Įstatymu įteisintas valstybės rezervo fondas, kuris ekonomikos nuosmukio ar finansinio kracho atveju būtų naudojamas šalies poreikiams, duotų didesnę naudą negu partijų susitarimas, sako finansų ministras.
Rimantas Šadžius skeptiškai vertina opozicijos lyderio konservatorius Andriaus Kubiliaus politinių partijų įsipareigojimo dėl ilgalaikio rezervo fondo formavimo idėją.
„Prisimenu tarppartinį susitarimą dėl fiskalinės drausmės. Didžiulis kontrastas buvo su šituo susitarimu palyginus tai, kas vyko Seime“, – trečiadienį konservatorių frakcijoje pareiškė R. Šadžius.
„Yra Finansų ministerijos pasiūlytas sprendimas šitokį fondą įtvirtinti įstatymu, kad jis nebūtų fikcija, kad būtų įtvirtinti konkretūs šaltiniai, ne dirbtiniai – didinami mokesčiai, sunešami iš šešėlio. Šaltiniai turi būti iš valstybės turto, racionaliai juos panaudojant tarp biudžeto einamųjų reikmių ir kaupimo – 50:50. Priėmus šį įstatymą, tai būtų įtvirtinta tvirčiau negu bet koks politinis susitarimas“, – teigė ministras.
Pasak R. Šadžiaus, nesvarstoma idėja į fondą nukreipti valstybinių įmonių dividendus.
„Galėtume ir visus dividendus nukreipti į šį fondą, bet tada vyriausybei sumažėtų stimulas stengtis įtikinti valstybės valdomas įmones, kad jos dividendus mokėtų“, – paaiškino ministras.
Siekiant sparčiau kaupti valstybės finansines atsargas, siūloma stiprinti Rezervinį fondą, kad kasmet jį papildytų apie 50 mln. eurų – į jį būtų pervesti naikinamo Privatizavimo fondo likučiai, po 50 proc. lėšų, gautų iš valstybės įmonių privatizavimo, dividendų, nekilnojamojo turto ir žemės pardavimo, taip pat perteklinio biudžeto lėšos, kurių, R. Šadžiaus teigimu, artimiausius dvejus ar trejus metus nereikėtų tikėtis.
