbuotojui sudaro 68 eurus.

Nuo kovo 16 d., įsigaliojus karantinui, priimtas naujas įsakymas, pagal kurį infekcijos židiniuose dirbantiems darbuotojams algos padidintos nuo 60 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų. Šios išlaidos kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir tam iš viso numatyta skirti apie 2,2 mln. eurų. Iš jų apie milijonas eurų atriektas GMP stotims, 413 tūkst. eurų numatyta skirti universitetinėms ligoninėms, beveik 300 tūkst. eurų – respublikinėms. Šie priedai turėtų pasiekti virš 6 tūkst. medicinos srities darbuotojų. Vidutiniškai vienam darbuotojui priedas siekia 374 eurus. Tiesa, visos sumos nurodomos be darbdavio mokesčių.

Visi šie priedai egzistuoja tik pažadų lygyje, nes lėšos gydymo įstaigoms iki šiol nėra skirtos.

„Vienos įstaigos gali imti ir išmokėti priedus nelaukdamos kompensavimo, kita dalis įstaigų tiesiog neturi apyvartinių lėšų, kad galėtų pačios savarankiškai sumokėti tuos priedus ir jos laukia tikslinių lėšų, kurios joms bus pervestos. Jos laukia fiziškai tų lėšų, kad galėtų išmokėti.

Ministro įsakymas dėl lėšų skyrimo, tikimės, turėtų būti jau šią savaitę ir vėliausiai per 4 darbo dienas lėšos bus pervestos gydymo įstaigoms“, – sakė duomenis Seimo sveikatos reikalų komitete pristačiusi VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.

Balandį bendro algų kilimo nematyti

VLK paskaičiavo, kaip turėtų atrodyti medikų balandžio mėnesio atlyginimai, dėl kurių kėlimo susitarimas pasirašytas gegužę. Pagal jį vidutiniškai gydytojų algos turėtų kilti iki 3,5 tūkst. eurų mėnesiui, slaugytojų – 1,5 tūkst. eurų. Nors už lango jau birželis, įstaiga tikina kad balandžio mėnesio duomenys nėra tikslūs.

Įdomu tai, kad lyginant su sausio-kovo mėnesių periodu vidutinis darbo užmokestis vienam gydytojo etatui praktiškai nesikeičia ir siekia 2,7 tūkst. eurų (bruto). Iki minėtos 3,5 tūks. ribos trūksta dar apie 800 eurų. Tiesa, ryškus padidėjimas matomas GMP stočių darbuotojams: beveik du kartus, ir GMP gydytojo alga siekia 4,9 tūkst. eurų. Universitetų ligoninėse gydytojų darbo užmokestis vidutiniškai pakilo beveik 500 eurų, tuo tarpu privačiame sektoriuje, kuris per karantiną gavo mažiausiai pajamų, registruojamas algų kritimas nuo 3 tūkst. iki 2 tūkst. eurų vienam gydytojo etatui.

Slaugytojų atlyginimų kilimas yra nežymus. Vidutiniškai vienos slaugytojos darbo užmokestis šalyje siekia 1,5 tūks. eurų (bruto) ir jis nuo kovo pakilo 200 eurų. Didžiausias šuolis vėlgi matomas GMP stotyse, kur vienos slaugytojos darbo užmokestis šoktelėjo kone dvigubai, iki 3 tūkst. eurų. Universiteto ligoninėse dirbančių slaugytojų alga vidutiniškai padidėjo beveik 300 eurų, respublikinių ligoninių – 200 eurų, regiono ligoninių – 150 eurų. Tuo tarpu privačiame sektoriuje slaugytojų algos nukrito 150 eurų ir siekia kiek virš 1 tūkst.

Visgi visi minėti balandžio mėnesio skaičiai nėra tikslūs ir egzistuoja tik VLK statistinėse lentelėse.

„Balandžio mėnesio duomenys yra preliminarūs. Statistiką koreguoja karantinas, nes vieniems buvo mokami ir bus mokami priedai, kiti darbuotojai galbūt buvo prastovose, tai vienas mėnuo nėra tas mėnuo, pagal kurį galima daryti kažkokias išvadas.

Be to norime priminti, kad susitarimai su gydymo įstaigomis buvo pasirašyti gegužės mėnesį, ne balandį. Balandžio mėnesio duomenys bus tikslinami, nes be einamojo mėnesio darbo užmokesčio didinimo, kurį įstaigos gali atlikti gavę už paslaugas didesnį finansavimą, jie priskaičiuoja ir papildomus priedus, kurių neišmoka. Kai kurios įstaigos negali išmokėti, kol negavo papildomai lėšų. Jeigu mes norime matyti, ar pasiekti susitarimai, manau, turėtume analizuoti ilgesnio laikotarpio duomenis ir galbūt ne karantino laikotarpio duomenis“, – tikino S. Adamkevičiūtė.

Rajono ligoninėms algų riba nepasiekiama

Gydymo įstaigų vadovai tikina, kad šie duomenys neatitinka realybės. Ypač sunerimę rajono ligoninių vyriausieji gydytojai, tikinantys, kad pakelti algų iki numatytos susitarimo ribos praktiškai neįmanoma.

„Pasiekti vidurkį, kurį čia deklaruoja, visiškai neįmanoma, nes daugiau kaip 50 proc. rajono ligoninių dirba su minusiniu balansu, – kalbėjo Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. – „Atlyginimų fondai yra didinami nevienodai. Ir jeigu mes girdime iš ministerijos, kad nuo balandžio 1 dienos vidutiniškai (medikams) pakelta 18 proc., tai Pasvalio ligoninės apmokėjimo fondas padidėjo 11, 5 proc. Mes dar šiek tiek pridėjome savo lėšų, kad būtų 12 proc.

Rugsėjo mėnesį analogiškai: ministras pakėlė 15 proc. visiems atlyginimus, nors realiai mums padidėjo 10 proc. Ministro klausiu, kaip mums iš 10 proc. padaryti 15 proc.? Atsakymas buvo, kad ne tiek svarbu procentas, svarbu, kad visas lėšas atiduotumėt darbuotojams. Matyt, 18 proc. pakeliama universitetinėms ligoninėms, tai tada ir sakykime, kad ten algas pakėlė 18 proc., o rajono ligoninėms – 10-12 proc.“, – piktinosi Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Pastarajam pritarė ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus, kartu vadovaujantis ir Šilutės ligoninei. Jis atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio 1 dienos visiems medikams atlyginimai turi būti didinami 18 proc., juos turėtų išmokėti pačios gydymo įstaigos, tačiau joms pajamos už suteiktas paslaugas didinamos tik 9 proc.

„Manipuliacija 9 proc. ir 18 proc. nėra visiškai teisinga, nes 18 proc. yra didinamas bendras mokos fondas, o balas, net ne įkainiai, bet balas už paslaugas didėja vidutiniškai 9 proc. Kartu dar yra grėsmės, kad nesuteiksime paslaugų tiek, kiek galėjome suteikti iki karantino. Tas lėšas užsidirbti bus sunku. Taip pat yra padidėjusios išlaidos asmens apsaugos priemonėms ir jos nesumažės. Mes gavome jų iš valstybės rezervo fondo, bet priemones didžioji dalis įstaigų perkasi pačios. Taip pat dar yra cikliškumas“, – vardijo D. Steponkus, tuo rodydamas, kad algas iki numatyto vidurkio rajono ligoninėms pakelti bus ypač sunku.

Tiesa, SAM viceministrė Kristina Garuolienė užsiminė, kad lėšos, išleistos apsaugos priemonių įsigijimui ir kitos su pandemija susijusios išlaidos įstaigoms turėtų būti kompensuojamos, tačiau pagal kokį mechanizmą – atsakyti negalėjo, nes kol kas patvirtintos kompensavimo tvarkos nėra.

Matulas: nenormalu, kad priedai už kovą dar neišmokėti

Kitas niuansas, keliantis įstaigų vadovams rūpestį – tiesiogiai infekcijos židiniuose dirbančiųjų priedai. Anot D. Steponkaus, gydymo įstaigų vadovus šis klausimas ypač neramina, nes daliai darbuotojų turi būti išmokėti 60-100 proc. algos siekiantys priedai, o lėšos dar nėra gautos.

„Šioje vietoje buvo daug lūkesčių suteikta, deja, tie lūkesčiai kol kas dar nekompensuoti. Dėl to yra sudėtinga vadovams. Didžioji jų dalis išmokėjo šituos priedus darbuotojams, bet yra sudėtinga atsakyti į klausimą, ar tie pinigai pasieks gydymo įstaigas, ar ne“, – sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.

Posėdyje dalyvavusiems medikams pritarė ir Seimo narys Antanas Matulas, pabrėždamas, kad situacija, kai gydymo įstaigos žadėtų lėšų laukia po kelis mėnesius, yra nenormali.

„Ar normalu, kada priedai dėl COVID-19 kovo mėnesį turėjo būti paskaičiuoti ir atiduoti, dabar dar šitie pinigai neatiduoti? Ar gali būti tokia situacija, kai ministerija sau pasikelia atlyginimus staiga, o žmonės dar negavę, kurie kovojo už žmonių gyvybes ir rizikavo?“, – piktinosi A. Matulas.

LRT.lt primena, kad už kovo mėnesį SAM darbuotojams išmokėti papildomi priedai prie atlyginimų dėl padidėjusio darbo krūvio, susijusio su koronaviruso infekcijos valdymu. Priedus gavo 67 SAM darbuotojai, jiems išdalinta 35,7 tūkst. Eurų suma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.