Lietuvoje

2020.05.22 21:32

Įžvelgė ministerijos galios demonstravimą abiturientų atžvilgiu: tu turi pasirašyti, ir jeigu pameluosi, mes tave bausime

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.05.22 21:32

Šiandien – Paskutinis skambutis. Daugeliui abiturientų jis skambėjo nuotoliniu būdu, prie kurio turėjo įpratinti paskutinių mėnesių pamokos. Kaip jie šiandien jaučiasi ir kokie laukia egzaminai, kaip su nuotoliniu mokymu tvarkėsi mokyklos – apie tai

LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rita Miliūtė kalbėjosi su dr. Mindaugu Nefu, istorijos mokytoju ir prof. Airina Volungevičiene iš VDU Edukologijos centro.

Dienos tema. Nefas: egzaminų sistema nėra tobula, bet leidžia kaip įmanoma objektyviau patikrinti žinias

– Kokios abiturientų nuotaikos laukiant egzaminų?

M. Nefas: Nuotaikos yra labai įvairios. Tų mokinių, kurie stengiasi ne tik paskutiniąsias savaites, bet ir visus mokslo metus, nuotaikos galbūt šiek tiek geresnės, nors kyla natūrali baimė geresniems mokiniams, nes jų tikslas – patys aukščiausi įvertinimai, kuriuos pasiekti yra gana sudėtinga. Kitiems mokiniams kyla kartais nepagrįstų baimių, kad egzaminai nepasiseks ne todėl, kad jie stengtųsi ar nesistengtų, bet todėl, kad yra karantinas ir jie turėjo mokytis nuotoliniu būdu. Visiems palinkėčiau visų pirma žiūrėti savęs, savo asmeninio darbo ir stengtis visą foną palikti nuošaliau, kad įtampos būtų gerokai mažiau.

– Kai kurios šalys šiemet iš viso atšaukė egzaminus, ir mokyklą baigiančių jaunuolių žinios bus vertinamos pagal per metus gautus pažymius. Lietuvoje ne tik dvyliktokų žinios bus vertinamos pagal pažymius, gautus iki karantino. Kodėl taip skiriasi požiūris į mokinį ir pasitikėjimas juo?

M. Nefas: Labai skiriasi mokyklos. Jeigu lygintume skirtingas tendencijas Vakarų Europos valstybėse ir pas mus, tai Lietuvoje skirtumai tarp atskirų mokyklų yra be galo dideli. Kalbu apie įvertinimų skirtumus. Kasmet, kai buvęs Nacionalinis egzaminų centras vertindavo darbus, tai būdavo labai neaiškių neatitikimų. Tarkime, mokinio metinis įvertinimas – 9 arba 10, o jo egzamino įvertinimas – „neišlaikyta“ arba siekia minimalų išlaikymo balą.

Yra didžiuliai skirtumai. Jeigu turime tokią situaciją su Lietuvos mokyklomis, negalime vaikų pastatyti į startinę poziciją ir išmėtyti po visą lauką. Jie turi turėti vienodas startines galimybes baigti mokyklą ir toliau tęsti studijas aukštosiose mokyklose. Todėl šiandien egzistuojanti egzaminų sistema, aišku, yra netobula, bet leidžia kaip įmanoma objektyviau patikrinti mokinių gebėjimus ir žinias, sudaryti sąlygas mokiniams stovėti vienoje tiesioje linijoje, stojant į aukštąsias mokyklas.

– Ar visos Lietuvos mokyklos ir jų mokiniai turėjo lygias galimybes, ypač per karantininį nuotolinį mokymą? Kokių konsultacijų prašė mokytojai, prasidėjus nuotoliniam mokymui? Kaip galite įvertinti jų padėtį ir sąlygas?

A. Volungevičienė: Mokytojai, mokyklos, direktoriai, visos bendruomenės pademonstravo nerealius sugebėjimus, kompetencijas. Stulbina, kokie lankstūs, atsakingi jie yra ir kaip pakilo šį pavasarį mokytojo prestižas. Tikrai situacija yra labai skirtinga, ypač liūdna, kai bandome taikyti masiškumo principą. Dar blogiau, kai tas masiškumas rodomas kartu su įvairiomis galimybėmis. Žinoma, ir mokyklos skirtingai yra pasirengusios, skirtingą kompentenciją turi ir mokytojai, skirtinga infrastruktūra. Mokyklos gali pasigirti savivaldybių rūpinimusi, tačiau kiekviena mokykla turėjo gauti tinkamą pagalbą pagal savo pasirengimo lygį. Čia ir buvo tos didžiosios klaidos, kad į mokyklą nekreipėme dėmesio diferencijuotai, individualiai, bet vadovavomės masiškumo principu.

– Tiktai penktadalis mokyklų Lietuvoje naudoja sistemą „Moodle“, kurią mokymui ir studijoms naudoja aukštosios mokyklos. Kaip verčiasi kitos ir kodėl tiktai penktadalis šią sistemą naudoja?

A. Volungevičienė: Labai svarbus dalykas, kad dažnai mokykloms yra, nepabijosiu to žodžio, brukamos tos aplinkos. Pavyzdžiui, daug metų vyravo aplinkos, kuriose buvo galima pateikti tik pažymius, ir negalvota, kaip tas aplinkas išplėsti ugdymo procesui keliamais reikalavimais. Jeigu žiūrima į ugdymo procesą, tai reikia ir skaitmeninio turinio toje aplinkoje: bendravimo ir bendradarbiavimo priemonių, taip pat reikia sukurti ugdomąsias veiklas, kurias vaikai galėtų atlikti individualiai ir grupėse, kad tėvai galėtų prisijungti, kaip vaizdo pamokas įgyvendinti – visi šie sprendimai turi būti integraliai vienoje aplinkoje.

Nesvarbu, koks sprendimas parenkamas, bet aplinka turi būti pritaikyta ugdymo procesui skaitmeninėje erdvėje. „Moodle“ yra vienas iš tokių sprendimų. Buvo siūloma įvairovė, ir mokyklos tikrai pasiklydo. Tos, kurios manė, kad tai yra labai laikina, pasirinko sprendimą paimti vieną ar kitą įrankį ir juos naudojant pabandyti vesti pamokas. Kitos mokyklos rinkosi kitus sprendimus, bet pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas padėti mokyklai pasirenkant aplinką pagal funkcijas, tvarumą.

Kas bus po metų ar penkerių, kiek tas turinys bus prieinamas, kokios bus ir energetinės, laiko, finansinės investicijos – kiek tai kainuos mokytojui, mokyklai, savivaldybei, tėvams? Šiuo metu mokykloms turi būti pateikti tokios aplinkos nemokami paketai su nemokamu skaitmeniniu ugdymo turiniu. Bet tai yra ne mokyklų rūpestis, o Lietuvos.

M. Nefas: Pagrindinė sąlyga mokykloms įsivedant nuotolinį ugdymą buvo laikas. Reikėjo labai skubėti ir natūralu, kad buvo mokyklų, kurios nepasirinko tvarių ir ilgalaikių sprendimų. Mano mokykla pasirinko „Moodle“ aplinką, kuri man buvo pažįstama, ir pats galėjau mokytojus konsultuoti, kaip reikėtų dirbti šitoje aplinkoje.

Kitos mokyklos rinkosi kitus sprendimus, kurie nebūtinai yra blogi, nes, pripažinkime, „Moodle“ nėra šventa karvė. Ji reikalauja nemažai serverio pajėgumų, reikalingi IT žmonės, kurie dirbtų mokyklose. Manyčiau, kad kartais iš nepatyrimo ir būtinybės kuo greičiau paleisti nuotolinį ugdymą ir išėjo, kad dalis medžiagos padrika, kai kurie mokytojai naudoja tiesiog socialinius tinklus, iš mokinių gauna atsakymus, ir jiems patiems yra sunku susigaudyti. Bet dabartinėje situacijoje iš daug ko galime pasimokyti ir neabejotinai ateityje mums reikės taikyti nuotolinį mokymą.

Nebūtinai kils pandemija, galbūt oro sąlygos neleis mokytis, o galbūt paįvairinti ugdymo procesui. Jeigu tas pamokas labai gerai įsisavinsime, sugebėsime išspręsti visus tuos minusus ir pasirinkti tam tikras aplinkas, kurios leis nuotolinį ugdymą organizuoti efektyviau, bus sukurta ne tik pati aplinka, bet ir ugdymo turinys, kurį bus galima naudoti ir tobulinti ne vienerius metus, kas yra be galo svarbu.

– Abiturientai, ateidami į egzaminą, turės pasirašyti deklaraciją apie sveikatos būklę. Deklaracijoje yra toks punktas, kad moksleivis, pajutęs kažkokius negalavimų požymius, kurie apibūdinti, pavyzdžiui, „slogos, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo, viduriavimo ir pan.“, turi pasisakyti, kitu atveju jam grės administracinė, baudžiamoji arba civilinė atsakomybė. Kiek abiturientas pajėgus nuspręsti, ką reiškia tie požymiai, ypač apibūdinimas „ir panašūs“, nes yra daugybė žmonių, kuriems prieš egzaminą skauda pilvą?

M. Nefas: Šioje vietoje atsakomybę turi prisiimti mūsų valdžia, kuri nusprendė, kad mokiniams privalo būti organizuojami egzaminai būtent tokiu būdu, ir neperkelti atsakomybės ant mokinių, jų tėvų ir mokytojų pečių. Mes, įleisdami mokinius į egzaminų centrus, irgi turėsime kažkokias procedūras atlikti, tikrinti.

Jeigu, tarkim, netyčia nesuprasiu, kad jis serga, negi ir man bus taikoma kažkokia atsakomybė už aplaidų elgesį darbe? Tai čia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėjo labai gerai apgalvoti šitą dalyką. Natūralu, kad yra mokiniams galimybė piktnaudžiauti su labai ryškiais požymiais, bet tikiu blaiviu žmonių protu ir kad tokių dalykų jauni žmonės negalėtų leisti platinti visuomenėje.

Čia buvo pasirinktas toks tipinis valstybinių įstaigų galios demonstravimo aktas – tu turi pasirašyti, ir jeigu pameluosi, mes tave bausime. Tai ministerija turi pati prisiimti atsakomybę už šitas galimas rizikas.