Lietuvoje

2020.05.19 19:13

Politologai tirpdo Skvernelio liaupses Vyriausybei: proveržį diktavo ekonominė aplinka, o ne valdančiųjų pastangos

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.05.19 19:13

Į „LRT forumą“ susirinkę politologai ir apžvalgininkai sutinka, kad Vyriausybė yra nuveikusi gerų darbų, tačiau į akis krenta perdėm didelis pagyrūniškumas, o savikritikos, esą, visai nėra. „Labai kilo darbo užmokestis, tad ta nauda, kuria jie dabar giriasi, atsitiko automatiškai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė, ekonomistė dr. Guoda Azguridienė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad gyvenimas gerėja visiems. Paskutinė ministrų kabineto ataskaita – pagyros ir nė vienos klaidos. Ar S. Skvernelio Vyriausybė iš tiesų yra proveržio ir reformų Vyriausybė?

Pastokojo kuklumo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas dr. Kęstutis Girnius tvirtai įsitikinęs, kad visiems gyvenimas Lietuvoje tikrai nepagerėjo. „Čia būtų absoliutus stebuklas, kad tai atsitiktų. Žmonės netenka darbo, – sako jis. – Taip sakoma dėl to, kad norima padaryti įspūdį.“

Politologas visgi pripažįsta, kad pažangą ši Vyriausybė padarė. „Yra padaryti reikšmingi žingsniai mažinant socialinę atskirtį, įvedant truputį socialinio teisingumo, ne tiek, kiek reikėtų, bet to paneigti negalima. Padidėjo ir vaiko pinigai, pensijos. Galima sakyti, kad tai iš dalies yra kitų Vyriausybių nuopelnas, tačiau jie (dabartinė valdančioji koalicija – LRT.lt) atėjo su pasakymu, kad rūpinsimės labiau vargingaisiais ir tą jie padarė. Ne tiek, kiek galėjo padaryti, pavyzdžiui, nepravedė deramų mokesčių reformų, bet yra žengtas žingsnis į priekį. Aš manau, kad šitoje srityje jie gali šiek tiek didžiuotis. Kitose srityse reikėtų gerokai daugiau kuklumo“, – neabejoja K. Girnius.

Jeigu iš tikrųjų yra rūpinamasi tais, kurie yra socialinėje atskirtyje, turi būti ne tik pašalpa, bet, svarbiausia, švietimas. Atskirties šaknys visų pirma yra švietimo kokybė.

„Pagyrūniška“, – taip Vyriausybės ataskaitą vienu žodžiu apibūdina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė, ekonomistė dr. G. Azguridienė. Anot jos, reformas daryti yra sunku, tad ataskaita yra ir realistiška – padaryta tiek, kiek padaryta.

Pasigenda dėmesio švietimui

Replikuodama į K. Girniaus pasisakymą, G. Azguridienė gerų žodžių valdantiesiems socialinėje srityje neturėjo. „Būtent socialinėje srityje jie labai blogai padarė, nes nepataikė į socialinę atskirtį. Netgi į ją netaikė, nes vaiko pinigai yra tipinė ne socialinės atskirties mažinimo priemonė. Jeigu tie pinigai būtų skirti tik socialiai nepasiturinčioms šeimoms arba būtų pakelta socialinė pašalpa, ką jau seniai reikėjo padaryti, kuri yra skiriama pagal pajamų ir turto testą, tada sakyčiau taip, tai yra taikli parama“, – sako LLRI tyrimų vadovė.

LRT forumas. Ar Skvernelio Vyriausybė – proveržio ir reformų Vyriausybė?

Ekonomistė primena ir tai, kad visą valdančiųjų kadenciją ekonomika šalyje tik augo. „Labai kilo darbo užmokestis, tad ta nauda, kuria jie dabar giriasi, atsitiko automatiškai, – sako ji. – Pensijų pavyzdžiu yra formulė, yra indeksacija.“

G. Azguridienė kritikuoja ir planuojamą 200 eurų išdalijimą tam tikroms gyventojų grupėms. „Tai darko socialinę sistemą, – neabejoja pašnekovė. – Jei mes norime pagerinti vienos ar kitos socialinės grupės gyvenimą, tai turi būti teikiamos grupinės išmokos. Tokios, kaip kad vaiko pinigai. Jeigu iš tikrųjų yra rūpinamasi tais, kurie yra socialinėje atskirtyje, turi būti ne tik pašalpa, bet, svarbiausia, švietimas. Atskirties šaknys visų pirma yra švietimo kokybėje.“

Siūlo lyginti su Butkevičiaus Vyriausybe

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad visų pirma reikia matyti sąlygas, kuriomis dirba konkreti Vyriausybė. „Tos sąlygos svarbios tiek ekonomine, tiek politine prasme. Tai gi, tos ekonominės sąlygos šiai Vyriausybei dirbti buvo labai palankios. Kaip ir 16-ai Vyriausybei, kuriai vadovavo A. Butkevičius. Korektiška būtų lyginti šitas dvi Vyriausybes. Abi jos koalicinės. Šita gal net kiek geresnes sąlygas turėjo koalicijos, formalios ar neformalios, prasme, tačiau reikia matyti, kad ekonominis augimas iš tiesų sudarė sąlygas didinti išmokas įvairias, didinti perskirstymą“, – sako R. Vilpišauskas.

Pasak jo, neatsitiktinai dėl to ataskaitoje ir paties premjero kalboje, „kada jis ją pristatė, daugiausiai dėmesio pradžioje ir skiriama tam, kiek kam kas buvo padidinta.“

65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje net 43 proc. gyvena skurdo ir socialinės rizikos būvyje.

„Tačiau šalia to yra ir kitos priemonės, vadinamos struktūrinės reformos, kurias irgi buvo užsibrėžusi ši Vyriausybė. Ten jau ta pažanga yra menkesnė, bet, kita vertus, reikia pripažinti, ji nėra kažkuo prastesnė už 16-os Vyriausybės pažangą, – dėsto VU profesorius. – Tai nei didelius kalnus nuvertusi Vyriausybė, nei padariusi kažką blogo. Tai, jog šiuo metu Lietuva gali skolintis gana palankiomis sąlygomis, sakyčiau, irgi yra pagyrimas šiai Vyriausybei.“

Sąstingis skurdo mažinimo srityje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad Vyriausybės pateikta ataskaita yra „optimistinė, bet ne savikritiška“. Jis taip pat sako neįžvelgiantis žadėto proveržio, tačiau čia pat pripažįsta, kad ekonominė aplinka leido esamai Vyriausybei pasiekti „visai neblogų makroekonominių rezultatų“. „Augo bendras vidaus produktas (BVP), infliacija nemažėjo tiek kiek norėtųsi, bet jinai buvo pakankamai žema. Nedarbas nedidėjo, netgi šiek tiek mažėjo. Tai gi, makroekonominiai rodikliai, summa summarum, yra geri“, – sako A. Krupavičius.

Politologas negaili kritikos premjero užsibrėžtam tikslui didinti šalies gerovę, ypač išskirdamas skurdo rizikos ir socialinės atskirties mažėjimo punktą. „Jo nėra. Jis mažų mažiausiai yra įšalęs, – konstatuoja A. Krupavičius. – Skurde ir skurdo rizikoje gyvenančių 2018 m. buvo 28 proc., lygiai toks pat rodiklis buvo ir 2019-aisiais.“

Gerėjant ekonominiams rodikliams, automatiškai tas absoliutus skurdas krinta. Tokioje šalyje kaip Lietuva reikėtų užmiršti kalbėti apie absoliutųjį skurdą.

Anot jo, Gini indeksas rodo, kad situacija skurdo srityje Lietuvoje tik blogėja. „Pagal jį skurdas Lietuvoje 2012 m. buvo 32 punktai, o dabar jis siekia apie 37 punktus. Tai rodo, kad skurdo situacija mūsų šalyje blogėja, – tikina VDU politologas. – 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje net 43 proc. gyvena skurdo ir socialinės rizikos būvyje.“

Giriasi rodikliu, naudojamu trečiosiose šalyse

R. Lazutka primena, kad dabartinė Vyriausybė žadėjo pajamų nelygybę priartinti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. „Tai šitas dalykas tikrai į priekį nepasistūmėjo“, – sako jis.

Pensijos augo ne todėl, kad buvo kažkokie sprendimai, o todėl kad augo ekonomika, jos buvo automatiškai indeksuojamos, sako R. Lazutka. „Pensininkų skurdas lieka aukštas dar ir todėl, kad ta riba auga – didėjant visuomenės pajamoms, pakyla ir skurdo riba, nepaisant to, kad pensijos yra didinamos, bet jų didinimas yra šiek tiek lėtesnis arba panašus, kaip kad auga vidutinės algos, – sako VU profesorius. – Todėl tarp pensininkų santykinis skurdas lieka paplitęs.“

R. Lazutka stebisi ir valdančiųjų naudojamu absoliutaus skurdo rodikliu, kuris, pasak jo, ES šalyse jau seniai nėra eskaluojamas, o sutinkamas tik atsilikusiose trečiojo pasaulio šalyse. „Labai nepatinka, kad jie įveda absoliutaus skurdo sampratą. ES šalyse toks rodiklis nėra naudojamas. Pasaulio bankas tokį rodiklį naudoją analizuojant trečiojo pasaulio šalis. O štai valdantieji tą rodiklį įveda ir juo naudojasi todėl, kad jis yra labai patogus – gerėjant ekonominiams rodikliams, automatiškai tas absoliutus skurdas krinta. Tokioje šalyje kaip Lietuva reikėtų užmiršti kalbėti apie absoliutųjį skurdą“, – įsitikinęs VU profesorius Romas Lazutka.

Platesnė LRT forumo diskusija – vaizdo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius

LRT forumas. Ar Skvernelio Vyriausybė – proveržio ir reformų Vyriausybė?