Lietuvoje

2020.05.17 07:00

Lietuvos skausmą supratęs Jonas Paulius II vizito metu skleidė susitaikymo žinią

pamatykite istorinius kadrus
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.05.17 07:00

1993-iųjų rugsėjis. Lietuva, dar skaičiuojanti pirmuosius nepriklausomybės metus, sulaukia istorinio vizito. Pirmą kartą čia atvyksta popiežius. Taip Jonas Paulius II parodo, kad Lietuva yra svarbi ne tik jam, bet ir pasaulio kontekste.

Gegužės 18-tąją minimos šimtosios Jono Pauliaus II gimimo metinės.

Praėjo beveik 27-eri metai nuo tos rugsėjo 4-osios, kuomet iš lėktuvo išlipęs popiežius Jonas Paulius II priklaupė ir pabučiavo Lietuvos žemę. Kaip anksčiau yra sakęs su Jonu Pauliumi II bendravęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kelionės į Lietuvą pontifikas laukė 73 metus.

„Brangūs broliai ir seserys. Nepaprastai jaudindamasis ką tik pabučiavau Lietuvos žemę. Dėkojau Dievui už man duotą malonę atvykti pas jus. Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę“, – į susirinkusiuosius Vilniaus oro uoste tuomet kreipėsi Jonas Paulius II.

Popiežiaus ryšys su Lietuva buvo ypatingas. Savo inauguracijos iškilmių metu jis sveikinimo žodį tarė ir lietuvių kalba, o vėliau lietuviškai ne kartą sveikino ir tikinčiuosius.

Kai Lietuva minėjo 25-ąsias Jono Pauliaus II vizito metines, su juo 1993-iaisiais susitikę lietuviai prisiminė ypatingą tvyrojusią atmosferą. Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje komiteto komunikacijos skyriuje dirbusi Danguolė Gervytė tuomet laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė: „Gal tuo metu mes net ne iki galo supratome, kokiame [svarbiame] įvykyje mes dalyvavome.“

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba Vilniaus oro uoste

Vidmanto Puplauskio filme „Ramybė jums“ kalbėta apie tai, kad Jonas Paulius II suprato skaudžią Lietuvos praeitį. Vizito Lietuvoje metu jis, kreipdamasis į žmones, skelbė suprantąs, kokiu metu lankosi šalyje. Tai, anot popiežiaus, buvo laikas, kuomet Lietuvos visuomenė ieškojo šviesos savo garbingoje praeityje, po ilgų kančios ir kankinystės metų žengė į priekį.

„Prie Mergelės Marijos kojų meldžiausi už jus visus. Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškai tautai, pasklidusiai penkiuose žemynuose. Lietuva yra liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas“, – 1993-iaisiais, tik išlipęs iš lėktuvo, kalbėjo Jonas Paulius II.

Dėkoju Viešpačiui už šią dovaną, taip ilgai lauktą ir trokštą mūsų susitikimą.

Jis pats, kreipdamasis į Lietuvos žmones, pažymėjo, kad jo vizitas mūsų šalyje buvo istorinė diena – pirmą kartą popiežius apsilankė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse.

„Dėkoju Viešpačiui už šią dovaną, taip ilgai lauktą ir trokštą mūsų susitikimą. Su džiaugsmu sveikinu kiekvieną iš jūsų. <...> Šioje šventėje plaka lietuvių tautos širdis“, – Vilniaus arkikatedroje kalbėjo Jonas Paulius II.

Vilniaus oro uoste, Kryžių kalne, Vilniaus arkikatedroje, Vingio parke, Šiluvoje ir visose kitose vietose, kur per keturias vizito dienas lankėsi popiežius, buvo skleidžiama meilės, susitaikymo ir gėrio žinia.

Teko ieškoti net ir sraigtasparnių

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje ir pasiruošimą jam vis dar ryškiai prisimena Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas. Portalui LRT.lt jis pasakojo apie istorinį vizitą sužinojęs dar būdamas seminaristu, kai iš Romos atvyko į Lietuvą dviejų mėnesių vasaros praktikos.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba inteligentijai Vilniaus universiteto šv. Jono bažnyčioje

„Dar nebuvo jis paskelbtas, bet jau buvo pradėti pasirengimai. Bediskutuojant, kaip tai gali atrodyti, su tuometiniu arkivyskupu, dabar kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, jis manęs po poros savaičių paprašė pasilikti Lietuvoje, įšventino mane diakonu ir patikėjo popiežiaus vizito organizavimą.

Žinia, kad popiežius atvažiuoja į Lietuvą, buvo nuostabi ir labai maloni. Ji turėjo didelės įtakos mano kelyje į kunigystę. Tuos beveik pusantrų metų praleidau Lietuvoje rengdamas vizitą“, – kalbėjo G. Grušas.

Arkivyskupas taip pat prisiminė, kad būtent tą savaitę, kai atvyko į Romą pradėti studijų, Jonas Paulius II paskambino lietuvių kolegijos rektoriui Romoje ir išreiškė norą kitą sekmadienį, liepos 1 dieną, aplankyti lietuvių kolegiją ir aukoti šv. Mišias, kurios būtų transliuojamos Vatikano radiju į Lietuvą.

„Ką tik buvo paskelbta nepriklausomybė, buvo labai didelė įtampa čia, o jo širdis norėjo būti arti. Kai tik buvo galima, jis išreiškė norą parodyti Lietuvos tautai, Lietuvos žmonėms savo artumą. Šv. Jono Pauliaus meilė Lietuvai bei mūsų tautai – labai didelė. Tai gavau patirti ir pats asmeniškai“, – prisiminė arkivyskupas.

Paklaustas, kaip vyko pasiruošimas Jono Pauliaus II vizitui, G. Grušas pasakojo, kad pirminių pasiūlymų Šventasis Sostas laukė iš Lietuvos vyskupų konferencijos ir po to atsiuntė bendras schemas apie vizitų organizavimą.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba Aušros Vartų koplyčioje

„Visiems tai buvo nežinoma teritorija. Reikia prisiminti, kad po ilgų okupacijos, bažnytinės priespaudos metų Bažnyčia turėjo galimybę kaip lygiavertė partnerė rengti labai didelį renginį ir su pačia valstybe. Pačiai valstybei buvo iššūkis“, – kalbėjo G. Grušas.

Jis pasakojo, kad net ir apsaugos darbuotojams, kurie turėjo saugoti popiežių, tai buvo naujas ir didelis iššūkis. Keletas lietuvių iš išeivijos, kurie specializavosi ruošti apsaugininkus, juos konsultavo.

Popiežiaus Jono Pauliaus II pamokslas šv. mišios Kauno, Santakoje

Vienas iš netikėtų dalykų, kurių, pasak arkivyskupo, teko ieškoti, buvo sraigtasparniai: „Tuo metu, kad per tris dienas galėtume įveikti numatytą maršrutą, aplankyti ir Kryžių kalną, ir Šiluvą, reikėjo susirasti sraigtasparnių. Lietuvoje buvo tik seni rusiški kariniai, tad reikėjo ieškoti pasiskolinti, išsinuomoti. Svarstėme, kas bus, jei negausime balto sraigtasparnio, kaip reikės jį nudažyti baltai.“

Kvietė į susitaikymą

Paklaustas, ką ryškiausiai atsimena iš Jono Pauliaus II vizito, G. Grušas kalbėjo, kad buvo tikrai daug ryškių momentų. Vienas jų – popiežiaus apsilankymas Kryžių kalne. Kaip prisiminė arkivyskupas, tai buvo ne tik lietuviams, bet ir popiežiui ypatingas momentas.

„Buvo tokių tikrai neįprasto intensyvumo dienų. Prisimenu, kai tik Šventasis Tėvas atvyko iš oro uosto į Katedros aikštę, minia jo ten laukė. Šv. Jonas Paulius II nenumatytai pasuko sveikintis su minia. Jis norėjo būti arti žmonių ir žmonės pradėjo judėti jo link. Atrodė, kad užtvaros nelaikė, ir apsauga turėjo pasirūpinti, kad jos neužgriūtų popiežiaus“, – prisiminė G. Grušas.

Arkivyskupo žodžiais, jam giliai įsirėžė popiežiaus buvimas ir buvimas šalia jo, žmonių veidai, nuotaikos, kai žmonės rinkdavosi prie nunciatūros kiekvieną vakarą ir kiekvieną rytą išlydėti šv. Jono Pauliaus II ir pasitikdavo grįžtantį.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba Vilniaus arkikatedroje

„Šventasis Tėvas rėmė Lietuvos nepriklausomybės, išsilaisvinimo siekį. Juk šv. Jonas Paulius II prisiminė asmeniškai išgyventą priespaudos patirtį ir išsilaisvinimo iš jos kelią, kai buvo Krokuvos arkivyskupas. Į Lietuvą jis atvyko kaip ganytojas – ne tik įvertinti mūsų nueitą kelią, suprasti tą kančią, pasidžiaugti laisve drauge su mumis, bet ir kviesti atnaujinti savo tikėjimą, dvasinį gyvenimą.

Atvykdamas į Lietuvą šv. Jonas Paulius II paliudijo, kad Lietuvos Bažnyčia, Lietuvos tikintieji yra visuotinės Bažnyčios nariai, o popiežius – jų tiesioginis ganytojas. Ta patirtis buvo labai svarbi: per 50 priespaudos ir atskirties metų tikintieji Lietuvoje nepamiršo esantys visuotinės Bažnyčios nariai, bet buvo atskirti nuo laisvo pasaulio, neturėjo tiesioginio kontakto su juo ir laisvės išpažinti tikėjimą“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Grušas.

Lankydamasis Lietuvoje Jonas Paulius II kvietė visus į bendrystę. Kaip sakė G. Grušas, tuo metu visuomenė buvo labai pasidalijusi, todėl popiežius žmones kvietė bendrai ieškoti tiesos, susitaikyti.

Juk šv. Jonas Paulius II prisiminė asmeniškai išgyventą priespaudos patirtį ir išsilaisvinimo iš jos kelią, kai buvo Krokuvos arkivyskupas.

„Jis kvietė kunigus būti tais susitaikymo įrankiais ir kvietė žmones į naują evangelizaciją – patirti Dievo artumą, atverti duris Kristui, kad praeities žaizdos būtų išgydytos Jėzaus artumu ir kad Jis vestų mus į dar pilnesnį naują gyvenimą“, – prisiminė arkivyskupas G. Grušas. Pasak jo, tuomet šv. Jono Pauliaus II išsakyti pamokymai nepraradę aktualumo ir šiandien.

Populiariausi

Mokykla

Lietuvoje

2021.01.20 14:46

Ministrė išvardijo, kaip bus lopomos per pandemiją atsivėrusios mokymosi spragos, – tam skirta 7,5 mln. eurų turi vaikų grąžinimo į mokyklas planą, pagerėjus epidemiologinei padėčiai