Lietuvoje

2020.05.25 12:09

Senjorų apsauga pagal Verygą: saugoti neturi reikšti drausti

Joana Lapėnienė, Rūta Lankininkaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.05.25 12:09

Lietuvoje jau kuris laikas švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai teko pripažinti, kad jis išleido netinkamas rekomendacijas tęsti 60-mečių ir pasiligojusių žmonių izoliavimo politiką.

Penktadienį A. Veryga pranešė, kad ėmėsi švelninti formuluotes. Ministro parašu nerekomenduojama rizikos grupėje esantiems žmonėms dirbti maitinimo įstaigose, parduotuvėse, kirpyklose, o kitose įmonėse, darželiuose, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose darbas jiems turi būti organizuotas nuotoliniu būdu. Tokiems žmonėms ministras rekomendavo nesilankyti kavinėse, kirpyklose, parduotuvėse, knygynuose.

A. Veryga sako, taip siekęs juos apsaugoti, tuo metu žmogaus teisių gynėjai tikina, kad Vyriausybė pandemijos metu šalį valdo išimties potvarkiais, užuot ieškojusi kitų būdų, kaip apsaugoti nuo COVID-19 pažeidžiamiausią visuomenės dalį.

Sukilus senjorams, Verygai teko pripažinti: rekomendacijų dėl izoliacijos formuluotės – netinkamos

Bauginimo strategija

Valdžia koronavirusui slopinti pasirinko visuomenės „užsidarymo“ ir bauginimo strategiją – ypač senolių, pasiligojusių žmonių. Tam net pasitelkti plakatai gatvėse, skelbiantys, kad „kiekvienas senolių susitikimas su anūkais gali virsti tragedija, po anūkės apsilankymo kitą dieną 75-erių senolei kviečiama greitoji pagalba, todėl geri vaikai tėvų nelanko“.

Švelninant karantino režimą jaunimui atsivėrė kavinės, parduotuvės, grožio salonai, tačiau vyresnius nei 60-ties, priklausančius aukštam rizikos laipsniui dėl lėtinių ligų ant durų įspėjimai nesilankyti, o kartais net draudimai.

Valdžia darbdaviams nurodė sudaryti sąlygas rizikos grupei priklausantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tokius įsakymus parengęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikina, kad kitos išeities nėra – vyresniems nei 60, ligoniams viruso sukeltos komplikacijos gresia mirtimi.

„Tai yra rekomendacija ir tikrai kviesčiau visus susitelkti ir sutelktai suprasti, koks yra tikslas, o ne prisidėti prie šitos temos tam tikro eskalavimo“, – kalbėjo A. Veryga.

Diskriminacija

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad valdžia eina pačiu primityviausiu draudimo keliu, vedančiu ne kur kitur, o į tam tikros visuomenės grupės diskriminavimą.

„Mes kalbame apie platesnį kontekstą, apskritai apie požiūrį į žmones, kuriems virš 60. Taip, kai yra pandemija, reikia visiems saugotis, tai yra suprantama, bet kodėl tada vietoje tos rekomendacijos nepadarius kaip tik 60-mečiams didesnės apsaugos? – klausia Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. – Kodėl nepadarius kaip tik pirmenybės užeiti asmenims virš 60? O ne pasakymo, kad žinote, jūs esate šiuo metu viešoje erdvėje nepageidaujami.“

Konstitucinės teisės ekspertė Toma Birmontienė primena, kad įspėjamieji užrašai – ne verslininkų iniciatyva, o vykdant sveikatos apsaugos ministro nurodymą. Tačiau profesorę šokiruoja tame pačiame ministro sprendime patarimas rizikos grupei priklausantiems asmenims nedirbti apskritai.

„Visų pirma, ką reiškia „nedirbti“? „Rekomenduoju nedirbti“. Tai ką daryti darbdaviui, jeigu jam rekomenduojama, kad kavinėje, restorane, kirpykloje nedirbtų tokie asmenys? Na, turbūt atsakymas vienareikšmis – kad, na, jei tokie asmenys negali teikti paslaugų, tai anksčiau ar vėliau jie nedirbs“, – sako MRU Viešosios teisės instituto profesorė.

Rekomenduojama sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, vengti kontaktų su vaikais ir jaunimu darželių, mokyklų, universitetų 60-mečiams, silpnesnės sveikatos pedagogams.

Anot Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, įsibaiminę pedagogai ruošiasi masiniams atleidimams.

„Per paskutinį mėnesį mes gavome labai daug užklausimų, nes patys mokytojai nori palikti švietimo sistemą“, – pasakoja E. Milešinas.

Lygių galimybių tarnybos teisininkas ramina – įstaigų vadovai valdžios rekomendacijų neprivalo vykdyti paraidžiui.

„Sudaryti sąlygas – tai tikrai nereiškia atleisti žmogų arba prastovas paskelbti jam ar į nemokamas atostogas priverstinai išleisti, – tvirtina Vytis Matulionis. – Girdėjome, kad įgyvendinant šitą rekomendaciją buvo prašoma darbuotojų, kurie yra rizikos grupėje, pasirašyti sutikimą, kad jie sutinka dirbti tokiomis sąlygomis ir tam neprieštarauja. Ir nematau jokios problemos, jeigu pats asmuo sutinka.“

Valdymas išimties potvarkiais

Profesorė T. Birmontienė tikina, kad į sveikatos apsaugos ministro įsakymų akiratį patenka labai didelis Lietuvos gyventojų ratas: 60-mečiai, lėtinėmis ligomis sergantys nebūtinai vyresnio amžiaus. Jų teisių pažeidimai užkoduoti.

„Taip pat tai pažeidžia ir asmens privatų gyvenimą, nes darbdaviai tokiu būdu skatinami ir ne tik skatinami – jiems rekomenduojama išsiaiškinti, o kas gi jų įstaigoje turi tokių sveikatos sutrikimų“, – tvirtina MRU profesorė.

Filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad nuo pat pandemijos pradžios, kai buvo įvesta ekstremali situacija, šalį valdo grupė pareigūnų išimties potvarkiais, o jų pavyzdžiu ima sekti ir įvairūs vadovai.

„Ir po to jau kiti valdininkai, direktoriai, patys įvairiausi vadovai, pastebėję, kad šitaip elgiasi Vyriausybė ir kad tai yra išimties būklė, o išimties būklėje galima neva daryti ką tik nori, – tai jie perėmė štai šitą pavyzdį šitos išimties būklės ir remdamiesi štai šita nuostata taip pat radėjo vykdyti veiksmus, sakydami: ne, ne čia nėra apskritai diskriminacija. Čia darome tik išimties būklėje“, – sako G. Mažeikis.

Lietuvoje daugiau nei 600 tūkst. žmonių, vyresnių nei 60 metų, tai yra, trečdalis suaugusios visuomenės. Šiai daliai šalies gyventojų valdžia nerekomenduoja lankytis įvairiose viešose vietose, tai yra, apriboja jų gyvenimą, užuot ėmusis iniciatyvos užtikrinti papildomą šios visuomenės dalies apsaugą.

Toks valdžios požiūris gali įtvirtinti jau ir taip įsigalėjusį požiūrį į vyresnį, jo galimybes bendrauti ir dirbti. Praėjusių metų Eurobarometro duomenimis, kuris pamatavo visos Europos Sąjungos ir Lietuvos duomenis, vienas iš nepalankiausių veiksnių darbinantis – asmens amžius. 59 procentai žmonių Lietuvoje taip mano.

Praeitų metų Užimtumo tarnybos duomenimis, 40 procentų registruotų bedarbių – 50-mečiai ir vyresni.

Populiariausi

Ingrida Šimonytė

Lietuvoje

2020.07.11 13:31

Šimonytė pasirengusi tapti Vyriausybės vadove: premjerą esu pavadavusi ne vieną savaitę Konservatoriai po rinkimų nemato koalicijos su LLRA-KŠS; atnaujinta 13.48

5