Lietuvoje

2020.05.20 10:50

Sukritikavo, kaip buvo paskirstyti skolinti „kriziniai“ milijonai švietimui: betonui, o ne ugdymo kokybei

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.05.20 10:50

Beveik 94 mln. eurų iš Vyriausybės pasiskolintų pinigų COVID-19 sukeltai krizei malšinti teko švietimo sektoriui. Beveik visi šie pinigai paskirstyti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui. Pusantro milijono eurų iš šio pyrago atriekiama mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui.

Tokio pinigų skirstymo kritikai sako, kad nutarta krizę malšinti betonuojant pamatus ir perdažant sienas, užuot galvojus apie švietimo kokybę.

Valstybė pasiskolino 345 mln. eurų, iš jų švietimui atiteko 93,8 mln. eurų, taip pat dar per 10 mln. eurų tenka universitetų pastatų rekonstrukcijoms. Kaip paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šie pinigai pirmiausiai skiriami ekonomikos skatinimui, darbo vietų išsaugojimui regionuose.

„Ta investicija į infrastruktūrą, ne į bet ką, ne į tiltus, ne į kelius, o į švietimui tinkamas sąlygas. Čia suderinti du dalykai – ko reikia mokykloms ir ko reikia statybininkams, kad jų šeimos turėtų atlyginimą, turėtų darbą, kad kartu tai ekonomikoje suktųsi, vartojimas ir taip toliau. Mano galva, tai yra teisinga ir tai yra gerai“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad šioje sumoje numatyti pinigai ir geltoniesiems autobusiukams, ir kompiuteriams.

„Buvo nuspręsta, kad reikia pabaigti kai kuriuos tęstinius projektus arba pratęsti tuos, kurie labai svarbūs ir įstrigę, kurios leistų įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, pagrindinis tikslas tai buvo“, – aiškino A. Monkevičius.

Negailėjo kritikos

„Nueita primityviausiu ir trumpiausiu keliu skirstant pinigus. Tai yra įspūdinga suma švietimo sektoriui. Užuot dalį lėšų skyrus ne betonui, pastatų remontui, bet turinio ir kokybės kaitai. Deja, bet to nebuvo padaryta.

Tai gluminantis pavyzdys, kaip krizės akivaizdoje negebėti atsakingai žiūrėti į papildomas finansines galimybes“, – kalbėjo Seimo Švietimo ir kultūros komiteto narys Gintaras Steponavičius.

Anot liberalo, taip užkaišomi seni projektai.

„Ką, švietime nėra svarbių sričių šiuo laikotarpiu? Tik statybos? Pirmasis prioritetas turėtų būti mokslo finansavimas. Pagal dabartinę būklę, akivaizdu, kad mokslo finansavimas yra žemiau grindjuostės, palyginti su kitomis šalimis.

Taip pat yra ir vaikų vasaros poilsis. Dar vienas dalykas – nėra norinčiųjų užimti švietimo įstaigų vadovų pozicijų dėl nepatrauklių sąlygų, tad tam reikia papildomų pinigų.

Universitetų jungimasis nevyko ir iš dalies nevyksta, nes nėra tam tikslingai numatytų pinigų. Puiki proga pasižiūrėti į giliausius švietimo procesus ir kur labiausiai striuka“, – vardijo G. Steponavičius.

„Kai betonas galvoje, tai net ir švietimas tampa didele betono maišykle“, – feisbuke piktinosi M. Adomėnas.

Pasipiktinimo neslėpė ir Seimo konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas.

„Tai čia, vadinasi, lėšos švietimui. Kas šiaip jau turėtų būti turinio krėtimas į moksleivių galvas. Dabar išeina betono krėtimas į vienmandatininkų skreitus (ir pinigų – į statybininkų kišenes). Kai betonas galvoje, tai net ir švietimas tampa didele betono maišykle.

Ta pati istorija prieš tai kartojosi ir su kultūra: 43 milijonai „kultūrai“ bus didžiąja dalimi sukišti į betoną“, – feisbuke piktinosi M. Adomėnas.

Nepasimokė iš koronaviruso pamokų

Vyriausybės planą kritikavo ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Anot jo, sureikšminami pastatai ir statybų sektoriaus poreikiai, užuot sprendus ugdymo kokybės problemas.

Jis pabrėžė, kad pandemijos sukeltos problemos švietimo sektoriuje neturi nieko bendra su pastatais.

„Viskas į vieną pusę – statyboms ir remontams, kai krizės akivaizdoje pamatėme, kad nuotolinio turinio nėra, mokytojų kompetencijos nepakankamos, neturime pakankamai elektroninių išteklių mokymui, kompiuterių.

Visi juk suprantame, kad nuotolinis mokymas gali sugrįžti, tokia pat situacija gali pasikartoti. O visus pinigus sumetame į betoną. Ten nėra nė vieno cento turinio plėtrai ir tobulinimui“, – kalbėjo dekanas A. Lašas.

Jis palygino: KTU užsimojo sukurti visų mokomųjų dalykų vaizdo pamokas visoms bendrojo ugdymo grandims. Skaičiuojama, kad tam reikėtų 1 mln. eurų.

„Patyriau šoką išvydęs tas eilutes, kad į turinį ir į žmones, į mokytojų gebėjimus neinvestuojama nė cento. Vos viena eilutė – apie kompiuterius mokytojams. Tai yra tragedija.

Mes jau anksčiau investavome į betoną, o mokyklos uždaromos, nes sumažėjo mokinių“, – sakė A. Lašas.

Pirmiausia – ekonomikos skatinimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiuntė tokį komentarą:

„Atkreipiame dėmesį, kad šios lėšos pirmiausiai skiriamos ekonomikos skatinimui, darbo vietų išsaugojimui regionuose, todėl tiek daug dėmesio infrastruktūros projektams, kurie turės būti įgyvendinti per šiuos metus.

Pastaraisiais metais finansavimas švietimo ir mokslo infrastruktūros atnaujinimui buvo sumažintas 75 proc., nors poreikis yra, daug savivaldybių buvo pradėjusios ilgalaikius švietimo įstaigų atnaujinimo darbus, bet dėl lėšų stokos jie sustojo.

Ugdymo turinio modernizavimas, skaitmeninimas nėra pamirštas: šiuo metu vyksta ilgalaikis projektas, finansuojamas ES lėšomis.

Taip pat tarp ministerijų derinami sprendimai, susiję su COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimu, dėl papildomų lėšų skyrimo specialistų rengimui, moksliniams tyrimams, inovacijoms, žmogiškajam kapitalui. Tad bus skirti pinigai ir „minkštiesiems“ projektams.“

Prioritetas – statybos darbams

Kaip anksčiau skelbė BNS, Vyriausybė gegužės 6 dieną paskirstė 345 mln. eurų papildomam ir skubiam ekonomikos skatinimui. Tai antroji dalis iš Vyriausybės skirtų 500 mln. eurų skubiems valstybės finansuojamiems projektams – pirma 155 mln. eurų dalis buvo paskirstyta balandį.

345 mln. eurų bus skirti šiemet įgyvendinamiems valstybės ir savivaldybių projektams – statybų darbams, kitoms priemonėms, susijusioms su ekonomikos palaikymu, pranešė Finansų ministerija.

„Prioritetas buvo teikiamas statybos darbų objektams, kurių lėšos bus panaudotos arba kurių įgyvendinimui sutartys su rangovais bus sudarytos iki šių metų liepos 1 dienos. Taip pat prioritetas buvo teikiamas ir sveikatos apsaugos sektoriui“, – teigta pranešime.

Daugiausia – 94 mln. eurų skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, iš jų 9 mln. eurų – studentų bendrabučių atnaujinimui, 8 mln. eurų – Žiemos sporto centro Kaune statybai, daugelio mokyklų pastatų ir infrastruktūros atnaujinimui,

52 mln. eurų skirta Sveikatos apsaugos ministerijai įvairių ligoninių įrangai, pastatų rekonstravimui ir kitoms reikmėms.

Energetikos ministerijai skirta 40 mln. eurų, iš jų 15 mln. eurų – dujų balionų daugiabučiuose pakeitimui kitais energijos šaltiniais, 10 mln, eurų – elektros skirstomojo tinklo modernizavimui, 4 mln. eurų – saulės jėgainių Visagine įrengimui.

Kultūros ministerijai skirta 45 mln. eurų, iš jų 10 mln. eurų – Druskininkų kultūros centro įrengimui.

Naujos kartos interneto prieigos plėtrai (RAIN-2) skirta 6 mln. eurų, Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje rekonstrukcijai – 10 mln. eurų.

Planuojama, kad visos lėšos bus panaudotos iki šių metų pabaigos.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
Mokykla; mokiniai

Lietuvoje

2021.01.18 17:10

Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ir vyresnius mokinius išvardijo, kas pirmiausia grįžtų į mokyklas; atnaujinta 17.52