Lietuvoje

2020.05.22 16:46

Švietimo ekspertai apie pandemijos išryškintas problemas: investicijos į betoną ir naktimis nemiegantys mokytojai

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.22 16:46

Tos pamokos, kurias suteikė pandemija, turi būti išmoktos kuo greičiau, mat šios patirties prireiks ir rugsėjį, prasidėjus kitiems mokslo metams. Skaitmeninis turinys striukas ir išblaškytas, mokytojai neturi pakankamai technologinių priemonių, o ir nuolat keičiama darbo karantino metu tvarka judina pamatus ir kelia stresą. Šitokias bėdas nurodė per Seime surengtą diskusiją kalbėję švietimo ekspertai.

Darbo diena išsitempė į naktį

„Šiandien mokykla susiduria su dviem esminiais iššūkiais. Pirmas – itin skubus nuotolinio ugdymo įdiegimas ir nuolatinis tobulinimas, kas vyksta dabar, antra, pasirengimas naujoms bendrosioms ugdymo programoms“, – nurodė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnzijos mokytojas Mindaugas Nefas.

Anot jo, pedagogai įrodė galintys atremti netikėtai užgriuvusios krizės sunkumus, tačiau jų nuotaika itin prasta.

„Tenka konstatuoti, kad nemenka dalis švietimo bendruomenės yra pikta, nusivylusi ar dar blogiau – abejinga, nes prarado viltį, kad pagaliau bus geriau. Šią situaciją reikia keisti. Didžioji dalis mokytojų uoliai ėmėsi užgriuvusio pirmojo iššūkio. Vieni per savaitę, kitiems kiek ilgiau užtruko, bet pradėjo vykdyti nuotolinį ugdymą. Yra mokytojų, kuriems sekėsi sunkiau, bet manau, kad prisitaikė ir dirba nuotoliniu būdu.

Taip pat skaitykite

Pastaruosius mėnesius tapo įprasta gauti laiškus iš kolegų pirmą, antrą, trečią nakties, o ir mokiniai kartais klausia: „Mokytojau, kada einate miegoti, jei mano darbą ištaisėte pusę keturių nakties?“. Toks gyvenimas šiandien yra tūkstančių Lietuvos mokytojų, juk dirbama ir stengiamasi dėl mokinių“, – kalbėjo M. Nefas.

Tačiau pedagogai, anot jo, susidūrė su begale sunkumų.

„Ko trūksta? Pirma, daug kalbėta apie kompiuterizavimo poreikį vaikams, bet labai tyliai arba visai nekalbėta apie technologijų suteikimą mokytojams. Juk ne vienas yra ar buvo, kuris tokių priemonių neturėjo. Žinoma, tai yra mokyklų steigėjo prerogatyva, bet Seimo, vykdomosios valdžios dėmesys šiuo klausimu labai praverstų. Dar nevėlu, juk nuotolinį mokymą gali prireikti tęsti. Tad verta ruoštis“, – aiškino mokytojas.

Jis nurodė, kad derėtų pasirūpinti kompiuteriais, programų licencijomis, papildoma įranga, – visa tai yra ir dar bus reikalinga mokytojams.

Taip pat skaitykite

Antra, mokyklos naudoja daug skirtingų mokymo platformų. Tai, anot pedagogo, ir gerai, nes galima atsirinkti, kas yra geriau, bet kyla ir pavojų.

„Dalis medžiagos gali būti prarasta, o juk gaila, nes vėliau būtų galima keistis sukaupta medžiaga ir patirtimi“, – pabrėžė M. Nefas.

Tad, anot jo, būtų svarbu skatinti mokyklas ir universitetus kurti medžiagos dalijimosi platformą.

„Trečia, nuotolinis buvo įvestas žaibišku greičiu. Mokytojai daug mokėsi ir mokosi. Tad ateityje būtų svarbu mokytojų žinių ir gebėjimų tobulinimui skirti daug daugiau dėmesio kuriant nacionalines programas pritraukiant geriausius mokytojus ir kitus specialistus“, – aiškino pedagogas.

„Mokytojai, dirbdami iš namų, patiria nuostolių, o juos padengti įpareigoja Darbo kodeksas“, – sakė V. Targamadzė.

Anot M. Nefo, daug sumaišties įnešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komunikacija apie mokslo metų trukmę, egzaminų organizavimo tvarką. Jis pabrėžė, kad sudėtingoje situacijoje nereikia kelti emocijų ir leisti susikoncentruoti į esmines užduotis.

Nuotolinis tiktų ir blogu oru

„Ar nuotolinis mokymas yra panacėja, leisianti išspręsti švietimo sistemos sunkumus? Tikrai ne. Ne tam jis buvo įvestas, tam jis ir nepadės. Šis mokymosi būdas papildo mums įprastą tradicinį ugdymą ir sudaro galimybę nenutraukti ugdymo proceso pandemijų metu ar kai blogas oras. Turime tai, ką esame pradėję, ką galėsime naudoti tuomet, kai įprastinis mokymas yra negalimas“, – mano M. Nefas.

Jis priminė ir dvejus metus neblėstantį nepasitenkinimą mokytojų darbo užmokesčio sistema.

„Darbas nuotoliniu būdu dar kartą patvirtino, kad etatinio darbo užmokesčio tvarka yra netinkama mūsų mokykloms. Mokytojai įrodė galintys dirbti tada, kai reikia, o ne imituoti to darbo paieškas siekdami užsitikrinti etatui reikalingą valandų skaičių. Žinoma, lieka nepamiršta frazė, kad mokytojai nori nieko nedirbti, bet uždirbti 1000 eurų. Manau, įrodėme, kad tai nėra tiesa“, – kalbėjo M. Nefas.

„Vienas gerų dalykų – pamatėme, kiek švietime yra lyderių. Tai mokyklos, mokytojai, priimta inovatyvių sprendimų. Žinoma, jei sprendimai būtų labiau koordinuoti – mesčiau akmenį į švietimo ministerijos daržą, tų pastangų būtų reikėję daug mažiau“, – sakė N. Putinaitė.

Vyriausybės nutarimą vadino dūriu ariantiems pedagogams

Švietimo ekspertė profesorė Vilija Targamadzė mano, kad pandemija išryškino švietimo problemas, tačiau tai galima panaudoti kaip situaciją, kuri atskleidė, kokias pamokas turime išmokti ir taip pasirengti naujai galimai viruso bangai.

„Nėra aiškių orientyrų ir švietimo politikos. Aiškėja negebėjimas formuluoti aiškius siekinius ir matome to vaisius – neaiškų biurokratinį suktinį ar apsuktinį. Ne vieną švietimo žmogų šokiravo Vyriausybės nutarimas dėl pasiskolintų lėšų skyrimo. Tai aiškus Vyriausybės pozicijos demonstravimas švietimiečių požiūriu. Tai akivaizdus ir nepamirštamas Vyriausybės dūris karantino metu ariantiems švietimo ir mokslo žmonėms“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Apie šį Vyriausybės nutarimą galite skaityti čia.

Ji kritikavo ir neapsisprendimą dėl mokslo metų pabaigos. Mokyklos rengėsi juos baigti birželio 1-ąją, o paskui, pakeitus sprendimą, kad turės apsispręsti pačios ugdymo įstaigos, teko keisti planus. Be to, V. Targamadzė pabrėžė, kad mokyklos turėjo vos dvi savaites pereiti prie nuotolinio mokymo.

„Gali reikėti rudenį grįžti prie nuotolinio. O mes neturime prie ko grįžti. Prie suskilusios geldos? Dabar ir reikia į tai investuoti“, – kalbėjo A. Lašas.

„Jos geriau ar blogiau susitvarkė, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų įstatymai, nutarimai, reglamentai atsilieka. Jei taip nebūtų buvę, nebūtų lūžę tinklai, strigę serveriai, mokytojai nebūtų naudoję skirtingų priemonių“, – mano edukologijos profesorė.

Ji pabrėžė, kad mokytojų krūvis karantino metu išaugo, tad pinigus geriau investuoti į jų atlygį, skaitmeninį turinį, elektronines priemones, o ne į statybas, turėdama galvoje Vyriausybės paskirstytas lėšas krizės padariniams švelninti.

Taip pat skaitykite

„Mokytojai, dirbdami iš namų, patiria nuostolių, o juos padengti įpareigoja Darbo kodeksas“, – sakė V. Targamadzė.

Be to, mokytojai turi seną įrangą, tad rudenį tęsiant nuotolinį mokymą vėl kils problemų. V. Targamadzė mano, kad dabar kaip tik metas pakreipti mokyklą ateities keliu.

Kad reikia investuoti į skaitmeninį turinį, kurio prireiks ateityje, pabrėžė ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Jis nurodė, kad tai apima ir ugdymo turinį, ir informacines technologijas mokytojams.

„Banalu sakyti, kad skaitmeninė infrastruktūra yra 21 a. pagrindas. Investuokime į ateitį, į rytojų, nes tai yra tai, ant jo mes stovėsime. Gali reikėti rudenį grįžti prie nuotolinio. O mes neturime prie ko grįžti. Prie suskilusios geldos? Dabar ir reikia į tai investuoti“, – kalbėjo A. Lašas.

Jis priminė pedagogų pasipiktinimą dėl Vyriausybės gegužės 6-osios sprendimo pasiskolintas lėšas krizės padariniams slopinti skirti statyboms ir remontams, o ne švietimo turinio problemoms spręsti.

Bijo, kad esminės problemos bus nustumtos į antrą planą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, švietimo ekspertė Nerija Putinaitė sakė, kad pandemija išryškino ir gerų dalykų.

„Vienas gerų dalykų – pamatėme, kiek švietime yra lyderių. Tai mokyklos, mokytojai, priimta inovatyvių sprendimų. Žinoma, jei tie sprendimai būtų labiau koordinuoti – mesčiau akmenį į švietimo ministerijos daržą, tų pastangų būtų reikėję daug mažiau. Pastangų iš mokytojų, mokyklų vadovų pusės buvo įdėta be galo daug. Tai buvo tie žmonės, kurie išvežė netikėtą krizę. Tai skatina kelti klausimą apie švietimo permąstymą, gal švietimas turėtų būti labiau decentralizuotas, nei kad dabar yra? Ar jis turi būti centralizuotas?“, – iš Seimo tribūnos klausė N. Putinaitė.

Tačiau jai didžiausią nerimą kelia tai, kad kalbant apie krizės sukeltų problemų fragmentus, galima pamiršti struktūrinius klausimus.

„Man nerimą kelia, kad struktūrinių problemų sprendimas gali būtų nustumtas į antrą planą. Vienas struktūrinių dalykų – bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas. Jis vyksta toliau pagal seną koncepciją, tarsi karantino nebūtų, tarsi nebūtų nuotolinio mokymo. Jei jos bus rengiamos, kokios buvo numatytos rengti, akivaizdu, kad jos jau dabar yra pasenusios“, – įspėjo N. Putinaitė.

Anot jos, bendrosios programos yra tas raktas, kuris turėtų atrakinti ateities mokymą.

„Kitas dalykas, kuris man kelia nerimą, – didžiuliai mokymosi skirtumai, kurie susiję su socialine atskirtimi daugeliu atveju, bet ir su nesutvarkytu mokyklų tinklu. Mokyklos ir toliau gyvuos tos, kurios duoda prastus rezultatus. Gal jas paremontuos, duos planšečių“, – sakė švietimo ekspertė.

Be to, N. Putinaitė tikra, kad krizė išryškins dar vieną didelę problemą – prastą mokymosi visą gyvenimą sistemą Lietuvoje.

„Dabar, kai padaugės bedarbių, paaiškės, kad ši sistema nepajėgi spręsti kylančias problemas“, – mano N. Putinaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ir mokytojai nuolat kėlė kvalifikaciją specialiuose kursuose, bet buvo nepasirengę nuotolinio ugdymo iššūkiui.

„Iš tų investicijų, kurios skirtos, kaip visi kalba, cementui, užtektų milijono, kuris būtų skirtas mokytojų rengimo programoms atnaujinti“, – nurodė N. Putinaitė.

Mokslinius tyrimų problemą ji pavadino pamestinuke.

„Karantinas ir virusas labai gerai parodė mokslinių tyrimų vertę. Tik moksliniai tyrimai gali atsakyti į tas krizes, kurios ištinka netikėtai. Moksliniai tyrimai pastarąjį dešimtmetį yra atidūrę tolimame politinių prioritetų taške. Mes, kaip valstybė, turime turėti aukšto lygio mokslinius tyrimus“, – kalbėjo N. Putinaitė.