Lietuvoje

2020.05.22 10:42

Nesutaria dėl Vyriausybės plano: psichiatrams tai pinigų švaistymas, psichologai džiaugiasi kiekvienu euru

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.22 10:42

Vyriausybės patvirtintas planas kovai su koronaviruso pandemijos neigiamomis pasekmėmis specialistų bendruomenių įvertintas dvejopai. Psichiatrų asociacija tvirtina, kad pandemija nėra tinkamas laikas kurti „nežinomo veiksmingumo“ paslaugas, o joms finansuoti skiriamus pinigus vadina netinkamai išleista skola. Vis dėlto psichologai laikosi kitokios nuomonės – anot jų, kalbėti apie lėšų švaistymą yra mažų mažiausia neatsakinga.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino ilgalaikį neigiamų pasekmių nuo COVID-19 suvaldymo planą. Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumui didinti ir vadinamojo „žemo slenksčio“ paslaugų plėtrai, kai ugdomos pagalbą teikiančių specialistų kompetencijos atpažinti krizines situacijas, plečiamos emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės kitais būdais – telefonu ar internetu.

Planą vadina trumpalaikiu ir nepagrįstu mokslu

Dar balandžio pradžioje, prieš priimant šį planą, Lietuvos psichiatrų asociacija kreipėsi į SAM Psichikos sveikatos skyrių, argumentuodama, kad veiksmingiausia stiprinti jau dabar veikiančias paslaugas, gerinti jų kokybę, o pandemija nėra tinkamas laikas kurti „naujas nesistemines nežinomo veiksmingumo“ paslaugas.

Visą kreipimosi tekstą galite skaityti čia.

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė-Midttun apgailestauja, kad į asociacijos pasiūlymus ministerija neatsižvelgė. Portalui LRT.lt ji sako, kad parengtas planas yra trumpalaikis, nepagrįstas mokslu ir neturės poveikio visuomenės sveikatos rodikliams. Anot specialistės, priemonių įdiegimas savaime vertinamas kaip rezultatas, o „netinkamai išleisti aštuoni milijonai“ – skola, kurią turės grąžinti gyventojai.

„Nesuprantama, kaip išsirinktos tikslinės grupės, į kurias nutaikytos plano priemonės. Pavyzdžiui, tiesiogiai su COVID-19 infekcija susidūrusių ir nuo jos stipriai nukentėjusių žmonių Lietuvoje labai nedaug. Vargu, ar pagalbos reikalingųjų susidarys keli šimtai – tai tiesiog nerimta.

Kitos tikslinės grupės milžiniškos – beveik visa Lietuva: vyresnio amžiaus žmonės (kad ir ką tai reikštų), šeimos su vaikais, visi darbo netekę arba finansinius sunkumus patiriantys asmenys. O vyresni dirbantieji jau dabar sako, kad būtent valstybės požiūris didina jų dėl amžiaus patiriamą stigmą, grasina išstumti juos iš darbo rinkos, galimai blogina jų psichikos sveikatą“, – akcentuoja N. Goštautaitė-Midttun.

Pandemija – ne laikas eksperimentams

Pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narės, „ištrupintos“, visai šaliai neaiškios ir sistemą iškraipančios paslaugos už milijonus eurų neturės jokio poveikio svarbiems rodikliams, o kol kas net nežinome, ar jos reikalingos. Jau dabar nėra pakankamo poreikio naujoms nemokamoms psichologinio konsultavimo paslaugoms – pagalbą siūlančiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nei pagalbos prašančiųjų, parengtą planą kritikuoja pašnekovė.

Plano įgyvendinimui šiemet reikėtų 3 mln. eurų, kitais metais – 5,2 mln. eurų, papildomai planuojama įdarbinti daugiau kaip 200 psichologų. N. Goštautaitė-Midttun įsitikinusi – tokio finansavimo iš esmės sustiprinti psichikos sveikatos priežiūros sistemą per mažai, o iššvaistymui – daugoka.

„Tai dideli pinigai, kuriuos nukreipus į medicinos paslaugas ar sustiprinus psichikos sveikatos priežiūros sistemas būtų galima reikšmingai pagerinti psichikos sutrikimų gydymą. Pagal planą nuspręsta padalinti visiems po truputį. Pandemija ne laikas eksperimentams su visuomene. Dabar reikia stiprinti gydymo prieinamumą, o, pablogėjus ekonominei situacijai, užtikrinti finansavimą būtiniausioms paslaugoms“, – pabrėžia specialistė.

Investuojame į neveiksmingas priemones?

Lietuvos psichiatrų asociacija savo kreipimesi siūlė atsisakyti bauginimo dideliais savižudybių skaičiais. Pasak N. Goštautaitės-Midttun, gąsdinimus mirtimis reikia vertinti kaip neetišką bauginimą. Ji taip pat kritikuoja, kad ministerijos planas pagrįstas straipsniu, pasakojančiu, kad karantino pradžioje Lietuvos žmonės skundėsi liūdesiu ir piktumu. Vis dėlto, tvirtina ji, savižudybių skaičiui liūdnumas ar pyktis įtakos neturi.

„Ar tai reiškia, kad trumpas karantinas teigiamai veikia psichikos sveikatą ir dabar jau turėtume karantinuotis profilaktiškai? Vėl nerimta. Tikrieji rizikos veiksniai – negydomos psichikos ligos ir alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Savižudybes mažina ne psichologo konsultacijos, bet psichikos sutrikimų gydymas, alkoholio kontrolės politika. Taip pat svarbu suprasti, kad šiuo metu jokių mokslu patvirtintų būdų, kaip tiksliai įvertinti individualią asmens savižudybės riziką, nėra, todėl ir mokyti to neprasminga“, – akcentuoja ji.

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė taip pat sako, kad papildomas „pseudopsichologinis“ savižudybės rizikos vertinimas bendruomenėse nereikalingas, kadangi savižudybės rizikos vertinimas yra neprasmingas ir labiau trukdo, o ne padeda.

„Mūsų šalis daug investuoja į neveiksmingas priemones, bet neranda lėšų sistemingai vystyti veiksmingas ir veikiančias paslaugas. Tai nepateisinama“, – tvirtina N. Goštautaitė-Midttun.

Kaltina teisių pažeidimu

Lietuvos psichiatrų asociacija tvirtina, kad siūlomas sistemingas medikų, socialinių darbuotojų bei COVID-19 infekciją patyrusių pacientų psichikos būklės tikrinimas pažeidžia žmogaus teises. Pasak N. Goštautaitės-Midttun, čia pasiveja „sudarkyto“ Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo problema. Jos teigimu, įstatyme nėra tinkamai apibrėžtos psichikos ligos ir būklės.

„Žmogaus sveikata ir ligos – konfidencialus asmeninis dalykas, o būklę gali tikrinti kas nori, kad ir kaimynai, darbdavys ir žurnalistai. Tai kelia didelių rizikų. Šiuo metu įstatymai veikia taip, kad, patikrinus mediko psichikos būklę, jis gali netekti darbo, jei bus nustatyta psichikos sutrikimo diagnozė.

Pirmiausiai turi būti sudarytos sąlygos neprarandant licencijos gydytis, pagalba turi būti prieinama, o tada būtų logiška tokią pagalbą siūlyti. Visiškai užtektų užtikrinti psichiatrinės pagalbos prieinamumą visiems, o ne kurti psichologų, aptarnaujančių personalą, etatus. Kita vertus, šiai priemonei lėšų skirta nebuvo, todėl tikėkimės, kad nemokamai niekas nieko netikrins“, – kalba N. Goštautaitė-Midttun.

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė išskiria, kad SAM stengiasi bendradarbiauti, kviečia į darbo grupes, tačiau bendradarbiavimas yra sunkiai prognozuojamas ir nenuoseklus – neaišku, kokia situacijos vertinimo analizė buvo atlikta, kadangi psichiatrų bendruomenė jos nematė.

„Tai tikrai nėra pakankamas pagrindas dvejų metų nacionaliniam planui. (...) Spaudoje buvo skundžiamasi, kad viešai konsultacijai skirtos trys dienos. Į tai ministro A. Verygos atsakyta, kad išmanančiam ekspertui ir tiek nereikia.

Tai netiesa. Pasakyti, kas yra veiksminga, o kas ne, tikrai užtenka, o štai paskaičiuoti, kiek paslaugų reikės ir kiek tai kainuos užima nemažai laiko. Tai turi būti grindžiama ne fantazija, bet realiu paslaugų poreikiu“, – įsitikinusi N. Goštautaitė-Midttun.

Iš psichiatrų – kritika, o psichologai planu džiaugiasi

Kiek kitokios nuomonės apie Vyriausybės patvirtiną ilgalaikį neigiamų pasekmių nuo COVID-19 suvaldymo planą laikosi psichologų bendruomenė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja, Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komiteto vadovė Nida Žemaitienė tvirtina, kad koronaviruso pandemija palietė plačią visuomenės dalį.

„Kas yra nukentėjęs nuo koronaviruso? Manyčiau, kad mes visi. Visi pabuvome izoliacijoje, pamatėme ne tik pozityvius dalykus buvimo namuose, bet ir neigiamas pasekmes, atsiranda ekonominių sunkumų, nerimo, kai kur kyla daugiau konfliktų šeimose, atsiranda su vaikais problemų, daugybė vaikų iš viso liko užribyje, nes neturi galimybės naudoti internetinį ryšį“, – vardija ji.

Todėl, pasak psichologės, nukentėjo ne tik tie, kurie dirbo priešakinėse pandemijos linijose ar sunkiai sirgo – tai buvo visiems sudėtingas ir iššūkių kupinas laikotarpis. Nereikia išradinėti dviračio, sako ji, tereikia pažiūrėti į statistiką – jau dabar yra nemažai duomenų, atlikti įvairūs visuomenės nuomonės tyrimai, kurie rodo, kad žmonių, jaučiančių neigiamas emocijas, skaičius padidėjo.

Visuomenėje atsirado daugiau pykčio, liūdesio bei nerimo – du iš trijų apklaustųjų sako, kad ši pandemija turėjo įtakos neigiamos jų psichologinei būsenai, aiškina N. Žemaitienė.

„Būtų labai keista, jei mūsų tai neveiktų, jei būtume unikalūs ir absoliučiai išskirtiniai visame pasaulyje. Visas pasaulis sako, kad ši sudėtinga situacija kelia įvairius neigiamus, sunkius ir slegiančius išgyvenimus, jausmus. Su tuo ne visada lengva tvarkytis, kartais reikia specialistų įsikišimo ir pagalbos“, – tvirtina psichologė.

Žengiame kartu su Europa

Dėl šių priežasčių, teigia N. Žemaitienė, patvirtintas planas yra labai pažangus, svarbus ir reikalingas žingsnis. Pasak jos, rengiant planą buvo kreiptasi į specialistus, jų nuomonės kelis kartus aptarinėtos, daug diskutuota. Pandemijos kontekste pasimatė, kad atsirado įsiklausymas, o psichikos sveikatos problemos buvo vertinamos labai adekvačiai, sako ji.

Kalbant apie gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimą, labai svarbus psichiatrų ir psichologų bendravimas ir bendradarbiavimas, pabrėžia N. Žemaitienė. Ji tvirtina, kad priimtame plane numatytos priemonės yra labiau orientuotos į žemo slenksčio paslaugas, kurios reikalingos, kol dar nėra psichikos sveikatos sutrikimų.

„Labai smagu, kad pradedame suprasti, jog normalu turėti emocinių sunkumų, jog kartais tikrai būna sunku, jog verta pasitarti su specialistu“, – akcentuoja pašnekovė.

N. Žemaitienė sako dažnai girdinti, kad rajonuose veikia vienas ar du psichologai, o žmonės neturi galimybių rinktis. Juk ne visi gali mokėti už paslaugas – kai specialistų daugiau, jie gali reaguoti greičiau, būna mažesnės eilės, džiaugiasi ji.

Anot psichologės, priimtą planą palyginę su kitų Europos šalių planais, pamatome, kad niekuo nuo jų nesiskiriame. Visa Europa šiuo metu akcentuoja tai, kad būtų galimybė gauti emocinę pagalbą, kai jos reikia, kad paslaugų prieinamumas būtų didesnis, būtų mažiau stigmatizacijos ir vyktų žmonių švietimas.

Kalbėti apie lėšų švaistymą – neatsakinga

Priimtos priemonės galėtų padėti užkirsti kelią tokioms problemoms kaip savižudybės grėsmės didėjimas, viliasi N. Žemaitienė.

„Tai, kad stiprinamos ir plečiamos emocinės paramos linijos, nematau, kur čia galima būtų sakyti, kad mums to nereikia. Nepaisant to, kad turime gana gerą sistemą, svarbių dokumentų, bet dėl to, kad paslaugos plečiamos, kad pastiprinimas atsiranda, turėtume tik džiaugtis. Nors sistemą turime, deja, bet labai gerais rodikliais dar negalime pasidžiaugti“, – argumentuoja Lietuvos psichologų sąjungos narė.

Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad psichikos sveikatos paslaugas gauna ne visi. Viename tyrime dalyvavo 150 nusižudžiusių asmenų artimųjų. Tyrimas parodė, kad šie žmonės varstė sveikatos priežiūros specialistų duris, o 70 proc. jų iki savižudybės lankėsi įvairiose gydymo įstaigose, tačiau psichikos sveikatos paslaugų jie negavo arba pagalba jiems nebuvo pasiūlyta.

„Džiaugiuosi kiekvienu euru, investuotu į psichikos sveikatą, nes neabejoju, kad tai atsiperka. (...) Yra daug paskaičiavimų, kad mes iš to daugiau laimime, o ne pralaimime. Šiuo metu numatyta 200 daugiau psichologų, tai reiškia 70 tūkst. papildomų konsultacijų per metus. (...)

Kalbėti apie lėšų švaistymą čia būtų mažų mažiausia neatsakinga. Turėtume džiaugtis, kad pagaliau suprantame, jog yra svarbu saugoti psichikos sveikatą, o ne gydyti tada, kai jau yra sutrikimų“, – pabrėžia N. Žemaitienė.

Kaip atrodys neigiamų pasekmių nuo COVID-19 suvaldymo planas?

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino ilgalaikį neigiamų pasekmių nuo COVID-19 suvaldymo planą.

„Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai – visa tai daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai“, – sako ministras A. Veryga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad kalbėti apie pagalbos poreikį žmonėms pasidarė nebegėda, tačiau vis dar vyrauja siekis „susitvarkyti pačiam“, „būti stipriam“, o pagalba ne visada prieinama tada, kai jos reikia. Ne visose įstaigose darbuotojai apmokyti atpažinti žmogų, kuriam reikia psichologinės pagalbos, kalba L. Kukuraitis.

Kaip skelbia Visuomenės informavimo grupė, psichologinę ir emocinę gyventojų būseną pandemija veikia keliais aspektais – kai kurie gyventojai jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, dalis nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų. Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir kitą destruktyvų elgesį.

Priimtame plane numatoma įdarbinti daugiau kaip 200 papildomų psichologų – tada per metus būtų galima suteikti 70 tūkst. daugiau konsultacijų, būtų plėtojama savitarpio pagalbos grupių veikla, streso ir nerimo valdymo užsiėmimai, didinamas visuomenės psichikos sveikatos raštingumas.

Planuojama įsteigti mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiktų psichologinę pagalbą nutikus krizinei situacijai bendruomenėje. Tokios komandos pradėtų veikti nuo rugsėjo pradžios ir teiktų pagalbą ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei bendruomenę sukrečia skaudi netektis, nusikaltimas ar panašūs įvykiai.

Sutarta plėsti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apimtis, teikiant papildomą psichologinę-socialinę pagalbą gyventojams, kurie iš naujo integruojasi į visuomenę po sudėtingų psichikos sveikatos sutrikimų.

Kita pagalbos kryptis – įvairių sričių specialistų mokymai atpažinti savižudybės grėsmę, depresiją ar nerimą, teikti kokybiškas paslaugas nuotoliniu būdu, įveikti stresą, traumas, profesinius sunkumus, perdegimą. Tokie mokymai būtų planuojami šeimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, savivaldybių darbuotojams, pedagoginių psichologinių tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams, Užimtumo tarnybos darbuotojams.

Planuojama užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant – tokia paslaugos forma gelbsti esant smurto grėsmei. Plane numatyta ir specializuota pagalba vyrams, patiriantiems krizines situacijas. Šioje srityje ketinama stiprinti kompleksines paslaugas vyrams krizių centruose.

Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės