Lietuvoje

2020.05.26 05:30

Dantų tvarkymas per karantiną primena absurdo teatrą, tvarka nepatenkinti nei pacientai, nei patys medikai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.05.26 05:30

Prieš savaitę dėl švelnėjančio karantino visoms sveikatos priežiūros įstaigoms leista pradėti teikti planines paslaugas. Prie jų greitai nusidriekė gyvos pacientų eilės. Pas odontologą patekti šiandien – iššūkis.  Jei asmens problema nauja – jis odontologo pagalbos geriausiu atveju sulauks liepos antroje pusėje ir mokėti teks šiek tiek daugiau. Patys odontologai irgi pikti – rizika užsikrėsti koronavirusu didelė, bet sveikatos apsaugos ministrui tai – nė motais. 

Sostinėje prie Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos lūkuriuojančių lauke pacientų gali išvysti kasdien. Įstaigos vadovybė, bandydama suvaldyti srautus, prašo pacientų paslaugoms atvykti sutartu laiku, tačiau visiškai problemos išspręsti nepavyksta. Lauke lūkuriuojantys kaukėmis veidus pridengę pacientai vienas nuo kito stovi 2 metrų atstumu, bet tik pradėjus lynoti – visi susispaudžia po nedideliu įstaigos stogu prie durų.

„Prašome pacientų nelaukti prie durų ir prie registratūros. Siekdami suvaldyti pacientų srautus mes pirmiausia su kiekvienu planiniu pacientu prieš vizitą pakalbame, išsiaiškiname, kokios pas jį problemos, kiek jų yra ir kiek jų vienu kartu galima išspręsti. Pagal tai deriname vizito laiką, kad atėjusiam žmogui ne vieną problemą išspręstume.

Nuo pirmadienio pradėjome teikti praktiškai visų rūšių paslaugas, tik dar ne visa apimtimi. Dabar galime priimti daug mažesnį srautą, nei iki karantino. Aš galvoju, kad 50 proc. mes dar nepriimame. Kad suvaldytume visus srautus: tiek pacientų, tiek gydytojų, įvedinėjame papildomai gydytojus, kad visai atsidarytume. Tas srautų valdymas, kryžminės infekcijos valdymas yra labai sudėtingas“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Žalgirio klinikos direktorė profesorė Alina Pūrienė.

Visgi gyvos pacientų eilės įstaigoms išvengti vargiai pavyks. Mat sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu pirmas dvi savaites visos sveikatos priežiūros įstaigos dirba tik puse kojos. Jos gali priimti ne daugiau kaip pusę įprasto pacientų srauto.

Po kiekvieno vizito, siekiant sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusu, patalpos ir priemonės turi būti dezinfekuojamos, kabinetai vėdinami, keičiamos medikų asmens apsaugos priemonės. Tad jeigu valstybinėje poliklinikoje odontologas pacientui gali skirti 15 minučių, dar papildomai tiek pat laiko trunka pasiruošimas kito paciento vizitui.

„Yra dvi rūšys odontologinės pagalbos: yra privati ir valstybinė. Valstybinėje žmogui maždaug skiriama 15-20 min., tai dabar dar papildomai 15 min. po kiekvieno paciento reikia skirti laiko patalpų ir prietaisų dezinfekcijai, vėdinimui, specialistui – persirengti. Tai jeigu įprastai odontologo pamaina trunka 6 val. 36 min, tai galima suskaičiuoti, kiek pacientų galima fiziškai priimti.

Privačiose įstaigose laikas yra reguliuojamas kitaip, odontologas čia gali ir valandą skirti pacientui, nebūtinai 15 min. Ten talonėlių nėra, pacientai aptarnaujami pagal darbų apimtis“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.

Duris atvėrė tik 60 proc. odontologijos kabinetų

Kitas svarbus niuansas, kad planines paslaugas gali pradėti teikti tik tos įstaigos, kurių vadovai yra parengę planinių paslaugų teikimo planus ir jį suderinę su įstaigoje esančios Infekcijų kontrolės specialistais. Jei tokių įstaigoje nėra – planą tvirtina Higienos institutas.

Anot A. Šeikaus, nuo pirmadienio duris atvėrė tik apie 60 proc. visų odontologų kabinetų. Likusi dalis dėl įvairių priežasčių darbo pradėti negali: vieni neturi pakankamai asmens apsaugos priemonių, kiti nėra sureguliavę srautų ir planinių paslaugų teikimo plano vis dar neturi. Tretiems duris atverti trukdo ministro rekomendacija medikų darbą organizuoti ciklais.

Šios rekomendacijos daugiausia paiso valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos. Jos draudžia medikams dirbti kitoje įstaigoje, kol šie neišdirbo visų jiems priklausančių mėnesio darbo valandų valstybinėje darbovietėje. Dėl to dažniausiai kenčia privačios įstaigos, kartu ir privatūs odontologijos kabinetai, nesulaukiantys atvykstančių specialistų.

Visos šios priežastys tik dar labiau didina pacientų eiles, tiesa, kuriam laikui jos nutįsusios – A. Šeikus atsakyti negalėjo. Tuo tarpu Žalgirio klinikos elektroninėje svetainėje skelbiama, kad nauji pacientai planinėms paslaugoms geriausiu atveju gali būti registruojami liepos mėnesiui.

„Pirmiausiai bus priimami pacientai su ūmiomis ar paūmėjusiomis būklėmis bei nebaigti gydyti pacientai. Tada eilės tvarka bus kviečiami atvykti karantino laikotarpiui registruoti, bet atšaukti klinikos pacientai. Nauji pacientai planinėms konsultacijoms bus pradėti registruoti tik suteikus paslaugas visiems prieš tai registruotiems pacientams. Preliminariai naujų pacientų registracija planuojama liepos mėn. antroje pusėje“, – rašoma įstaigos pranešime.

Žalgirio klinikos direktorė teigia, kad per tris mėnesius susidarė nemaža dalis tų pacientų, kuriems dėl įvestų karantino ribojimų paslaugos nebuvo teikiamos.

„Pirmiausia mes turime didžiulę grupę pacientų, kuriems reikėjo pagalbos, bet ji buvo ne būtinoji. Jie per tą laiką nebuvo priimti, pas juos atsiradę visokiausių problemų. Pirmiausia ortodontinės paslaugos, kur jau buvo atėjęs laikas aktyvuoti ar koreguoti įvairius aparatus, plokšteles.

Kažkam sulūžo plokštelė, o tokių bėdų buvo daug, taip pat ir dėl protezavimo, kažkam plomba nuskilo. Tai – ne būtinoji pagalba, bet žmonėms – didelė bėda. Buvo atvejų, kad skauda, bet ne taip labai, kad kreiptųsi būtinosios pagalbos. Trys mėnesiai atrodo trumpas laikas, bet tiems, kurie laukė, buvo labai ilgai“, – tikino A. Pūrienė.

Priemoka už priemones išaugo apie 10 eurų

Greta eilių pacientus piktina dar viena naujovė – išaugo pacientų priemoka už odontologų naudojamas medžiagas. Oficialiai Valstybinės ligonių kasos (VLK) svetainėje skelbiama, kad asmeniui, apsidraudusiam privalomuoju sveikatos draudimu, ligonių kasa sumoka už jį priėmusio gydytojo odontologo darbą, o pacientas sumoka už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

Dėl pasaulyje plintančio koronaviruso vienkartinių apsaugos priemonių kainos šovė į viršų, pačių priemonių odontologai sunaudoja gerokai daugiau, nei prieš infekciją. Pavyzdžiui, iki karantino odontologai, priimdami pacientus, dėvėdavo paprastą chalatą, vienkartines pirštines bei medicininę kaukę. Pastarąją keisdavo kai ši sudrėkdavo.

Dabar, dėl plintančios infekcijos odontologai yra priskirti trečiam apsaugos lygmeniui dėl jų turimo artimo kontakto su pacientais, trunkančio ilgiau nei 15 min. ir tas kontaktas susijęs su burnos ertmės apžiūra, kai pacientas nedėvi jokių burną dengiančių apsaugos priemonių.

Esant didelei rizikai užsikrėsti koronavirusu, odontologai bei jų padėjėjai šiandien privalo dėvėti FFP2 respiratorius arba medicinines kaukes, veido skydą, apsauginius akinius, vienkartines medicinines pirštines, vienkartinius neperšlampamus chalatus arba vienkartinį chalatą su neperšlampama prijuoste, vienkartinę chirurginę kepurę. Kai kur yra rekomendacijos dėvėti ir vienkartinius antbačius.

Gydymo įstaigas apsaugos priemonėmis per karantiną, kai jų niekur nebuvo įmanoma įsigyti, iš rezervo aprūpindavo valstybė. Visgi švelnėjant karantinui sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ne vienoje spaudos konferencijoje yra pabrėžęs, kad apsaugos priemonės iš rezervo nebebus teikiamos, jomis turi rūpintis ir jas kaupti pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turėdamos omenyje, kad gali būti dar ne viena koronaviruso banga.

Vidutiniškai šių priemonių kaina priimant vieną pacientą sudaro apie 10 eurų. Ši priemoka pridedama prie odontologo naudojamų medžiagų ir ją taip pat dengia pacientas. Tiesa, priemoka už vienkartines priemones įstaigose gali skirtis, nes jas visos šalies įstaigos perka atskirai iš skirtingų tiekėjų.

Anot odontologų rūmų tarybos pirmininko, pačios įstaigos, teikiančios odontologines paslaugas, šių išlaidų pasidengti negali. Mat joms, kaip ir visoms kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms VLK apmoka už suteiktas paslaugas remdamasi praėjusių metų duomenimis. Kitaip sakant, kiek per mėnesį įstaigai būdavo sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) už pacientams suteiktas paslaugas pernai, tiek pat įstaiga gauna ir šiemet. Reiškia, įstaigų pajamos, skirtingai nei išlaidos, nepadidėjo. O ir tos pačios pajamos juokingai mažos lyginant su realiomis paslaugų kainomis.

„Valstybė vienam piliečiui, prisirašiusiam prie gydymo įstaigos, skiria 15 eurų su centais metams. Valstybė vadovaujasi solidarumo principu. Tarkime, vienoje įstaigoje prisirašiusių yra 5 tūkst., tai kuo mažiau jų ateina, tuo daugiau lieka pinigų kitiems, jie gauna paslaugų už didesnę sumą. Iš kitos pusės, pati paprasčiausia odontologo paslauga, pavyzdžiui, burnos higiena, akmenų valymas kainuoja apie 20-40 eurų. Tai kai įstaigoms baigiasi valstybės skirti pinigai, atsiranda eilės“, – tikino A. Šeikus.

Jis taip pat pabrėžė, kad sustabdžius planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą privatūs odontologų kabinetai apskritai trims mėnesiams liko be pajamų.

„Kaip pasakė ministras, privatus verslas yra privataus verslininko reikalas. Kitaip sakant, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Niekas nieko nemokėjo“, – sakė A. Šeikus.

Odontologų pacientai dėl koronaviruso netiriami

Visgi apsaugos priemonės yra vienintelis odontologus skiriantis barjeras nuo koronaviruso infekcijos. Mat skirtingai nei į ligonines guldomi asmenys, pas odontologą atvykstantys pacientai nėra tiriami dėl koronaviruso. Tokią tvarką sveikatos apsaugos ministras bei Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas patvirtino gegužės 20 dienos sprendimu.

„Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo bei siekdamas tinkamai valdyti ekstremaliąją situaciją ir užkirsti kelią tolimesniam COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui, nusprendžiu, <...> kad savivaldybių mobiliuose punktuose ėminiai laboratoriniams tyrimams COVID-19 ligai nustatyti gali būti imami iš <..> asmenų, kuriems bus teikiamos planinės invazinės ir (ar) intervencinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus odontologijos ir burnos priežiūros paslaugas“, – nurodoma A. Verygos pasirašytame sprendime.

Vyriausybei pateiktose sveikatos apsaugos darbuotojų COVID-19 ekspozicijos bei ligos valdymo gairėse nurodyta, kad mediko buvimas vienoje patalpoje su pacientu ilgiau nei 5 minutes, kai yra tiesioginis kontaktas su paciento skysčiais, o paciento apžiūra atliekama pastarajam nedėvint apsauginės kaukės yra priskiriamas aukštos rizikos kontaktui. Odontologo kontaktas su pacientu atitinka visus išvardintus kriterijus, nepaisant to, jų pacientai nėra priimamai į mobiliuosius punktus tyrimui. Tačiau ėminius gali priduoti visi į ligonines planinėms paslaugoms guldomi pacientai ir su jais ligoninėje liekantys prižiūrintys asmenys.

Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad odontologų pacientai yra išskirti dėl to, kad jų šalyje yra labai daug ir valstybė neturi tiek resursų, kad juos visus ištirtų.

„Dėl odontologų yra labai paprastas paaiškinimas. Įsivaizduokime, kiek jų yra ir kiek žmonių tokių paslaugų reikia. Tai mes tikrai neturime fizinių galimybių visų žmonių ištirti ir tai yra tiesiog, net jeigu ir reikėtų, tai būtų tiesiog fiziškai nerealizuotinas, nerealus noras“, – sakė A. Veryga.

Pastarasis A. Verygos sprendimas papiktino odontologų bendruomenę. Atsidūrę didelės rizikos akivaizdoje privačių klinikų odontologai bando pacientų srautus atskirti savomis jėgomis. Pavyzdžiui, viename privačiame odontologijos kabinete dirbanti gydytoja, nenorėjusi atskleisti savo pavardės, pasakojo, kad visiems atvykusiems pacientams yra matuojama kūno temperatūra, užduodami kontroliniai klausimai, susiję su COVID-19 infekcija: ar asmuo artimiausiu metu lankėsi užsienio valstybėje, ar neturėjo kontakto su koronavirusu infekuotu asmeniu. Jei nors vienas paciento atsakymas yra teigiamas – jo vizitas nukeliamas dviem savaitėms. Kartu pacientui siūloma kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis detaliau įvertintų jo būklę.

Jei į šį kabinetą atvykęs pacientas karščiuoja, jam nurodoma skubiai kreiptis karštąja koronaviruso linija ir registruotis į vizitui į karščiavimo kliniką ar mobilųjį patikros punktą. Jei asmuo priklauso rizikos grupei, yra 60 metų ir vyresnis bei serga lėtinėmis ligomis – jam siūloma skambinti bendruoju pagalbos numeriu.

Kada sveikatos sektorius grįš į įprastas vėžes ir galės pacientams paslaugas teikti iki karantino buvusiu ritmu, nė vienas iš klabintų pašnekovų atsakyti negalėjo. Odontologų rūmų tarybos pirmininko nuomone, su koronavirusu ir iš to kylančiomis pasekmėmis teks gyventi dar ne vieną mėnesį.

„Dabar atlaisvino karantino reikalavimus, jau leidžia eiti į restoranus, į kavines, į naktinius barus, leidžia susibūrimus iki 300 asmenų – niekas nežino, kas kur gali užsikrėsti. Kinijoje vėl uždarė milijonus gyventojų, eina pakartotinė viruso banga, pats virusas mutavęs, jau ir kiti simptomai – čia pasaulinė problema, tad spėlioti, kada galėsime grįžti į įprastas vėžes, yra sudėtinga“, – sakė A. šeikus.

„Žmonės visi pavargę, tiek gydytojai, tiek pacientai. Žmonės pikti, atėję dar ir gydytojus kartais kaltina, išlaukę ilgiausiai atvyksta su didžiausiai priekaištais, ir apsaugos priemonių kainos jos labai jaudina. Bet niekas nekvietė to svečio į Lietuvą – koronaviruso. Dabar mes visi tai turime kartu išgyventi, bet tik gerbdami vieni kitus“, – kolegai antrino Žalgirio klinikos direktorė A. Pūrienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.