Lietuvoje

2020.05.27 05:30

Rizikos grupėje, bet pensijos dar negauna – karantinas dar labiau paaštrino įsisenėjusią Lietuvos bėdą

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.27 05:30

Vyresni žmonės baiminasi, kad koronavirusas ir siekis juos apsaugoti gali virsti į dar didesnę diskriminaciją. Nors rizikos grupėje esantys žmonės turėtų būti apsaugomi nuo koronaviruso grėsmės, svarbu, kad noras apsaugoti ir per didelė globa neperaugtų į žalą, pabrėžia LRT.lt kalbinti pašnekovai. Tokiu atveju būtų sukuriama didesnė socialinė atskirtis, vyresni žmonės patirtų didesnius sunkumus įsidarbinti.

Nusprendus atverti ugdymo įstaigas, buvo nurodoma, kad į darbo vietą negrįžtų rizikos grupei priklausantys pedagogai – tie, kuriems per 60 metų, ar sergantys sunkiomis ligomis. Vis dėlto, atsižvelgus į savivaldybių prašymus, ši nuostata atšaukiama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar balandžio viduryje paskelbė, kad prognozuojama, jog dėl koronaviruso pandemijos 2020 metais skurdas didės visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, didžiausias absoliutaus skurdo didėjimas numatomas tarp 18–24 metų jaunimo ir 50–64 metų amžiaus žmonių. Teigiama, kad tai lems blogėjanti užimtumo situacija šalyje, mažėjantys uždarbiai.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė portalui LRT.lt sakė, kad pažeidžiamiausios žmonių grupės bus priešpensinio amžiaus žmonės ir jaunimas iki 24 metų. Todėl, taikant pagalbos priemones, labai svarbu akcentuoti šias grupes ir galvoti, kaip joms padėti, kadangi abi susiduria su skirtingais iššūkiais.

Anot A. Adomavičienės, galbūt vyresni žmonės atsparesni psichologiškai, nes jau yra susidūrę su krizėmis, tačiau jiems rizika taip pat labai didelė. Jei ši grupė žmonių neteks darbo arba jų pajamos stipriai kris, jų pensija bus mažesnė, o tai galimai užprogramuos jų skurdą ateityje.

Su diskriminacija susidūrė jau prieš karantiną

Jau iki karantino paskelbimo 50–64 metų amžiaus žmonių grupė buvo diskriminuojama, portalui LRT.lt tvirtina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Anot jos, 50 metų ir vyresniems žmonėms įsidarbinimo galimybės ženkliai sumažėja, o karantinas apnuogino ir šią problemą.

Ir iki karantino šiai amžiaus grupei buvo sudėtinga išsilaikyti darbo vietoje ir susirasti naują darbą, o dabar, atsiradus didesnei bedarbystei, kai darbo rinkoje atsirado didesnė darbuotojų paklausa, darbdaviui dar labiau atrištos rankos rinktis kitus darbuotojus, pastebi konfederacijos pirmininkė.

„Tie, kas dirba dabar, kas prisitaikė prie nuotolinio darbo, toliau sėkmingai dirbs. Bet, kalbant apie darbo paieškas, nedarbo lygis ir toliau augs, greičiausiai, bus lengviau susirasti darbą tiems, kas yra jaunesnio amžiaus. Tai susiję su kultūriniais skirtumais – diskriminacija tiek pagal amžių, tiek pagal lytį vyrauja Lietuvoje“, – apgailestauja I. Ruginienė.

Konfederacijos pirmininkė teigia, kad darbdaviai turi užtikrinti tinkamas darbo sąlygas karantino metu, pavyzdžiui, leisti dirbti nuotoliniu būdu, užtikrinti saugią darbo vietą. Tačiau privalu saugoti kiekvieno darbuotojo gyvybę ir sveikatą, nepaisant to, kokio amžiaus jis yra, pabrėžia ji.

Pasak I. Ruginienės, karantinas pasibaigs ir reikės sugrįžti į normalų gyvenimą, todėl reikėtų galvoti plačiau ir neieškoti atsikalbinėjimų, kad vyresnio žmogaus į darbą nepriimu todėl, kad jis priklauso rizikos grupei.

Pašnekovė taip pat išskiria, kad tais atvejais, kai žmogui dėl kokių nors priežasčių sunku dirbti tam tikrą darbą, turėtų būti sukurta paprasta perkvalifikavimo sistema. Taip žmogui suteikiamas šansas dirbti galbūt saugesnėje aplinkoje.

„Mes linkę atsikratyti žmogumi arba jį numesti. (...) Nėra socialinės sistemos, kuri galėtų lydėti jį per visą darbingą amžių ir padėti pagalvę ten, kur reikia. Gera perkvalifikavimo sistema galėtų tai daryti“, – akcentuoja I. Ruginienė.

Pašalinami iš darbo rinkos, uždaromi namuose

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis sutinka, kad su tam tikra diskriminacija vyresnio amžiaus žmonės susiduria ne tik darbo rinkoje. Karantino metu izoliacijos ir atskirties rizika šio amžiaus grupei yra itin didelė, pastebi jis.

Svarbu, kad sprendimų priėmėjų noras apsaugoti tuos, kurie patiria didžiausią COVID-19 riziką, ir per didelė globa neperaugtų į žalą, atkreipia dėmesį V. Muliuolis. Tokiu atveju būtų sukuriama didesnė socialinė atskirtis, ši amžiaus grupė patirtų didesnius sunkumus įsidarbinti.

Jo teigimu, prasidėjus įtemptai situacijai dėl darbo sąlygų pakeitimų, prastovų paskelbimų ar priverstinių varymų nemokamų atostogų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pajuto padidėjusį skambučių iš vyresnių asmenų skaičių.

„Skambino 60 metų medikas, (...) jo įstaigos vadovas pasakė, kad jis yra rizikos grupėje, todėl turi sėdėti namie ir nesiruošti eiti į darbą. Medikas nedetalizavo, ar čia prastovos, ar kitu pagrindu, bet jis yra nušalintas nuo darbinių funkcijų, netenka dalies pajamų.

Jis sakė, kad labiausiai skaudina tai, jog niekas neklausė jo nuomonės, ar yra pasiryžęs rizikuoti sveikata – juk ne kitiems, o tik sau gali kelti riziką. (...) Prisidengiant globa ir apsauga, eliminuojant jų nuomonės pareiškimą, jie (pašalinami – LRT.lt) iš darbo rinkos ir uždaromi namuose“, – tvirtina V. Muliuolis.

Teisės skyriaus vedėjo teigimu, recesija užimtumo srityje bus akivaizdi, tai galime matyti jau dabar. Dar gajus stereotipas, kad darbo rinkoje geriau veikia jaunesni žmonės, todėl įžvelgiame rizikos, kad vyresnių žmonių atskirtis užimtumo srityje gali didėti, pastebi V. Muliuolis.

Papildomos apsaugos priemonės – rekomendacija

Patvirtinusi koronaviruso valdymo strategiją, Vyriausybė numatė keturis pagrindinius kovos su koronavirusu principus, vienas jų – asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas. Aukštai rizikai priskiriami vyresni nei šešiasdešimties, turintys gretutinių ligų ar kitų rizikos faktorių.

Nusprendus atverti ugdymo įstaigas, buvo nurodoma, kad į darbo vietą negrįžtų rizikos grupei priklausantys pedagogai – tie, kuriems per 60 metų, ar sergantys sunkiomis ligomis. Vis dėlto vėliau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad, atsižvelgus į savivaldybių prašymus, ši nuostata atšaukiama ir lieka tik rekomendacija.

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nuo rizikos grupės priklausys ir apsaugos priemonės – tai gali būti socialinių kontaktų vengimas, rankų higiena, veido apsauga arba testavimas, dirbantiems tiesiogiai su žmonėmis, priklausančiais rizikos grupėms.

Nors dirbantys senjorai nerimauja, ar galės sugrįžti į darbus, A. Veryga užtikrina, esą papildomos apsaugos priemonės – rekomendacinio pobūdžio.

Didžiausios rizikos grupės darbuotojams ir toliau rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, tačiau, nesant tokios galimybės, privalu atidžiai laikytis saugumo reikalavimų, susijusių su asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, saugaus atstumo nuo kitų žmonių išlaikymu, fizinio kontakto vengimu, testavimu, jei dirbama tiesiogiai su žmonėmis, paviršių dezinfekcija ir panašiai, portalui LRT.lt teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Svarbu, kad šie asmenys atidžiai stebėtų savo sveikatos būklę ir, pradėję karščiuoti ar pasireiškus ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiams (kosuliui, pasunkėjusiam kvėpavimui), konsultuotųsi Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiektų su savo šeimos gydytoju konsultuotis nuotoliniu būdu.

Net ir atšaukus karantiną bus privalu laikytis įvairių rekomendacijų, saugotis ir saugoti kitus, pabrėžiama ministerijos atsakymuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai svarsto, kad kol kas sudėtinga išskirti, kokią įtaką materialinio nepritekliaus duomenims turės pandemija.

„Kadangi Vyriausybė yra pasiūliusi beveik 1 mlrd. eurų vertės pagalbos planą, tikėtina, kad situacija turėtų būti nebloga. Remiantis šiuo priemonių paketu, gyventojams ketinama didinti piniginę socialinę paramą, numatoma pagalba žmonėms išlikti darbo rinkoje, o netekusiems darbo – laikina darbo paieškos išmoka, kuri pasitarnautų žmonėms, kurie neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – teigiama atsakymuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt