Lietuvoje

2020.05.23 15:35

Šiaulietė, kuriai pirmajai Lietuvoje nustatytas koronavirusas, nebūtinai yra nulinis pacientas: specialistai paaiškina kodėl

mokslininkai į tokias paieškas žiūri kritiškai
Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.23 15:35

Kai kurios šalys deda milžiniškas pastangas ieškodamos nulinio paciento – žmogaus, kuris konkrečioje valstybėje ar regione išplatino koronavirusą.

Pavyzdžiui, Čekijoje nulinis pacientas net buvo parodytas per televiziją.

Lietuvos visuomenės sveikatos centro specialistai sako, kad mūsų šalyje COVID–19 išplito greičiausiai ne per šiaulietę, kuriai pirmajai diagnozuota infekcija. Tačiau mokslininkai kritikuoja bandymus ieškoti nulinių pacientų, sakydami, kad tai duoda daugiau žalos nei naudos.

Šis Bohemijoje gyvenantis vyras, kuriam grįžus iš slidinėjimo kurorto Šiaurės Italijoje kovo pirmąją nustatytas COVID-19, tapo pirmuoju žmogumi Čekijoje, kuriam diagnozuota koronaviruso infekcija. Vėliau užsikrėtė šeši jo šeimos nariai. Žmogus, nuo kurio pasaulyje ar konkrečioje vietovėje pradeda plisti infekcija vadinamas nuliniu pacientu.

„Medikų reakcija staiga pasikeitė – nieko neliesk, šiuos dokumentus palik čia – jie užkrėsti – atspausdinsim naujus. Dėmesio – aš vežu infekuotą, uždarykite koridorius, niekur neikit – mes turime tai dezinfekuoti, kelkitės – rankas laikykit taip – jaučiausi kaip kariniame filme“, – sako pirmasis žmogus, kuriam šalyje diagnozuota infekcija.

Pirmas Italijoje – vasario 21-ąją nuo COVID-19 miręs pacientas buvo iš nedidelio Vo miestelio šalies šiaurėje. Meras sako, kad įvyko lūžis, nustatant nulinį pacientą šioje vietovėje – 60-metis ūkininkas iš gretimo kaimo, dažnas Vo barų lankytojas, prieš tai lankėsi Lodžio provincijoje – Lombardijos regiono, kuriame viruso protrūkis Italijoje didžiausias.

„Mes atsekėme pėdsaką. Prieš septintą ryto man paskambino vyras. Jis pasakė, kad lankėsi Lodyje knygos pristatyme – jis gali būti tas ryšys tarp Vo kaimo ir Lodžio“, – pasakoja miestelio meras.

Virusologė, Kembridžo universiteto doktorantė Ingirda Olendraitė sako, kad italai savo nulinio paciento paieškas pradėjo ieškodami žmonių, kurie į Įtaliją atvyko iš Uhano Kinijoje, kur kilo COVID-19 protrūkis.

„Tačiau net ir suradus tą tikėtinai pirmą žmogų iš Uhano, tai nebūtinai buvo tas žmogus, kuris atvežė. Kinai irgi keliavo, tų pačių europiečių buvo tame regione. Tą pirmąjį suradimą labai priklauso, ką mes turim omeny, ar tą pirmą, kurį mes sugebėjom nustatyti, ir labai didelis klausimas, ar tai tas pats žmogus, kuris iš tikrųjų ir buvo pirmas atvejis“, – teigia visurologė.

Kas Lietuvoje nulinis pacientas?

Epidemiologai sako, kad Lietuvoje koronavirusas greičiausiai išplito ne per iš Italijos grįžusią šiaulietę, kuriai pirmajai – vasario 28-ąją mūsų šalyje diagnozuota infekcija.

„Ji laikėsi visų apsaugos priemonių ir visų veiksmų, kuriuos mes nurodėm, taip kad labai mažai tikimybės, kad galėjo nuo šios pacientės išplisti infekcija Lietuvoje“, – teigia Rolanda Lingienė.

Klausimų kelia kauniečių pora, kuriai grįžusiai iš slidinėjimo kurorto Šiaurės Italijoje, COVID-19 nustatyta antriesiems – kovo 11-ąją jie kaip vėliau paaiškėjo grįžę lankė tėvus, kurių vienas mokykloje vėliau mokė vaikus, dalyvavo vakarėlyje restorane.

„Nuo tų asmenų tai tikrai pasklido infekcija, bet tuo metu, mano žiniomis, jų buvo ir daugiau, tai dabar iš tikrųjų atsakyti, tai tikrai didelio analitinio darbo rezultatas bus, ar jie pirmieji, ar antrieji. Tiesiog šiuo metu per anksti atsakyti“, – teigia NVSC specialistė R. Lingienė.

Visuomenės centro atstovė sako, kad epidemiologai nulinio paciento Lietuvoje ketina pradėti ieškoti, kai bus apgesinti židiniai. Mokslininkai nulinio paciento paieškas vertina skeptiškai.

„Mes turim milijonus žinomų atvejų ir galim juos analizuoti, tai nelabai yra skirtumo, kaip viskas prasidėjo šitoje šalyje, kai pasaulis taip sujungtas. Jeigu tiksliai bandyti įsivardinti, kas tas pirmasis atvejis, reikėtų nežmoniškai daug resursų, o naudos beveik jokios“, – tikina Kembridžo universiteto doktorantė.

Įtakingo medicinos žurnalo „The Lancet“ redaktorius sako, kad nulinio paciento paieškos duoda daugiau žalos.

„Devintajame dešimtmetyje buvo mestos milžiniškos pastangos nustatyti, kas buvo AIDS pandemijos nulinis pacientas, smarkiai išplatinęs ŽIV infekciją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmogus buvo įvardytas ir plačiai aptartas žiniasklaidoje. Bet po daugelio metų nustatyta, kad jis nebuvo nulinis pacientas. Beieškant pandemiją išplatinusio žmogaus, jis gali būti stigmatizuojamas ir diskriminuojamas, bet tai neduoda naudos“, – argumentus pateikia medicinos žurnalo redaktorius.