Lietuvoje

2020.05.13 19:31

Kritika mokyklų reitingams – siunčiama žinutė, kad vaikai su negalia „skandina“ kokybę?

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.13 19:31

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose ugdymo įstaigų reitinguose paprastai geriausiai įvertinamos tos mokyklos, kuriose nesimoko vaikai su specialiaisiais poreikiais, pastebėjo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis. Jis svarstė, ar tokia vertinimo sistema nesiunčia netinkamos žinutės, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių, „skandina“ mokyklų ugdymosi kokybę.

Neįgaliųjų teisių komisijos posėdžio metu buvo pristatyta, kaip įgyvendinamos 2016 metais darytos ataskaitos „Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją“ rekomendacijos.

Dauguma rekomendacijų neįgyvendintos, kitos – vėluoja

2019 metais gruodžio mėnesį atlikto audito metu identifikuota, kad ambulatorinių ir stacionarių paslaugų laukimo eilės yra didelės – kai kuriais atvejais ambulatorinių paslaugų reikėjo laukti net iki 118 kalendorinių dienų, o stacionarių – iki 150 dienų, sakė Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

Jos teigimu, auditas taip pat parodė, kad trūksta specialistų – logopedų, psichologų, socialinių darbuotojų. Iš 20 gydymo įstaigų etatai tinkamai buvo užimti tik vienoje jų, o 27 savivaldybėse visai neteikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, informavo Valstybės kontrolės atstovė.

V. Maslauskienė išskyrė, kad šalies mastu nėra parengtų vaiko raidos sutrikimo diagnostikos ir gydymo metodikos.

2019 metų audito metu paaiškėjo, kad iš 16 teiktų rekomendacijų 12 neįgyvendintos, o keturias įgyvendinant vėluojama. Tačiau nuo gruodžio mėnesio situacija pasikeitė – iš 12 neįgyvendintų rekomendacijų vėluoja penkios, teigė Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja.

Svarbiausia darbai, kurių dar laukiama – vaiko raidos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodų sukūrimas, ugdymo įstaigos aplinkos pritaikymas, metodikų su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais pritaikymas, tvirtino V. Maslauskienė.

Anot jos, vis dar nėra tiksliai nustatyta, kiek vienas darbuotojo etatas turi aprūpinti vaikų – pastebėtas skirtumas, kad vienam etatui tenka aprūpinti nuo 104 iki 2 tūkst. 444 vaikų.

Keičiasi požiūris į vaiko raidą

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad požiūris į vaiko raidą keičiasi tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

„Atsižvelgdami į kitų šalių praktiką, pradėjome rengti raidos paslaugų atnaujinimo aprašą. Raidos sutrikimas nėra liga – tai būklė, kurios metu reikalingas kitoks požiūris į vaiką ir integruotos paslaugos iš skirtingų sistemų – ne tik iš sveikatos apsaugos. Turėtų būti didelis įsitraukimas iš švietimo sistemos ir globos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsitraukimas. (...) Tikslas – visus raidos sutrikimus apibrėžti ir padėti vaikui bei jo šeimai, kad vaikas kuo sėkmingiau prisitaikytų“, – kalbėjo K. Garuolienė.

Viceministrė pridūrė, kad turėtume kurti kompleksinį požiūrį į vaiko raidą ir padėti jam adaptuotis visais amžiaus tarpsniais.

K. Garuolienės teigimu, sunku užtikrinti ankstyvosios korekcijos tarnybų buvimą kiekvienoje savivaldybėje, kadangi mažesnėse savivaldybėse nesusidaro pakankami etatų, kad galėtų dirbti specialistai. Dėl šios priežasties kuriamas tinklas, kuris leistų bendradarbiauti ir užtikrintų, kad tais atvejais, kai savivaldybėje nepavyksta įsteigti nuolatinio darbuotojo etato, tam tikromis dienomis atvyktų specialistai iš kitų miestų.

Ministerija prašys 234 milijonų eurų

Kita problema – ne visi negalią turintys vaikai įtraukiami į bendrą ugdymo sistemą, o audito metu pastebėta tendencija, kad toks įtraukimas netgi mažėja: „Nepritaikyta ugdymo įstaigų aplinka, neužtenka specialiosios pagalbos specialistų, trūksta metodinės pagalbos“, – priežastis vardijo V. Maslauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad kasmet būtų pritaikoma po vieną ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą žmonėms su negalia. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys priduria, kad ministerija yra parengusi Švietimo įstatymo pataisas, kurių esmė – pagerinti švietimo pagalbos teikimą visais lygiais.

Kadangi trūksta švietimo pagalbos specialistų, numatoma steigti per 6 tūkst. naujų etatų, peržiūrėti atlyginimų sistemą, o tai numatoma įgyvendinti iki 2024 sausio 1 dienos, teigė A. Plikšnys.

„Reikės nemažai pinigų, tai visi supranta, papildomai per trejus metus iš biudžeto reikės 234 milijonų eurų. Tai labai dideli pinigai, bet investavę turėsime žymiai geresnę situaciją. (...) Tikimės tam tikro proveržio“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras sutiko, kad vykstant pandemijai bus labai sudėtinga rasti tokias lėšas, tačiau sakė viliantis, kad šios lėšos bus surastos.

Mokyklų reitingai siunčia netinkamą žinutę?

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis pastebėjo, kad žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose ugdymo įstaigų reitinguose paprastai geriausiai įvertinamos tos mokyklos, kuriose nesimoko vaikai su specialiaisiais poreikiais.

Jis kėlė klausimą, ar iš esmės tokia vertinimo sistema nesiunčia netinkamos žinutės, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių, „skandina“ mokyklų ugdymosi kokybę.

Tokiai nuomonei pritarė Šiaulių apskrities Cerebralinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė. Pasak jos, regionuose matome visai kitą situaciją nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Regionuose mokyklos nepriima vaikų su negalia, kad nenumuštų reitingų. (...) Kalbate, kad 2024 metais nuo sausio mėnesio pirmos dienos mokykla turėtų būti visiems, aš tai pavadinčiau utopija, bet labai norėčiau tikėtis, kad tai įvyks“, – kalbėjo ji.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras A. Plikšnys tvirtino, kad ministerija niekada nepritarė ir nepritaria tokiam reitingavimui: „Mes nepritariame reitingavimui iš viso, jo negali būti. Mūsų tikslas – mokykla kiekvienam mokiniui, nesvarbu, kokius poreikius reikia tenkinti“.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė taip pat sutiko, kad įtraukusis ugdymas ir neįgaliųjų įtraukimas į bendrąjį ugdymo procesą labai svarbus. Tai rodo ir kitų šalių praktika, tačiau Lietuvoje tai dar neveikia taip, kaip turėtų, apgailestavo ji.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.