Lietuvoje

2020.05.20 19:44

Nerimą kelianti tendencija: per pastarąsias savaites itin padaugėjo vaiko teisių pažeidimų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.20 19:44

Nerimą ypač kelia pastarųjų savaičių tendencija – kai kuriuose miestuose vaiko teisių pažeidimų skaičius padidėjo 30–40 proc., Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Pasak jos, yra didelė tikimybė, kad vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius vaiko teisių pažeidimų galime sulaukti gerokai daugiau.

Šie metai yra vaiko emocinės gerovės metai, nors Lietuva per 30 metų daug ką įveikė ir padarė, tačiau dar yra darbo, ypač dabar, kai pasaulis išgyvena karantino laikotarpį, sakė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas.

Lietuva pagal vaikų ir paauglių patyčias pirmauja tarp Europos ir kai kurių kitų valstybių, rodo naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas. Pasak tyrimo, Lietuvoje 2018-aisiais patyčias mokykloje patyrė beveik trečdalis 11–13 metų paauglių, o iš kitų tyčiojasi kas ketvirtas berniukas bei maždaug kas septinta mergaitė.

Taip pat skaitykite

Didžiausias patyčių lygis yra tarp trylikamečių: čia patyčias patiriantys nurodė 32 proc. berniukų ir 31 proc. mergaičių, vienuolikmečių grupėje šie rodikliai atitinkamai siekia 29 ir 26 proc., penkiolikmečių – 26 ir 21 procentus.

Dalis vaikų į mokyklą sugrįš pirmadienį

Komisijos posėdyje specialistai kalbėjo apie vaikų psichologinę būklę karantino metu. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys aiškino, kad ministerijoje yra sukurta žmonių grupė, kuri koordinuoja visą nuotolinio mokymosi procesą, yra parengtos įvairios rekomendacijos, kaip organizuoti mokymą ar elgtis tais atvejais, kai patys vaikai pasityčioja iš mokytojų.

Nemažai dėmesio skiriama specialiųjų poreikių vaikams. Jų ugdymas specialiosiose mokyklose ir lavinamosiose klasėse prasidės nuo pirmadienio, taip pat prasideda ruošimasis naujiems mokslo metams.

„Mes dabar atidarydami vartus ir pradėdami kontaktinį darbą daugiau galvojame apie rugsėjo mėnesį, kaip reikės dirbti, nes patirčių yra visokių – tėvams kantrybė baigiasi, galvojame apie vasaros poilsį, kaip specialiųjų poreikių vaikai galėtų į vasaros stovyklas, kaip tėvai pradėtų dirbti“, – kalbėjo A. Plikšnys.

Pasak jo, neatmetama galimybė, kad rugsėjo mėnesį ugdymo procesas vyks mišriu būdu, kai vienas mokytojas, esantis rizikos grupėje, dirbs nuotoliniu būdu, o kitas, mokytojo padėjėjas, bus kartu su mokiniais klasėje.

Karantinas kelia daug iššūkių, o situacija pakankamai sunki, tačiau ji kontroliuojama, pabrėžė A. Plikšnys. Pasak viceministro, ministerija bendradarbiauja su įvairiomis interesų grupėmis – psichologinių pedagoginių tarnybų vadovais, specialiaisiais pedagogais, psichologais, savivaldybių vadovais, taip pat profesinių mokyklų bei gimnazijų vadovais.

Kalbėdamas apie vasaros stovyklas, A. Plikšnys sakė, kad jų finansavimui šiemet planuojama skirti iki 8 milijonų eurų. Viceministras išskyrė, kad organizuojant stovyklas reikėtų išskirti rizikos grupei priklausančius žmones ir juos taip apsaugoti.

„Organizuojant stovyklas, aišku, reikia sutelkti jaunus žmones, kad nebūtų tos rizikos grupės mokytojai. Tą problemą bus galima spręsti tokiu būdu", – tvirtino A. Plikšnys.

Pasekmės gali atsirasti vėliau

„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis pasakojo, kad prasidėjus karantinui ženkliai sumažėjo skambučių telefonu, tačiau kreipimųsi skaičius internetu išsilaikė ar net truputį padidėjo. Tai reiškia, kad vaikams, kurie visą laiką yra namuose kartu su tėvais, buvo sudėtingiau kalbėtis, o internetu jie tai darė lengviau, svarstė R. Povilaitis.

Vis dėlto, nors skambučių sumažėjo, vaikų patiriami sunkumai paaštrėjo arba išliko tokie patys. Net ir sumažėjus jų skaičiui, skambučių, kuriuose kalbama apie savižudybę, skaičius išliko beveik toks pats arba net padidėjo. Atsiranda ir kitų problemų – vaikai išgyvena baimes, patiria sunkumus ruošdami namų darbus.

Sumažėjo skambučių dėl patyčių, kadangi ugdymo procesas veikia nuotoliniu būdu, fiziškai patyčios vykti negali. Nors duomenų, kad jos persikėlė į internetinę erdvę, nėra, nebūtinai viskas persikėlė į kitą erdvę, akcentavo „Vaikų linijos“ vadovas.

„Mes matome momentinius dalykus – kai dėl kažko kreipiasi. Psichikos sveikata yra toks dalykas, kad sunkumai gali atsirasti arba neatsirasti vėliau. Situacija, kuri yra dabar, gali turėti pasekmių po kažkiek laiko“, – tikino R. Povilaitis.

Vaiko teisių pažeidimų daugėjo trečdaliu

Svarbu nepamiršti skirti finansavimo švietimo pagalbai, išskyrė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė I. Skuodienė. Reikia, kad vaikai turėtų, su kuo pasikalbėti, todėl psichologo ir kitų švietimo pagalbos darbuotojų pagalba labai svarbi, įsitikinusi ji.

„Stebime, kad statistiškai per paskutinį mėnesį vaiko teisių pažeidimų nedaugėjo, bet bendrai atvejų padaugėjo. Statistiškai nedaugėjo dėl to, kad tokie pranešėjai, kaip mokykla ar darželis, gydymo įstaiga, jie dirba nuotoliniu būdu, todėl identifikuoti vaiko teisių pažeidimus buvo gana sudėtinga. (...)

Ypač kelia nerimą kelių paskutinių savaičių tendencija kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Panevėžyje, Šiauliuose, kur (vaiko teisių pažeidimų – LRT.lt) didėjo 30 proc., artėjo link 40 proc. Viena pagrindinių priežasčių – smurtas artimoje aplinkoje“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės teigimu, karantino metu padaugėjo konfliktų dėl vaiko priežiūros, lankymo, susitikimo ir gyvenamosios vietos, kai tėvai gyvena skyriumi. Pasak jos, didelė tikimybė, kad atsidarius švietimo įstaigoms ir vaikams grįžus į mokyklas bei darželius, pradėjus veikti medicinos įstaigoms, fiksuotų vaiko teisių pažeidimų galime sulaukti žymiai daugiau.

Rengs mokymus, steigs mobilias komandas

Per dvejus metus psichinės sveikatos gerovei užtikrinti bus skirta apie 6 milijonai eurų, o tai bus reikšminga parama, pabrėžia ministro pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Jos manymu, svarbiausia užtikrinti psichologinių konsultacijų prieinamumą.

„Norime išplėsti – bent 100 psichologų pasamdyti visose Lietuvos savivaldybėse, visuomenės sveikatos biuruose, kad konsultavimosi paslauga būtų prieinama ne tik poliklinikose ar psichikos sveikatos centruose“, – sakė ji.

Tokiu būdu, įsitikinusi R. Andziukevičiūtė-Buzė, būtų išspręsta eilių problema.

Taip pat planuojama steigti regionines mobilias komandas, kurios reaguotų į įvairius protrūkius. Pavyzdžiui, jei bendruomenėje įvyksta tam tikra trauma ar savižudybė, tai neretai paliečia daugiau žmonių, todėl svarbu finansuoti specialistų veikimą, konsultacijas, kalbėjimąsi su kitais bendruomenės nariais, tikino R. Andziukevičiūtė-Buzė.

Pasak premjero patarėjos, svarbu rengti ir įvairius mokymus, kad visi, kas susiduria su vaikais ar darbo netekusiais suaugusiais, atpažintų nerimą, polinkį į savižudybę ar depresiją. Tokiuose mokymuose turėtų dalyvauti užimtumo tarnybos specialistai, savivaldybių darbuotojai, ligoninių personalas.

Populiariausi

VUL Santaros klinikos; gydytojai; ligoninė

Lietuvoje

2021.01.15 09:32

1149 COVID-19 atvejai: naujas protrūkis Pagėgiuose, po tris asmenis mirė 50–59 ir 60–69 amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių; atnaujinta 11.22

5