Lietuvoje

2020.05.29 15:10

Universitetų rektoriai apsisprendė dėl stojamojo balo kartelės – sieks 5,4 balo, bet bus išimtis

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.29 15:10

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) apsisprendė dėl stojimo į universitetus kartelės. Rektoriai penktadienį sutarė, kad tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas ji sieks 5,4 balo. Toks minimalus stojamasis balas universitetams galiojo ir praėjusiais metais. Bet, kaip sakė LURK prezidentas Eugenijus Valatka, bus viena išimtis.

„Universitetų rektoriai apsisprendė dėl pozicijos laikytis 5,4 balo kartelės. Tiesa, su išimtimi. Ta išimtis – Klaipėdos universitete. Šis universitetas patvirtino, kad stojant į jūrų inžinerijos valstybės nefinansuojamą vietą minimalus stojamasis balas sieks 5,0“, – sakė LURK prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius E. Valatka.

Praėjusiais metais ne visi universitetai laikėsi susitarimo ir į valstybės nefinansuojamas vietas priėmė ir žemesnį stojamąjį balą pelniusiuosius.

Galutinio sprendimo dar nepriėmė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). E. Valatka pabrėžė, kad rektorius palaikė bendrą rektorių susitarimą, bet dėl to pirmadienį dar balsuos VGTU Senatas.

Kaip sakė E. Valatka, LURK posėdžio metu buvo svarstoma ir galimybė kartelę kelti aukštyn.

„Reikia diskusijos. Tai kompleksinis klausimas, susijęs ir su tam tikrais pokyčiais vidurinio ugdymo srityje, brandos egzaminų organizavimu, apskritai su abiturientų įgūdžių vertinimu.

Ne kartą esu sakęs, kad brandos egzaminai nėra tobuliausias būdas įvertinti žinias. Bet šiandieninėje situacijoje egzaminus organizuojame. Tačiau vyksta diskusijos ir žiūrėdami į ateitį turime įvertinti ir kitus būdus. O patirties galime pasisemti iš kitų šalių“, – sakė E. Valatka.

LURK posėdyje svarstė ir kaip būtų geriausia panaudoti po priėmimo į aukštąsias mokyklas liekančias lėšas.

„Principinė nuostata tokia: jei liktų nepanaudotų lėšų po dviejų priėmimo etapų, jos liktų aukštojo mokslo sistemoje. Asmeniškai aš būčiau už tai, kad tos lėšos, kurios buvo numatytos kolegijoms, joms ir liktų, o tos, kurios universitetams buvo numatytos, liktų jiems.

Dėl paskirstymo mechanizmo kol kas nesutarėme, tam reikia daugiau diskusijų. Yra įvairių pasiūlymų. Tarkim, Lietuvos švietimo taryba yra iškėlusi pasiūlymą, kad tos lėšos galėtų būti panaudojamos aukštesniuose kursuose savo lėšomis studijuojantiems studentams. Bet tam reikalingas aiškus mechanizmas, jį turėtų lydėti tam tikri pakeitimai teisiniuose dokumentuose. Tas klausimas kol kas yra atviras“, – LRT.lt kalbėjo E. Valatka.

Jis sakė, kad pinigų gali prireikti ir nuotolinio mokymo, infrastruktūros plėtrai.

Anksčiau likę pinigai, jei nebūdavo pretenduojančių į valstybės finansuojamas vietas, būdavo paskirstomi aukštosioms mokykloms, bet jos turėdavo atitikti tam tikrus kriterijus, tarkim, laikytis sutarto minimalaus stojamojo balo priimant studentus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.