Lietuvoje

2020.05.20 17:39

Naujovė Lietuvoje: gimnazistai galės mokytis profesijos ir gauti pažymėjimą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.20 17:39

Trečiadienį prasidėjo priėmimas į profesines mokyklas, jis tęsis iki rugpjūčio 26 dienos. Paskubomis į šį traukinį gali įšokti ir gimnazistai. Jie nuo kitų metų galės derinti pamokas gimnazijoje ir mokymąsi profesinėje mokykloje ir taip „pasimatuoti“ galbūt būsimą profesiją. Pirmąją priėmimo dieną to panoro dešimt gimnazistų.

„Pagrindinė problema buvo, kad jei nori mokytis profesijos, tai būtinai turi įstoti į profesinę mokyklą ir kartu įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Tokia galimybė išlieka. Bet mes kviečiame ir mokytis pagrindinius ugdymo dalykus gimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje, ir pagal suderintą grafiką mokytis profesijos modulio“, – pristatydamas naujovę kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Galima rinktis, fotografo, renginių organizavimo, interjero apipavidalintojo, floristo, apskaitininko, sekretoriaus, žiniatinklio programuotojo, šaltkalvio, metalo suvirintojo, kepėjo, staliaus, virėjo, vizažisto, paramediko, slaugytojo padėjėjo, padavėjo rengimo ir kitus modulius.

Priėmimą į profesines mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Iki rugpjūčio 26 d. vyksiančiame priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Pagal naują tvarką, mokinys, baigęs atskirą modulį profesinėje mokykloje, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpėtų mokymosi laikas.

Nusprendę pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai galės rinktis tik dalį programos – vieną atskirą modulį. Pasirinkdamas vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 profesijos pamokų per savaitę (kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius), o mokymasis truktų nuo metų iki dvejų.

Kaip sakė LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas, vos prasidėjus priėmimui, per pirmąjį pusdienį, mokytis profesinėse mokyklose užsiregistravo apie 300 žmonių, iš jų – 10 mokinių, kurie panoro rinktis modulius profesinėje mokykloje, daugiausia – paslaugų srityje.

„Gimnazistai galės įgyti tam tikrą kompetenciją. Prisidėjo papildoma galimybė, nepaliekant gimnazijos ar pagrindinės mokyklos, rinktis profesijos modulį kaip užklasinę veiklą. Žinoma, lems ir geografiniai dalykai: profesinė mokykla turės būti netoli pagrindinės mokymosi vietos. Jei mokinys turės pusdienio langą, jam reikės spėti nuvykti ir grįžti“, – aiškino P. Žiliukas.

Pasigirdo kritikų, kurie sako, kad taip gelbėjamas profesinis mokymas, mat abiturientai dažniau linkę rinktis aukštąsias studijas.

„Pagrindinė idėja, kad didžioji dalis mokinių, gimnazistų nenori eiti į profesinę, apie trečdalį ar daugiau svajoja apie studijas aukštojoje. Jei ateini į profesinę mokyklą, vadinasi, orientuojiesi į profesijos įgijimą. Dabar tai panaikinta. Dabar sudarytos sąlygos šalia pamokų, neviršijant 35 valandų skaičiaus per savaitę, mokytis ir profesinėje mokykloje. Tai pirmi metai, matysime, kokia bus paklausa“, – pristatydamas staigiai pasiūlytą naujovę kalbėjo viceministras.

Anot P. Žiliuko, ši naujovė leis mokiniams „pasimatuoti“ profesiją.

„Ar mokinį suintriguos pasirinktas modulis, jis pamatys, kad čia jo ateitis? Dalį – taip, o kitiems tai išplės akiratį ir jis rinksis kelią, kurį leis jo įgytas brandos atestatas“, – sakė P. Žiliukas.

Ar aukštosios mokyklos priimdamos pirmakursius atsižvelgs į abiturientų įgytus profesijos modulius? Kol kas, anot P. Žiliuko, tai – neapsvarstytas klausimas.

„Dar nėra jokios patirties šioje srityje. Ir taip be didelio pasirengimo, kurio reikėjo, tie moduliai išmetami į rinką. Bet kas bus toliau, dar nelabai apmąstyta. Stojant yra įvairių reikalavimų, tarkim, kad sąlygas reikia žinoti prieš dvejus metus, balo sandaros, svorio koeficientai nustatomi prieš šešis mėnesius.

O rengiantis kitam sezonui jau bus pasvarstyta apie modulius, tada jau turėsime statistiką. Gali būti, kad pasirodys, kad šiemetinė pasiūla nebuvo gerai apgalvota, gal reikėjo rinktis tuos modulius, kurie yra savarankiškesni, o nėra tiesiog ištraukti iš programos kaip segmentas, su kuriuo paskui nežinia ką veikti. Pirmų metų patirtis daug ką parodys“, – mano P. Žiliukas.

LAMABPO skelbia visus galimus rinktis modulius. A. Plikšnys pabrėžė, kad valstybė finansuos dvi profesines kvalifikacijas.

Iš viso per 2020 metus į profesinio mokymo įstaigas planuojama priimti 20 610 naujų mokinių.

2019 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta per 19,4 tūkst. mokinių, tai yra 2,2 tūkst., arba 13 proc., daugiau nei 2018 m.