Lietuvoje

2020.05.14 15:54

Seimas susikirto dėl Širinskienės komisijos išvadų, bet galiausiai jas palaimino

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.05.14 15:54

Seimas ketvirtadienį palaimino „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos laikinosios komisijos, tyrusios galimą neteisėtą poveikį politikams, išvadoms. Tam, kad joms nebūtų pritarta, pritrūko šešių balsų.

Iš viso balsavime dėl išvadų dalyvavo 104 Seimo nariai. 55 jų buvo už išvadas, 40 nepritarė, o devyni susilaikė. Galbūt opozicijai ir būtų pavykę atmesti komisijos išvadas, tačiau posėdyje nedalyvavo mažiausiai 12 opozicinių partijų atstovų.

Ne išvados, o stenograma

Seimo salėje laikinosios komisijos parengtos išvados sulaukė daug kritikos iš opozicijos politikų. Komisijoje dirbęs liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo plenarinių posėdžių salėje priminė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog Seimo laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudarytos tik ypatingos svarbos atvejais.

„Reikia pripažinti, kad kai buvo sudaroma šita komisija ir jai padiktuotos užduotys, tada atrodė ir skambėjo, kad tai yra svarbus klausimas ir yra tinkama tyrimą vykdyti per laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau, kai nebuvo gauta medžiaga, dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikalinga šitam tyrimui, mano siūlymas buvo nutraukti šitos komisijos veiklą.

Tačiau komisija, vietoje to, kad baigtų savo veiklą, gavo Seimo palaiminimą tęsti veiklą ir štai, prasidėjo toli gražu ne konstitucinės ir visuomeninės didelės svarbos klausimų tyrimas“, – kalbėjo E. Genvtilas.

Anot jo, po viso tyrimo tenka konstatuoti, kad rimtų rezultatų nėra, o yra abejonės, kurios neturi juridinės vertės, nors kam nors ir gali turėti politinę vertę. E. Gentvilas sakė, kad tik vienas galėtų būti vertinamas kaip produktyvus – prokurorų skyrimo tvarka.

„Kai rengiami atrankos konkursai, laimi vienas, o paprastai generalinis prokuroras pasirenka kitą. Čia, galbūt, yra taisytinų dalykų ir vertėtų eiti prie įstatymų pataisymo. Visi kiti dalykai neturi vertės“, – sakė liberalas.

Jis citavo kitą Seimo narį, konservatorių Arvydą Anušauską, kuris komisijos išvadas pavadino stenograma. Pats A. Anušauskas posėdžio metu taip pat kritikavo išvadas: „Kai galvoji, kad idiotizmas pramuša dugną, jis eina, atrodo, vis giliau ir randa vis naujus dugnus.“

Politikas pastebėjo, kad dokumente cituojamas prokuroras Gintaras Jasaitis, kuris komisijos posėdyje nurodė spaudimo nepatyręs. Tačiau išvadoje nurodoma, kad spaudimas buvo daromas.

„Tai klausykite, jūs savo stenogramą išvis skaitėte prieš rašydami tas išvadas ar tiesiog pasirankiojote patogesnes frazes ir jas surašėte į išvadą? Pati stenograma prieštarauja jūsų išvadoms ir daugeliu atvejų. <...> Tai yra niekalas, kurį reikia padėti į Seimo archyvą ir aš tikiuosi, kad po metų atsivertus, daug kam bus dėl to gėda“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Spaudimas iš prezidentūros?

Patys valdantieji savo parengtas išvadas gyrė. Socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius kalbėjo, kad išvadas tarsi patvirtina trečiadienį teisėsaugos atlikti sulaikymai Generalinėje prokuratūroje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir t.t.

„Suduotas smūgis teisingumo sistemai, turbūt, didesnis nei Lietuvai pakenkė ši koronaviruso pandemija. Apie padėtį Generalinėje prokuratūroje liudijo viešojo gynimo prokuroras Kęstutis Vagneris, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, prokuroras Rėksnys“, – kalbėjo A. Skardžius.

Anot jo, prokurorai aiškiai atsakė į Seimo narių klausimus, kad sprendimai pastaruosius dešimt metų esą buvo diktuojami iš Daukanto aikštės, kitaip tariant, iš prezidentūros.

„Valstietė“ A. Širinskienė sakė besitikinti, kad daugiau jokiai Seimo komisijai nereikės klausytis prokurorų liudijimų apie tai, kaip jiems būdavo perduodami aukštų valstybės vadovų linkėjimai ir reikalavimai nutraukti bylas, nevykdyti baudžiamojo persekiojimo ar priimti vienus ar kitus procesinius sprendimus.

„Lygiai taip pat tikiuosi, kad daugiau jokia Seimo komisija negirdės pasakojimų ar negirdės garso įrašų, kuriuose kalbama apie tai, kaip Seimo pirmininkas daro spaudimą institucijos vadovui ar darbuotojui išmesti iš darbo žmogų ir nurodinėja, kaip reikia atlikti tarnybinius patikrinimus ar sumokėti išeitines kompensacijas“, – sakė A. Širinskienė.

Ji sakė, kad į ateitį žvelgianti su lūkesčiais, kad remiantis išvadomis bus priimti teisės aktų pakeitimai, padėsiantys išvengti apmaudžių istorijų ir situacijų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.