Lietuvoje

2020.05.18 10:33

Masiulio liudijimas teisme: su Kurlianskiu kalbėjo ir apie ministrų kandidatūras

pasakė, kodėl paskolos iš Kurlianskio prašė grynaisiais; atnaujinta 16.43
Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2020.05.18 10:33

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį vėl atvertė garsiąją politinės korupcijos bylą. Šiame posėdyje buvo tęsiama buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio, kaltinamo stambaus kyšio paėmimu, Eligijaus Masiulio apklausa.

Liudydamas E. Masiulis nurodė, kad su R. Kurlianskiu susipažino 2007-2008 metais kaip su žiniasklaidos atstovu. Susipažino jie, kaip nurodė E. Masiulis, per Gintarą Steponavičių. E. Masiulis kalbėjo, kad politikams visuomet gerai turėti pažinčių ir palaikyti ryšius su žmonėmis žiniasklaidoje.

„Susipažinome kažkur kavinėje ar viešoje vietoje ir, kiek atsimenu, man jis buvo pristatytas kaip žmogus dirbantis su žiniasklaida, kaip žmogus, kuris domisi visuomeniniais procesais“, – sakė E. Masiulis.

E. Masiulis nurodė su R. Kurlianskiu susitikdavęs nuo karto iki keturių per metus. Tiesa, teisėjų kolegijos pirmininkė pastebėjo, kad vien 2015-ųjų rudenį buvo susitikta penkis kartus. Nors draugais jie netapo, tačiau, pasak E. Masiulio, bendravimas buvo gana artimas ir dalykiškas.

„Be jokios abejonės susitikimai buvo aktualūs. <...> Man buvo aktualu pirmiausia kaip politikui, kaip partijos vadovui, kaip Seimo nariui, <...> kaip žmogui“, – teisme nurodė E. Masiulis. Jis sakė iš R. Kurlianskio sužinojęs, kaip žiniasklaida vertina vieną ar kitą politinė įvykį, įžvalgas apie teisės aktus, kurie svarstomi Seime, aptaręs kitus klausimus.

Nors draugais jie netapo, tačiau, pasak E. Masiulio, bendravimas buvo gana artimas ir dalykiškas.

„Nebuvo, kad susitikdami iš anksto nustatytu grafiku vadovautumėmės. Dažnai susiję su kažkokiais rimtesniais politiniais įvykiais Lietuvoje. Turbūt natūralu, kad politikai labiau aptarinėja kažkokius rimtesnius įvykius su žiniasklaidos atstovais“, – teismo posėdyje sakė buvęs liberalų lyderis.

Paprašytas patikslinti, ką reiškia, kad jam buvo įdomios R. Kurlianskio įžvalgos apie tai, kokie teisės aktai svarstomi Seime, E. Masiulis sakė, kad jis, kaip partijos vadovas ir Seimo narys turėjo išgirsti kuo daugiau skirtingų nuomonių.

„Bendravimas buvo dalykiškas“, – sakė E. Masiulis.

Neigia, kad daryta įtaka

Kaip kalbėta teismo posėdyje, skirtingomis progomis R. Kurlianskis su E. Masiuliu kalbėjo apie palaikymą kai kuriems teisės aktams, priimamiems Seime, taip pat, kaip nurodoma, prašyta pasirūpinti, kad pritartų ir liberalas Kęstutis Glaveckas. Į tai, kaip citavo teisėja, E. Masiulis atsakė, kad pakalbės su K. Glavecku.

Teismui E. Masiulis taip pat pasakojo apie konkrečius teisėsaugos įrašytus pokalbius su R. Kurlianskiu, kur buvo minimi Seime svarstomi teisės aktai ir diskusijos dėl paminklo Jono Basanavičiui statybų Vilniuje.

Buvęs politikas sakė, kad pokalbis su R. Kurlianskiu nedarė jokios įtakos jo pozicijai dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.

„Pasikalbėjimas su R. Kurlianskiu dėl kelio Vilnius-Utena nepadarė jokios įtakos mano pozicijai, mano sprendimams, mano balsavimui“, – sakė E. Masiulis.

Į diskusijas dėl J. Basanavičiaus paminklo jis sakė įsitraukęs, nes kaip partijos pirmininkas turėjo pareigą užkirsti kelią visuomenės pasipiktinimui ir išsklaidyti „sąmokslo teorijas“. E. Masiulis teigė, kad atidėti klausimą Vilniaus miesto savivaldybėje paprašė, kad nebūtų supriešinta visuomenė.

Su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi kaltinamasis kalbėjo apie vietą Jono Basanavičiaus paminklui. Tačiau E. Masiulis teigė, kad jų nurodymų merui nedavė, su juo bendravo kaip partijos pirmininkas su savo pavaduotoju. Byloje nurodoma, kad R. Kurlianskis prašė „paprotinti Remigijų“. Tiesa, E. Masiulis teigė, kad ši frazė nėra susijusi su paminklo pastatymo vieta.

Posėdžio metu E. Masiulis kalbėjo, kad yra gimtadienio ar Kalėdų proga iš gaudavęs dovanų alkoholinių gėrimų iš „MG Baltic“ atstovų. Tiesa, teisėjų kolegijos pirmininkė kalbėjo, kad gegužės 10-oji, kuomet dėžutę su buteliu E. Masiulis gavo iš R. Kurlianskio, nebuvo nei jo gimimo diena, nei Kalėdos. E. Masiulis yra gimęs spalio 15 d.

Žurnalistai teismo posėdį gali stebėti nuotoliniu būdu, tačiau dėl prastos garso kokybės didelė dalis liudijimų nebuvo aiškiai girdimi.

E. Masiuliui pateikti kaltinimai, kad jis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. E. Masiulis teismo posėdžio metu ir toliau tikino, kad iš R. Kurlianskio gavo ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui.

Buvęs politikas tikino, kad paskolą R. Kurlianskiui grąžino. Visgi teisėja pastebėjo, kad E. Masiulio šeima jau turėjo iš banko pasiėmusi daugiau nei 100 tūkst. eurų paskolą ir klausė, kodėl prireikė skolintis dar 90 tūkst. eurų. E. Masiulis ir toliau teigė, kad norėjo investuoti į nekilnojamą turtą Nidoje. E. Masiulis teigė, kad pareigūnai jo automobilyje sužymėjo ir vėliau namuose rado tuos pačius pinigus.

Iš viso, kaip kalbėjo E. Masiulis, vyko trys susitikimai, kurių metų politikas R. Kurlianskio prašė paskolinti 90 tūkst. eurų grynaisiais vieneriems metams su 3 proc. metinėmis palūkanomis. E. Masiulis sakė įsipareigojęs iki paskolos perdavimo momento surašyti du paskolos susitarimo egzempliorius. Galutinės detalės dėl paskolos aptartos 2016-ųjų gegužės 4 dieną.

„Sutinku ir pripažįstu, kad susitarimas neatitiko tuo metu galiojusių įstatymų. Tačiau tai buvo pasitikėjimu grįstas susitarimas, patvirtintas parašais“, – kalbėjo E. Masiulis, pridurdamas, kad žino, jog paskolą reikėjo tvirtinti notariškai.

Paklaustas, kodėl paskolos reikėjo grynaisiais, E. Masiulis įvardijo dvi priežastis. Viena jų, kad nekilnojamąjį būstą ketino pirkti iš varžytinių, o tokioje situacijoje, anot jo, dažnai naudojami grynieji pinigai. Antrasis motyvas, pasak jo, buvo tai, kad pavedimo suma 90 tūkst. eurų galėjo sukelti tam tikrus įtarimus dėl jo, kaip politiko, veiklos.

„Tai buvo šalutinė priežastis. Pagrindinė buvo ta, kad tuose aukcionuose dažniausiai prašoma naudoti grynus pinigus“, – sakė buvęs politikas.

E. Masiulis patvirtino pinigų iš R. Kurlianskio skolinęsis jau ir prasidėjus teisminiam procesui, 2018-aisiais metais. Tuokart jis iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento pasiskolino 10 tūkst. eurų.

Prokuroro paklaustas, kodėl 2016-ųjų rugsėjį apklausoje teigė, kad R. Kurlianskio jis prašė paskolos nuo 50 iki 90 tūkst. eurų, o dabar teigia, kad prašė 90 tūkst. eurų sau, o apie 50 tūkst. eurų buvo kalbama kaip apie galimą politinę paramą, E. Masiulis sakė, šiuo metu „patikslinantis ir praplečiantis“ parodymus.

Buvęs politikas tikino, kad tai buvo „pasitikėjimu grįstas susitarimas“ bei pripažino, kad jis neatitiko šalies įstatymų.

Taip pat jis tvirtino, kad gautą paskolą būtų deklaravęs po atliktos investicijos į nekilnojamą turtą, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas. Buvęs politikas paaiškino ir kodėl nenorėjo pasiskolintų pinigų gauti pavedimu.

„Pavedimo suma, devyniasdešimt tūkstančių eurų, gal čia toks ir moralinis, sau turiu priekaištų, kad šiuo atveju aš maniau, kad tai gali sukelti tam tikrus įtarimus mano, kaip politiko tuometinio, reiškia, turinčio didelę reputaciją visuomenėje, kvestionuoti šį sandėrį, jei tai būtų atlikta pavedimu“, – teigė jis.

Bet, pasak jo, tai buvo antraeilė priežastis, pagrindinė priežastis tai, kad „tuose aukcionuose iš tikrųjų labai dažnai yra poreikis naudoti grynuosius pinigus“.

E. Masiulis teigė, kad kitame pokalbyje R. Kurlianskis, kalbėdamas apie „kiekvienam po dešimt papildomai“, greičiausiai turėjo omenyje būsimą teisėtą fizinio asmens paramą rinkimuose Š. Gustainiui, G. Steponavičiui ir Vitalijui Gailiui. Tuo metu R. Kurlianskio žodžius, kad „tai neįeina į paketą“, anot jo, paaiškinti turėtų pats jų autorius.

„Suprantu, kad tai yra ne tie pinigai, ne ta paskola, kurią man buvo pažadėta suteikti pokalbio pradžioje“, – tvirtino jis, paklaustas, ką reiškia šis „paketas“.

J. Laucius taip pat teiravosi E. Masiulio, kokiu reikalu jis 2016 metų rugsėjo 5 dieną, po pokalbio su verslininku Arūnu Cicėnu, vyko į namus pas buvusią prokurorę Ritą Aliukonienę. Ši prokurorė kartu su verslininku A. Cicėnu buvo nuteista už prekybą poveikiu.

E. Masiulis teigė vykęs ne pas šią prokurorę, o pas jos vyrą advokatą, ketindamas jį samdyti savo gynėju, bet vėliau nusprendė to nedaryti ir daugiau niekada su juo nebendravo.

Buvęs politikas tvirtino, kad būtent A. Cicėnas ir parekomendavo „poną Aliukonį“.

Kalbėjo apie galimus ministrus

Prokuroras Justas Laucius teisme kalbėjo, kad E. Masiulis pristatė R. Kurlianskiui Liberalų sąjūdžio kandidatus į ministrų kabinetą. Tiesa, E. Masiulis griežtai neigė, kad vyko koks nors kandidatūrų derinimas. Jis teigė tik įvardinęs asmenis, sutikusius būti šešėlinės Vyriausybės ministrais.

„Mes su R. Kurlianskiu ir kituose pokalbiuose kalbėjome apie politines aktualijas, apie tai, kaip sekasi Liberalų sąjūdžiui. Buvo praktika, kad aš apie svarbiausius Liberalų sąjūdžio įvykius pasakodavau“, – teigė E. Masiulis, tačiau pridūrė, kad tai buvo aptariama ne tik su koncerno atstovais, bet ir su kitais asmenimis.

Teisme aptartas ir E. Masiulio pokalbis su R. Kurlianskiu apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Iš pokalbio, kurį posėdyje citavo prokuroras, girdėti, kad Šarūnas Gustainis turėjo teikti šio įstatymo pataisas, galimai palankias koncernui. Taip pat cituojamame pokalbyje užfiksuota, kad R. Kurlianskis prašė E. Masiulio įkalbėti parlamentarą Kęstutį Glavecką neblokuoti pataisų Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

E. Masiulis teigė apie tai su K. Glavecku nekalbėjęs. Buvęs politikas teisme ne kartą pabrėžė, kad stenogramoje išrašytus pokalbius sunku suprasti.

„Kadangi šitas įrašas ir jo iššifravimas yra padarytas taip, kad tiek po mano pasakytų žodžių, tiek po jų, nėra kitų žodžių, neaiški visuma, kontekstas. Negaliu pasakyti, ką norėjau pasakyti sakydamas „gerai“, taip pat nėra jokių veiksmažodžių, daug daugtaškių“, – apie stenogramą, kurioje užfiksuotas jo pokalbis su R. Kurlianskiu, sakė E. Masiulis, pridurdamas, kad jam sudėtinga iš tokių pokalbio nuotrupų atsiminti, kaip visas pokalbis skambėjo prieš ketverius metus.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams asmenims: Eligijui Masiuliui, Raimondui Kurlianskiui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui. Taip pat trims juridiniams asmenims: partijoms Liberalų sąjūdis ir darbo partija bei koncernui „MG Baltic“.

Bylos nagrinėjimas teisme pradėtas 2018-ųjų birželį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt