Lietuvoje

2020.05.22 14:41

Tyrėjai papasakojo, kaip tikrino greitųjų testų patikimumą: dirbo neatlygintinai, priemonės kainavo 30 tūkst. eurų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.22 14:41

Vilniaus universiteto (VU) ir Santaros klinikų mokslininkai ir ekspertai, atlikę biomedicininį tyrimą, pateikė išvadas, kad trijų gamintojų serologiniai testai – tiek kiekybiniai (IgG / IgA), tiek greitieji (IgG / IgM) – neturėtų būti naudojami ūmiai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) diagnozuoti.

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ankstyvai COVID-19 diagnostikai jie netinkami, nes testų jautrumas per menkas. Mokslininkų vertinimu, serologiniai testai naudotini patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti.

Lietuva turi įsigijusi 510 tūkst. serologinių testų. Pirkti testai per tris kartus. Pirmojo pirkimo metu vienas vienetas atsiėjo 19,36 euro su PVM, antrojo – 15,73 euro su PVM, trečiojo – 10,70 euro su PVM.

Lietuvos turimų testų patikimumą tyrė Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius.

Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė sakė, kad buvo gautas pavedimas patikrinti testus, kuriuos įsigijo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

VU atstovė pasakojo, kad buvo patikrinti trijų gamintojų keturių formatų serologiniai testai. Tai buvo atlikta kartu su Santaros klinikomis. Tam buvo panaudoti biobanko mėginiai. A. Žvirblienė pabrėžė, kad buvo gauti bioetikos leidimai, buvo įsigyta papildomų testų, kurių reikėjo lyginimui. Šis darbas, anot A. Žvirblienės, buvo atliktas per keletą dienų.

A. Žvirblienė sakė, kad rekomenduojama šiuos testus patikrinti prieš naudojant visuotinai. Be to, ji pabrėžė, kad mokslininkai dirbo savanorystės principu, už tai nebuvo mokama. Priemonės ir lyginamiesji testai kainavo 30 tūkst. eurų.

Tyrėjai analizavo 160 neigiamų mėginių, kuriuose nėra antikūnų prieš koronavirusą, ir 60 teigiamų mėginių, surinktų iš žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 diagnozė molekuliniais metodais – tie mėginiai surinkti skirtingu laiku po diagnozės patvirtinimo.

„Atlikome mėginių patikrinimą. Viską darėme, kaip priklauso, kad gautume patikimus duomenis. Tyrėme kelis kartus, tai darė keli tyrėjai.

Jeigu mėginiai surinkti iki 2 savaičių, antikūnų nustatymo efektyvumas mažas, tik du ar trys mėginiai parodo antikūnus. Tiriant kitus mėginius, efektyvumas buvo didesnis, net iki 75 proc. Vėlyvoje infekcijos stadijoje tas rodiklis gana aukštas“, – sakė A. Žvirblienė.

„Norėčiau, kad visi suprastume, jog serologinio tyrimo rezultatai nėra absoliutūs. Žmonės neturėtų tikėtis, kad, atlikę greitąjį testą ir gavę teigiamą atsakymą, gaus tarsi saugumo pasą ir galės būti ramūs, kad nesusirgs. Tokių garantijų joks testas tikrai negali suteikti.

Noriu atkreipti dėmesį, kad testais antikūnai nustatyti 90 proc. kraujo ėminių, surinktų praėjus dviem ir daugiau savaitėms pajautus simptomus, tačiau vos 20-30 proc. kraujo ėminių, kurie buvo paimti per pirmąsias dvi infekcijos savaites. Kitaip tariant, visiško patikimumo tokie testai neužtikrina“, – sako A. Žvirblienė.

A. Žvirblienė išskyrė dar vieną atvejį, kai greitasis testas būtų tinkamas. Ji sakė, kad patekusiam į ligoninę žmogui molekulinis testas gali būti neigiamas, nes mėginys imtas iš nosiaryklės, o virusas galėjo būti jau nukeliavęs į plaučius. Tad tokiu atveju, anot A. Žvirblienės, serologinis testas galėtų būti pagalbinis.

Reikėtų papildomo tyrimo ir aiškinantis testų tinkamumą besimptomei infekcijai.

Ji sakė, kad testų patikimumas gana aukštas. Tyrimu patvirtinta, kad greitieji „AMP SARS-CoV-2 IgG / IgM“ testai pasižymi panašiu jautrumu kaip kiekybiniai „Euroimmun SARS-CoV-2 IgG“ testai, o palyginimui – naudoti greitieji „InTec SARS-CoV-2 IgG/IgM“ testai yra mažesnio jautrumo.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) yra įsigijusi AMP gamintojo testų.

„Rezultatai parodo, ar yra įrankis tirti antikūnams. Tolesnis darbas bus nuspręsti, kam tie testai bus naudojami. Nes nėra bendrų rekomendacijų, kam šie testai gali būti naudojami“, – sakė VU atstovė.

Anot jos, būtina įvertinti ir tai, kad tyrimo imtyje visi atvejai buvo simptominiai, t. y. tirti kraujo mėginiai tų žmonių, kurie jautė koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus. Dėl besimptomių atvejų reikėtų atlikti papildomą tyrimą. Dėl to labai svarbu sulaukti aiškių mokslininkų ir medikų rekomendacijų, kad serologiniai tyrimai nebūtų klaidinantys.