Lietuvoje

2020.05.15 14:05

Karantinas apnuogino valstybines ydas: neįgalumo pažymų tvarkymas – vis dar akmens amžiuje

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.05.15 14:05

Į karantino gniaužtus patekusios neįgalius vaikus auginančios šeimos susidūrė su neišsprendžiamu rebusu. Baigiantis neįgalumo pažymoms jų pratęsimas per karantiną vargiai įmanomas – daugelis įstaigų tiesiog nedirba, o nuotolinis dokumentų tvarkymas šiuo klausimu tėra tik svajonė.

Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi vilniečių šeima, auginanti neįgalų vaiką, kuriam neįgalumo pažyma baigiasi ateinantį pirmadienį – gegužės 18 dieną. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) praėjusią savaitę tikino, kad pažymos galiojimas bus pratęstas dar mėnesiui po karantino – šeima kone įsitikinusi, kad ir tiek laiko gali nepakakti.

„Mūsų mažiausioji turi autizmo spektro sutrikimą. Aš tai pastebėjau, kai jau buvo vieneri metai. Tada kreipiausi į medikus ir dvejų metų mergaitei nustatė įvairiapusį raidos sutrikimą. Dabar vaikui 4 metai. Neįgalumas buvo išduotas dvejiems metams ir kaip tik šio karantino metu jis baigiasi. Kaip suprantu, po karantino poliklinika šituos dokumentus dar mėnesį laikys galiojančiais“, – pasakojo vilnietė Inga.

Neįgalų vaiką auginanti šeima nerimauja, kad dėl neįdiegtų elektroninių paslaugų ir ilgų eilių nepajėgs per pratęstą mėnesį susitvarkyti reikiamų dokumentų, todėl negaus priklausančios pašalpos, o jų vaikui, kai jis galės grįžti į vaikų darželį, nebus skiriamas specialus asistentas. Vaikų darželio paslaugos šeimai yra reikalingos, nes abu tėvai yra dirbantys.

„Su raidos centre išduotais dokumentais mes turime kreiptis pas šeimos gydytoją. Poliklinikoje kartą per savaitę vyksta komisijos susirinkimas, kur raidos centro dokumentus ir ligos istorijos išrašus įvertina ir pagal juos išduoda dokumentus, kurios reikia pristatyti neįgalumo tarnybą. Man reikia šiuo metu fiziškai nuvykti į polikliniką pasiimti tų dokumentų, aš turiu padėti parašą. Tai negali vykti elektroniniu būdu. Tačiau mes to padaryti negalime, nes esame izoliacijoje. Man nustatė COVID-19 infekciją. Dėl to izoliacijoje 3 savaitėms esu ne tik aš, bet ir visa mano šeima, o tai reiškia, kad dokumentų iš poliklinikos negali atsiimti ir vyras. Mes juos galėsime pasiimti tik išėję iš izoliacijos“, – tikino moteris.

Poliklinikos gydytojų komisijos dokumentai turi būti pristatyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai bei Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT). Pastaroji išduoda dokumentus, patvirtinančius, kad vaikų darželį lankantis vaikas turi specialiųjų poreikių. Dėl to jam skiriamas didesnis finansavimas bei asistento paslauga. Šeima baiminasi, kad nespėjus laiku susitvarkyti dokumentų, jų vaikas, pradėjęs lankyti darželį, gali likti be asistento paslaugų.

„Aš neturiu dokumento su išvadomis, išduoto prieš dvejus metus, nes tai buvo popieriniai išrašai ir mes nepasidarėme kopijos. Aš paskambinau į PPT tarnybą, vadovė sakė, kad ji kažkurią dieną važiuos į tarnybą, kels mano iš archyvo dokumentus, kad pasižiūrėtų, ar mums reikia naujo išrašo, ar ne. Jei reikia – mes iki vasaros į PPT nepakliūsime, nes jie pradeda dirbti tik nuo birželio 1 dienos ir pirmumas yra teikiamas priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams“, – tikino Inga.

Didžiausią pasipiktinimą vilniečiams kelia tai, kad į daugumą institucijų bent vienas vaiko tėvų privalo fiziškai atvykti pasirašyti. Abu tėvai naudojasi elektroninio parašo galimybe tvarkant kitus dokumentus. Jų tikinimu – didžiąją dalį su vaiko neįgalumu susijusių dokumentų būtų galima sėkmingai sutvarkyti nuotoliniu būdu, jei tik būtų sukurta sistema.

Apie problemą kalbėta jau seniai

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad klausimas dėl vieningos elektroninės dokumentų valdymo sistemos SADM keliamas ne pirmą kartą, tačiau procesas yra sudėtingas, nes neįgalumo klausimus sprendžia ne viena, o trys šalies ministerijos, ne tik SADM, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Realiai su neįgalumo dokumentais kyla problemų ir tai – ne pirma istorija. Su neįgaliųjų organizacijomis praėjusią savaitę kėlėme klausimą, kaip problemas būtų galima spręsti operatyviau. Karantinas yra labai gera pamoka, kuri verčia pereiti į virtualią erdvę. Viskas turi keistis, nes dokumentų tvarkymas tikrai užtrunka – normaliomis sąlygomis pora mėnesių tam reikia skirti.

Aš visiškai sutinku, kad yra mobilus parašas, visos galimybės nevaikštant susitvarkyti dokumentus, juo labiau, kad net vaiko pamatyti nereikia. Tačiau šiandien kiekviena tarnyba turi savo sistemas ir nėra vienos centralizuotos. Visgi jeigu kyla biurokratinių klausimų, šeima gali į mus kreiptis, mes galime formuoti paklausimą, parašyti, nusiųsti, pakonsultuoti“, – tikino L. Sasnauskienė.

SADM: tik 25 proc. elektroninių duomenų yra tinkami

Naujienų portalas LRT.lt išsiuntė paklausimą, kaip šiuo atveju šeima turėtų elgtis, kad neprarastų vaiko neįgalumo pažymos, o su ja ir asistento darželyje bei neįgalumo išmokos, keturioms institucijoms: Vilniaus miesto savivaldybei, SADM, SAM ir ŠMSM. Pastarosios komunikacijos vadovė Nomeda Barauskienė atsakė, kad neįgalumo nustatymą reglamentuoja SADM, tad komentuoti galėtų jie arba šiai ministerijai pavaldi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).

SADM ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad neįgalumo pažymos galiojimas pratęsiamas mėnesiui po karantino šalyje pabaigos, tačiau SADM ir SAM kartu jau inicijavo operacijų vadovo sprendimo pakeitimą, kad laikas būtų pratęstas ne vienam, bet trims mėnesiams, kitaip tariant, iki rudens.

„Mūsų nuomone, šeimos iškelta problema yra aktuali, nes esant vieno mėnesio terminui gali susidaryti gyventojų eilės NDNT ar kitose įstaigose, kuriose priimami su negalia susiję sprendimai: pas gydytojus, PPT ar savivaldybėse, nes savivaldybių socialiniai darbuotojai pildo savarankiškumo nustatymo klausimynus senjorams su negalia“, – komentavo E. Samoškaitė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad NDNT su kitomis institucijomis keičiasi elektroniniais duomenimis, nes yra pasirašiusi sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, taip pat „Registrų centru“, todėl gali gauti duomenis iš E-sveikatos sistemos. Dėl to atlikdamos vertinimo procedūrą jos šiais duomenimis naudojasi kaip papildomos informacijos šaltiniu asmens neįgalumo vertinimui.

„Tačiau, remiantis šiuo metu turimais duomenis, tik apie 25 proc. e-sveikatos informacinėje sistemoje esančių duomenų yra išsamūs ir pakankami negalios vertinimui. Istorinių duomenų apie asmens sveikatą joje nėra“, – tikino E. Samoškaitė.

Kol yra nesibaigęs karantinas, ministro patarėjos tvirtinimu, NDNT yra sudariusi sąlygas asmenims pateikti dokumentus paštu, elektroniniu paštu, kai dokumentai yra nuskenuojami arba nufotografuojami, taip pat per e-pristatymo sistemą. Taip pat galima dokumentus, vengiant kontaktų, atvežti ir įmesti į pašto dėžutę prie NDNT.

Be to, per karantiną taip pat įsigaliojo pakeitimai, kad jeigu žmogus dėl pateisinamų priežasčių praleidžia pakartotinį vertinimą, neįgalumas, darbingumas ar specialieji poreikiai gali būti nustatomi atgaline tvarka. Tai reiškia, kad visos priklausančios išmokos žmogui vis tiek priklausys ir bus išmokėtos.

Dokumentų galiojimą pratęsė iki rudens

SAM ministro patarėja Lina Bušinskaitė naujienų portalui LRT.lt teigė, kad situacija ministerijai yra žinoma, problemos girdimos, į jas įsiklausoma ir aktyviai ieškoma būdų, kaip spręsti kilusius sunkumus.

„Norime patikinti, kad problemos, su kuriomis susiduria žmonės, tikrai nėra pamirštos, bus rasti žmonėms palankūs sprendimai šioje situacijoje“, – sakė ministro patarėja.

Šiuo metu, jos tikinimu, SAM kalbasi su kolegomis iš SADM ir ieško būdų, kaip pasitelkti daugiau e. sveikatos įrankių, taip pat kitus informacinių technologijų įrankius, kad šis procesas būtų paprastesnis. Taip pat šiuo laikotarpiu neįgalumo ir darbingumo lygių, specialiųjų poreikių nustatymas vykdomas nuotoliniu būdu. Su žmogumi ar jo atstovais susisiekiama telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu.

„Kalbant bendrai – su atsakingomis institucijomis nuolat diskutuojama dėl galimybės eliminuoti gydytojus iš neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo procesų, kadangi tai niekaip nėra susiję su paciento sveikatos būklės gerinimu, t. y. gydymu“, – tikino L. Bušinskaitė.

Ketvirtadienį SAM išplatino pranešimą spaudai, kad visi sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių, kurių galiojimas baigiasi karantino metu, bus automatiškai tęsiami visą karantino laikotarpį ir dar 3 mėnesius pasibaigus karantinui.

Tas pats būtų taikoma, jei sprendimo galiojimas baigiasi netrukus po karantino – tai reiškia, kad 3 mėnesius nuo karantino pabaigos datos galios iki tol priimtas sprendimas dėl negalios.

Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, sprendimas priimtas įsiklausius į žmonių išsakytas problemas ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti tėvams, auginantiems vaikus su negalia, ir visiems kitiems, kuriems aktualu pratęsti neįgalumo, darbingumo lygius bei specialiuosius poreikius.

„Įsiklausėme į išsakytas problemas ir nuogąstavimus, kad žmonės gali nespėti susitvarkyti reikalingų dokumentų ir pratęsti galiojančių pažymėjimų dėl negalios, darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių. Paprastai šis kelias prasideda nuo vizito pas gydytojus, kurie po pertraukos vertina iš naujo paciento būklę, o tokie vertinimai gali užtrukti ne vieną dieną, kartais net kelias savaites. Po to, svarbu gauti kitų ekspertų išvadas ir tik tuomet galima teikti visus reikiamus dokumentus į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.