Lietuvoje

2020.06.06 14:05

Ragina padėti paaugliams ir kompensuoti kontraceptikus: nepageidaujamas nėštumas yra labai rizikingas

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.06.06 14:05

„Tarp 11-12 klasių moksleivių apie 40 proc. jau turi lytinius santykius, o kas penktas tokių santykių pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus“, – LRT RADIJUI sako ginekologė Žana Bumbulienė. Pasak jos, kontraceptinės priemonės paaugliams turi būti kompensuojamos, mat patys jų įsigyti moksleiviai nėra pajėgūs.

Lytinio švietimo stoka

Idėja kompensuoti hormonines spirales paauglėms sukėlė politinę audrą Seime. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš pradžių į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukė hormoninę spiralę. Šis preparatas būtų skiriamas „merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“.


Tačiau pasipriešinus daliai politikų, ministras įsakymo galiojimą sustabdė ir pasiūlė apie tai plačiau diskutuoti. Sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad sprendžiant dėl hormoninės spiralės buvo paskubėta.

Matome jų pasimetimą, šeimos pasimetimą. Labai dažnai matome sprendimus, kurių mes irgi nenorėtume.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) ministerijai siūlė 15-20 m. mergaitėms kompensuoti spirales. Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė ginekologė, LAGD valdybos narė Žana Bumbulienė tikina, kad neplanuotas ir nepageidaujamas paauglių nėštumas yra labai rizikingas. „Todėl kaip labiausiai pažeidžiamai grupei, padėti reiktų mums visiems, – neabejoja Ž. Bumbulienė. – Ir čia kalbu ne tik apie ginekologus, o apie visus gyventojus.“

Pasak jos, paauglės pažeidžiamiausiųjų grupėje atsiduria dėl to, kad neįvertina būsimos rizikos ir pasekmių. Jos neturi pakankamai žinių apie nėštumo prevenciją, pabrėžia akušerė ginekologė.

„Trūksta lytinio švietimo, prieinamumas prie kontracepcijos jei ne apsunkintas, tai bent jau pavėluotas. Jei jau vartoja kontraceptikus, tai daro tai netaisyklingai ar nenuosekliai. Efektyvių kontracepcijos priemonių yra bijoma, nes galvojama, kad jie nepakankamai saugūs. Be to, dėl kontracepcijos priemonių reikia tartis su partneriu, o tai daryti yra gėdijamasi“, – pagrindines priežastis, kodėl paauglės vengia ar bijo kontraceptinių priemonių, vardija Ž. Bumbulienė.

Pavojingas negimdžiusioms moterims?

Matant visas tas problemas, LAGD nusprendė, kad prašant kompensacijos, reikėtų prašyti būtent šiai pažeidžiamiausiai grupei – 15-20 metų mergaitėms. Gydytoja akušerė ginekologė tikina, kad renkantis tinkamas kontraceptines priemones, buvo ilgai diskutuojama ir analizuojama įvairi literatūra.

„Visų pirma, tai turėtų būti aukščiausias ir efektyviausias kontraceptinis efektyvumas. Taip yra su pasirinkta spirale, – sako ji. – Tai saugiausias metodas – vietinis hormonų veikimas ne visam organizmui, o tik gimdoje, todėl neturi įtakos natūraliam merginos hormoniniam ciklui.“

Dėl kontracepcijos priemonių reikia tartis su partneriu, o tai daryti yra gėdijamasi.

Ž. Bumbulienė taip tvirtina, kad spiralės metodą, kaip pirmos eilės kontraceptiką paaugliams, rekomenduoja visos pagrindinės tarptautinės sveikatos organizacijos, o taip pat Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) bei Jungtinės Karalystės (JK) įvairios medikų draugijos ir organizacijos. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis metodas yra pats pigiausias.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl hormoninės spiralės įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Pasak jos, siūlomas vaistas nėra pirmosios eilės kontraceptikas, ypač niekada negimdžiusioms moterims.

„Negimdžiusioms moterims kyla įvairių pavojų. Visų pirma, tai negimdinio nėštumo pavojus, nes nėra tiesa, kad tai yra kontraceptinė spiralė – ji yra abortuojanti spiralė, nes kiaušialąstė būna apvaisinama, tačiau jai neleidžiama įsitvirtinti gimdoje. Tokiu atveju kyla rizika, kad gali įsitvirtinti kažkur kitur, o tai jau kelia pavojų sveikatai.

Nejau mes manome, kad lietuviukų yra per daug? Man atrodo, jų yra per mažai.

Nesuprantu, kaip galima į vieną amžiaus grupę sudėti mergaites nuo 15 iki 20 metų. Teisiniu požiūriu čia mes turime tris grupes: vaiką nuo 15 iki 16 metų, nepilnametes nuo 16 iki 18 metų ir suaugusias moteris, kurioms gimdyti yra visiškai natūralu. Nežinau, kaip poniai Žanai, bet man atrodo, kad vaikelio pagimdymas nėra tragedija. Nejau mes manome, kad lietuviukų yra per daug? Man atrodo, jų yra per mažai.

Ypač šiais laikais, kada visuomenė yra pakankamai tolerantiška, tai net jei ir nepilnametė pastoja, nei iš mokyklos jos kas išmes, yra įvairių pagalbos formų, galų gale ir tėvai, aš tikiuosi, yra pakankamai sąmoningi ir gali padėti tą vaikelį užauginti, neatsitraukiant nepilnametei nei nuo mokslų, nei nuo savo gyvenimo planų“, – neabejoja V. Aleknaitė-Abramikienė.

Beveik pusė vyresnių paauglių yra lytiškai aktyvūs

Ž. Bumbulienė laikosi savo ir tikina, kad hormoninė spiralė yra saugi priemonė paauglėms išvengti nėštumo. „Kas siūlytų preparatą, kuris galėtų pakenkti?“, – V. Aleknaitei-Abramikienei replikuoja Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė ginekologė.

Tuo metu parlamentarai stebisi, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodoma, jog vaistas „skiriamas merginoms nuo 15 iki 20 metų, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos“, taip sudarant sąlygas įdėti hormoninę spiralę paauglėms be tėvų sutikimo ir netgi jiems nežinant, mat tėvų sutikimo sveikatos priežiūroje nebereikia nuo 16 metų.

Mane labai stebina, kad atėjusios 16-18 metų merginos vis dar nemoka apskaičiuoti mėnesinių ciklo, nes nei namie, nei mokykloje su jomis niekas apie tai nekalba.

Pasak Ž. Bumbulienės, 15-20 metų amžiaus grupė paimta neatsitiktinai. „Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), paauglė yra iki 19 metų imtinai. Reiškia iki joms sueis 20 metų. Kodėl nuo 15 metų? Todėl, kad atlikome tyrimus ir aiškinomės, kada gi Lietuvoje pradedama lytiškai gyventi. Tai 11-12 klasių moksleivių tarpe apie 40 proc. jau turi lytinius santykius, o kas penktas tokių santykių pabandęs paauglys yra iki 15 metų amžiaus.

Nesu prieš paauglių nėštumus, nesupraskit, kad ginekologai verčia daryti nėštumo nutraukimus. Kiekvienas atvejis yra individualus. Būtent mes matome tas mergaites ne kažkur tai teoriškai, bet praktiškai savo kabinete su įvairiomis problemomis. Matome jų pasimetimą, šeimos pasimetimą. Labai dažnai matome sprendimus, kurių mes irgi nenorėtume“, – savo praktinę darbo pusę atskleidžia Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos prezidentės pareigas užimanti Ž. Bumbulienė.

Nemoka apskaičiuoti mėnesinių ciklo

„Lytinius santykius turi apie trečdalis mūsų apklaustų 11–12 klasių mokinių ir jie ne visada naudoja kontraceptines priemones“, – portalui LRT.lt praėjusią savaitę sakė Kauno klinikų ginekologė dr. Kristina Jarienė. Ji su kolegomis atliko apklausą, kurioje dalyvavo apie 10 tūkstančių jaunuolių.

„Lytiškai aktyvių vaikų turime, tačiau efektyvių kontraceptinių priemonių jų gyvenime nėra. Kaip ir mokslu pagrįstų žinių apie galimas lytiškai plintančias infekcijas ir rizikingo lytinio gyvenimo pasekmes. Mane labai stebina, kad atėjusios 16-18 metų merginos vis dar nemoka apskaičiuoti mėnesinių ciklo, nes nei namie, nei mokykloje su jomis niekas apie tai nekalba. Nepaisydama pacientų spūsčių už durų, turiu rasti laiko su jomis pakalbėti ir mes pradedame nuo elementarių dalykų – mokytis skaičiuoti“, – tyrimo rezultatus analizavo gydytoja.

K. Jarienė vadovavo moksliniam tiriamajam darbui, kurį atliko su kolegomis iš Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos. Buvo apklausta 10 tūkstančių 11-12 klasių mokinių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miesto bei rajonų ugdymo įstaigų.

Būna atvejų, kuomet atėjusi paauglė išreiškia nuostabą, kad pastojo, mat turėjo tik vieną lytinį aktą.

Tarptautinės vaikų ir paauglių ginekologijos federacijos valdybos narė Ž. Bumbulienė sako pasigendanti lytinio švietimo ugdymo mokyklose. Pasak jos, būna atvejų, kuomet atėjusi paauglė išreiškia nuostabą, kad pastojo, mat turėjo tik vieną lytinį aktą. „Paauglės neįvertina to vaisingumo, kuris yra jauname amžiuje, – sako ji. – Būna ateina paauglės ir su savo partneriais, kurie abu domisi apie kontracepcijos priemones ar ką daryti sulaukus nenorimo ir nepageidaujamo nėštumo.“

Ministras „nei už, nei prieš“

Ž. Bumbulienė sako, kad Lietuvos paaugliai nėra jau tokie lytiškai neišprusę. Anot jos, tyrimuose, kuriuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos paaugliai, mūsiškiai į klausimus atsakinėjo geriau. Gydytoja akušerė ginekologė įsitikinusi, kad kontraceptiniai vaistai paaugliams turi būti kompensuojami, nes tokio amžiaus piliečiai patys įsigyti vaistų nėra pajėgūs.

Labai apmaudu, kad visos tos diskusijos ir tarptautinės patirtys nuėjo perniek, ir tas politinis sprendimas buvo nubrauktas dėl keleto pranešimų spaudai, kuriuos parašė, berots, viena Seimo narė.

Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė primena, kad Lietuvoje kasmet pagimdo apie 300 paauglių, iš kurių 100 turi nutraukti mokslus dėl savo nėštumo. „Lietuvoje, deja, per metus įvyksta apie 5 tūkst. abortų, – sako ji. – 6 proc. abortus pasidariusių merginų yra iki 19 m. amžiaus.“

Priežastys, kodėl yra tokia situacija, yra dvi, sako ji. „Tai lytinio švietimo stoka mokykloje ir brangi, neprieinama kontracepcija ar apskritai nesikonsultavimas su ginekologu. Tai opi problema“, – neabejoja A. Armonaitė. – Labai gerai, kad ginekologų asociacija ir specialistai kiekvieną dieną matosi su tomis jaunomis merginomis ir sveikatos apsaugos ministras galų gale ėmėsi veiksmų. Labai apmaudu, kad visos tos diskusijos ir tarptautinės patirtys nuėjo perniek, ir tas politinis sprendimas buvo nubrauktas dėl keleto pranešimų spaudai, kuriuos parašė, berots, viena Seimo narė.“

Jei mes turime degančia problemą, turime specialistus, kurie pasako savo nuomonę vienareikšmiškai, jie ją apgina ne tik savo asmenine patirtimi, bet ir tarptautinėmis studijomis, reikia veikti, o ne trūkčioti.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė primena, kad vaistinis preparatas „Levonorgestrel“ į kompensuojamų vaistų sąrašą įrašytas nuo balandžio 21 d. „Tačiau jis nėra įrašytas į kompensuojamųjų vaistų kainyną, – sako ji. – Kaip žinome, iškilo etinė diskusija dėl šio vaisto. Nuspręsta, kad reikėtų daugiau padiskutuoti, įsiklausyti vieniems į kitus. Ministerijoje šiuo klausimus planuojama sudaryti specialią darbo grupę.“

Laisvės partijos pirmininkė sako apgailestaujanti, kad sveikatos ministras už šį klausimą „nepastovėjo ir nepasakė savo nuomonės“. „Į klausimą jūs už ar prieš jis atsakė, kad yra nei už, nei prieš. Man atrodo, kad jei mes turime degančia problemą, turime specialistus, kurie pasako savo nuomonę vienareikšmiškai, jie ją apgina ne tik savo asmenine patirtimi, bet ir tarptautinėmis studijomis, reikia veikti, o ne trūkčioti“, – įsitikinusi Seimo narė A. Armonaitė.

Platesnė diskusija – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.