Lietuvoje

2020.05.14 18:36

Parama medikams – realių problemų sprendimo priedanga? Nori ne plojimų, o adekvataus atlyginimo

Rimas Bružas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.05.14 18:36

Pandemijos akivaizdoje medikai sulaukė daug dėmesio, palaikymo ir pažadų, tačiau dalis jų teigia, jog padėkos ir plojimai – tarsi pasityčiojimas iš sunkaus darbo.

Medikai tvirtina, kad jų problemos buvo panaudotos viešiesiems ryšiams, o pandemijai atslūgus gydytojai ir vėl liks vieni su savo problemomis. Taip, kaip nutiko po mobingo skandalo, kuris atvėso, ir dabartiniame kontekste galutinai pasimiršo.


Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės Jurgitos Sejonienės teigimu, neretai susiduriama su situacijomis, kai viena ar kita problema, susijusi su medikų kasdienybe, yra eskaluojama garsiau, o vėliau užmirštama.

„Iki kito karto, greičiausiai. Cikliškai“, – priduria ji.

Pakelti atlyginimus – iššūkis

Dėl per pandemiją medikams išaugusio krūvio skaičiuota, kad nelaukiant rugsėjo atlyginimai jiems turėtų kilti 18 proc. jau nuo balandžio mėnesio. Paklausta, kaip pasikeitė medikų atlyginimai po pažado juos didinti, J. Sejonienė sako, kad situacija yra paradoksali, nes įkainiai medicinos įstaigose nedidėja tiek, kad be ypatingų įstaigų pastangų būtų galima visiems sveikatos priežiūros darbuotojams mokėti didesnes algas.

Kai kurios įstaigose, jos tikinimu, kalbama apie kur kas mažesnius procentus, nes tų įstaigų galimybės yra labiau ribotos.

„Paskirta 130 mln. eurų, tačiau įkainiai didėja ne 18 proc.: daugiausiai 12 proc. didėja pirminės sveikatos priežiūros įkainiai, stacionarinėms paslaugoms įkainiai didėja tik 8 proc. Vėlgi, daugeliui įstaigų bus didelis iššūkis, kaip tuos darbo užmokesčius pakelti savo darbuotojams, kurios teikia daugiau stacionarines paslaugas”, – pastebi ji.

Vaikų chirurgas Laurynas Šarkinas sako, kad, vien tik koncentruojantis į įvairias diskusijas, neretai nutolstama nuo realybės, esą iš tiesų jokios reformos medicinoje nevyksta, sako jis.

„Beveik visi žmonės, kurie vadovauja, dirba ir tai daro 30 metų, absoliučiai neatlieka savo darbų. Tie žmonės, kas liestų medikų gerbūvį ir visą sistemą, aš nežinau, kaip jie turėtų jaustis. Tie, kurie buvo ministrais, aš nerasčiau sau vietos gyvenime gyventi ramiai, kai beveik nieko nepadarei.

Kai mes kalbame, kad atlyginimai turi kilti 15 ar 20 proc., tai yra absoliutus nonsense’as. Ir medikams, ir gaisrininkams, ir mokytojams turi kartais kilti (atlyginimai – LRT.lt) 3–5, 10 kartų. Tada atlyginimas, bent jau medikų sektoriuje, būtų galbūt panašus į europietišką modelį. [...] Medikams turi būti ne plojama, o sumokamas adekvatus atlygis“, – pabrėžia chirurgas.

Siekia ir naudos sau

Vertindama lyderystę sveikatos apsaugos sektoriuje, Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, dr. Alisa Miniotaitė teigia, kad naudotis sveikatos apsaugos sektoriumi galima ne tik padedant medikams, bet ir siekiant savų tikslų.

„Kai kurie veikėjai naudojosi tuo kaip galimybe būti dėmesio centre, pavyzdžiui, organizuojant tam tikras akcijas. Žinoma, jie pasiekė gerų tikslų, nes medikai sulaukė dėmesio, gėlių, pinigų, plojimų, tačiau siekė ir savų tikslų. Tai buvo akivaizdu.

Lygiai taip pat ir politikai naudojosi sveikatos apsaugos sektoriumi, bet man atrodo kur kas svarbiau kalbėti apskritai apie lyderystę sveikatos apsaugos sektoriuje ir čia turime didelių problemų, nežvelgiant į krizę“, – akcentuoja A. Miniotaitė.

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pastebi, kad žaidimas viešaisiais ryšiais pastebimas ne tik per pandemiją, bet ir per kitas ekstremalias situacijas, pavydžiui, gaisrą Alytuje.

„Daugelio politikų yra tokia prigimtis. Jie kitaip padaryti negalės. [...] Kalbant apie tai, kiek yra pakelti atlyginimai ir kokie dalykai yra daromi, būkime biedni, bet teisingi, tai buvo gana gerai įžaistas valdžios atstovų žingsnis, nuraminant ir nutraukiant dėmesį nuo bendro sistemos poreikio rimtoms reformoms.

Iki rinkimų likus tam tikram laikotarpiui, ko gero, niekas nesitiki, kad esant tokiai krizei kas nors imsis kokių nors didelių reformų. Niekur pasaulyje taip nebūna ir, ko gero, Lietuvoje nebus“, – sako A. Katauskas.

Anot komunikacijos eksperto, gilinantis vien tik į detales, prarandamas bendras sveikatos apsaugos sektoriaus vaizdas.

„Visuomenė ir medikai, kalbėdami apie tuos procentus, užkibo ant kabliukų ir juos nutempė kalbėti apie 13, 15, 17 proc. ar dar kažką. [...] Tai yra informacinis triukas, kuris, ko gero, labai gerai sužaidė šiuo metu esantiesiems valdžioje. Man, asmeniškai, gaila, kad taip įvyko. Šioje dalyje politikai išlošė šiek tiek laiko sau – padalijo pažadus ir panašius dalykus“, – kalba A. Katauskas.

Didžiausios problemos išlieka

Nors šiokia tokia pažanga medikų gerovės atžvilgiu, pasak A. Miniotaitės, yra matoma (kyla atlyginimai, mažėja korupcija), didžiausios problemos – nepotizmas ir klanai – išlieka.

„Tie patys vadovai dirba 30 metų. Tenka matyti, kad vadovai sveikatos organizacijose gal ir norėtų užimti vadovaujamus postus, bet dalyvauti konkurse ir užimti vadovaujantį postą reikštų eiti į konfliktą ir jie gali apskritai prarasti darbą. Šioje sistemoje yra begalinis neskaidrumas, visiškai trūksta atskaitomybės ir poslinkio nematyti. [...]

Nors kalbame ir apie labai lėtus pokyčius, kas gali pasakyti, kur mes einame ir kokia yra siekiamybė“, – svarsto A. Miniotaitė.

J. Sejonienės apibendrinimu, problemų sveikatos sektoriuje yra be galo daug ir jų sprendimai turėtų būti labai radikalūs. Tačiau tie sprendimai, kurie būtų naudingi sistemai, greičiausiai sukeltų didžiulį visuomenės pasipiktinimą, pastebi ji.

„Įsivaizduokite, kaip žmonėms, kuriems 30 metų yra aiškinama, kad jums gydymas yra nemokamas, viskas yra sumokėta, pasakyti, kad vis dėlto jums reikėtų arba prisidėti didesniais mokesčiais, arba rinktis privatų sveikatos draudimą. Tai sukeltų didžiulį nepasitenkinimą. [...]

Vizijos egzistuoja, bet dažniausiai jos yra orientuotos į pačių gyventojų sveikatos rodiklius, kaip pasiekti vienų ar kitų rodiklių, bet ne į tai, kaip įgyvendinti reikšmingus pokyčius sveikatos sistemoje“, – pažymi J. Sejonienė.

J. Sejonienės manymu, ydas, kurias atvėrė ši ekstremali situacija, reikėtų spręsti praėjus epidemijai.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Populiariausi

Arūnas Dulkys

Lietuvoje

2021.04.14 16:18

Dulkys: skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina kol kas nebus pradėtas

pavėlinus vakcinavimą „Pfizer“ vakcina, iki liepos pavyktų paskiepyti 1,5 mln. žmonių; atnaujinta 17.22