Lietuvoje

2020.06.25 05:30

Narkotikų politiką palygino su darbo imitavimu – kai nesusitvarkai, lengviausia bausti

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.06.25 05:30

Pirmiausia turėtų būti išbandytos visos teisinės ir socialinės priemonės, o ne apsiribojama baudžiamosios teisės principu, narkotikų politiką Lietuvoje portalui LRT.lt komentuoja specialistai. Pasak jų, bausmių griežtinimas primena darbo imitavimą – kai nesusitvarkai su kokiu nors dalyku, lengviausia tai kriminalizuoti.

2017 m. Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pertvarkius į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), ANK neliko numatytos administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ar laikymą. Šie veiksmai buvo perkelti į Baudžiamąjį kodeksą (BK).

Šiuo metu neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę. BK numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Taip pat nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Anot „Psichikos sveikatos iniciatyvos“ direktorės, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentės Nijolės Goštautaitės Midttun, žmonės, turintys priklausomybę nuo narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, gali kreiptis pagalbos, tačiau prieinamų paslaugų apimtis vis dar nepakankama.

Yra skirtumų, ar vartojamos legalios, ar nelegalios narkotinės medžiagos, išskiria ji. Narkotikus vartojantys žmonės dažnai greičiau supranta, kad jiems reikia pagalbos, o žalingai vartojantieji alkoholį dešimtmečius tvirtina, kad „vartoja kaip visi“, ir vengia gydymo, sako N. Goštautaitė Midttun.

Narkotikų politiką vadina neracionalia

Lietuvos narkotikų politiką Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Rokas Uscila vadina neracionalia. Anot jo, orientuojamės į baudimą ir manome, kad taip galime suvaldyti šiuos procesus. Vis dėlto, sako R. Uscila, manymas, kad baudimas ir formuojama atgrasa duoda rezultatų, yra klaidingas kelias.

Teisės ekspertas taip pat apgailestauja, kad 2017 metais, prieš sugriežtinant sankcijas, nebuvo atliktas situacijos vertinimas ir nebuvo apskaičiuota, koks bus jų poveikis.

„Tas sprendimas yra nevykęs, jis niekuo neparemtas, tikrai neduoda jokio rezultato. (...) Tikrai ne baudžiamosiomis priemonėmis tai reikia spręsti. Baudžiamoji atsakomybė čia būtų visiškai kraštutinė priemonė, kai niekas nebeveikia, bet realiai nieko nebuvo daroma – iš karto pereita prie labai griežto teisinio reguliavimo, kuris nėra pragmatiškas.

Baudžiamąjį įstatymą kritikuoja ir patys teisėjai, kurie sprendžia tas bylas. Siekdami kaip galima mažiau žaloti tuos asmenis, jie taiko tam tikras išlygas dėl atsakomybės, nors realiai tai turėtų būti daroma pavieniais atvejais. Kai tai daroma nuolatos, reiškia, kad teisinis reguliavimas yra netinkamas“, – įsitikinęs R. Uscila.

Kliūtys įsidarbinti

Paklausta, ar visuomenėje dar vyraujanti stigma trukdo kreiptis pagalbos, „Psichikos sveikatos iniciatyvos“ direktorė tvirtina, kad vien gėda retai būna stabdžiu. Pasak jos, dažniau kreiptis pagalbos trukdo tai, kad diagnozavus priklausomybės ligą vis dar yra didelių apribojimų dirbti.

„Medikai, kariškiai, policininkai, gaisrininkai – jie dirbdami praktiškai negali gydytis nuo priklausomybės ligų, išskyrus anonimiškai už savo lėšas. Taigi negalima sakyti, kad nėra pagalbos ar ji neprieinama, nes yra galimybė gydytis neatskleidžiant asmens duomenų, darbovietės, bet, norint pasinaudoti anonimine paslauga, reikia susimokėti pačiam, turėti galimybę išeiti atostogų, baimintis, kad pažeidi įvairias savanoriškas deklaracijas apie turimus susirgimus.

Veikia ne tik stigma, bet ir realios priklausomybės diagnozės pasekmės – sunkumai įsidarbinti, rizika netekti vaikų globos, draudimas įsivaikinti ir globoti. Sudėtingose bylose priklausomybė gali tapti sunkinančia aplinkybe. Tai žmogų stabdo, jis bando suvokti, kas jam geriau, ir dažnai renkasi nesigydyti atsižvelgdamas į tas artimas grėsmes“, – aiškina N. Goštautaitė Midttun.

R. Uscila išskiria, kad tokia sistema kenkia ir jaunuoliams. Pasak jo, jaunus žmones stumdami į baudžiamąją justiciją, juos apribojame, teisiškai ir socialiai žalojame. Specialisto teigimu, ateityje jaunuoliai gali susidurti su problemomis, kadangi ne visur galės įsidarbinti.

„Niekas nežiūrės, ar tai buvo suktinė, ar kažkas rimčiau. Viskas – turi baudžiamąją atsakomybę. Stigmą jau turi. Ypač mūsų visuomenėje, kur mes etiketes kitiems labai greitai mėgstame klijuoti“, – apgailestauja R. Uscila.

Galimybės padėti nuteistiesiems – ribotos

N. Goštautaitė Midttun taip pat pabrėžia, kad jokia liga nėra gydoma gėda, pasmerkimu arba bausme, tačiau tai nereiškia, kad bausmių nereikia. Jei bausmių nebūtų, šalyje suklestėtų narkotikų prekyba, padaugėtų kitų dėl to kylančių problemų, tačiau, pašnekovės nuomone, bausmių klausimas yra labai sudėtingas.

„Bausmių griežtumą reikia nagrinėti kartu vertinant bausmės tikslą – ko siekiame. Ar bausmės dydis padeda užkardyti vartojimą, sumažinti priklausomų asmenų skaičių, sumažinti problemą? Ar tai nepadeda ir dar turi savo kaštus. Įkalinimo vietos kainuoja, o visuomenės sveikatos problemos nesprendžia. Tačiau bausmės skyrimas gali tapti paskatinimu gydytis.

Kita ignoruojama problema – dauguma įkalintų asmenų žalingai vartoja arba yra priklausomi nuo kokios nors psichoaktyvios medžiagos. Jie negauna beveik jokios pagalbos. Negydoma priklausomybė apsunkina mokymąsi, reabilitaciją ir menkina vėlesnės integracijos į visuomenę galimybes, didina riziką pakartotinai nusikalsti“, – apgailestauja N. Goštautaitė Midttun.

Tokiai nuomonei pritaria ir R. Uscila. Jo teigimu, turime suvokti, kad galbūt geresnis kelias žmogų siųsti į sveikatos priežiūros įstaigą, nes ne teisėsauga gydo žmones nuo ligų. Jis priduria, kad įkalinimo įstaigose vyrauja priešinga tendencija.

„Žinome, kas vyksta įkalinimo įstaigose ir koks ten yra narkotikų vartojimo procentas tarp nuteistųjų. Ten specialistų nėra, psichiatrų nėra. Jų gebėjimai ir galimybės žmogų gydyti yra labai ribotos, o nuteistųjų skaičius yra fantastiškas – mes esame lyderiai Europoje.

Ekspertų vertinimu, apie 70 proc. nuteistųjų vartoja kokias nors psichiką veikiančias medžiagas, oficialiais duomenimis, bent jau ketvirtadalis nuteistųjų pripažinti kaip vartojantys psichiką veikiančias medžiagas. Sergančiam žmogui visų pirma turėtume ištiesti pagalbos ranką ir tik tada kalbėti apie sankcijas, baudimą“, – tvirtina teisininkas.

Įžvelgia darbo imitavimą

R. Uscila svarsto, kad jei žmones įtraukę į baudžiamąją justiciją pradėtume su jais dirbti ir teikti tinkamas paslaugas, galėtume sakyti, kad tai yra racionalus veiksmas, kad kryptingai siekiame tikslo, o ne tik norime taikyti įstatymą ir nubausti.

„Daugiau matau darbo imitavimo. Kai arba nesugebi, arba nesusitvarkai su kokiu nors dalyku, tai lengviausia tą dalyką kriminalizuoti – pasakai: gerbiami balsuotojai, rinkėjai, viską padariau, įstatymą priėmiau, yra uždrausta, išspręsta. (...)

Turi būti programa, Seime ji yra parengta, gerai sudėliota, bet kiek ji įgyvendinama? Kiek atkreipiamas dėmesys į mokslininkus, kurie pasako, ką reikia padaryti, kad būtų rezultatas?“ – klausimus kelia teisės ekspertas.

2018 metais patvirtintoje Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programoje jau yra išdėstyta, ką reikia daryti, primena N. Goštautaitė Midttun. Išradinėti priemonių nebereikia – 10 metų plane aiškiai nurodyta, kad reikėtų investuoti į priklausomybės ligų gydymą, turėtume anksčiau atpažinti ligą, suteikti pagalbą, sumažinti barjerus gauti pagalbą, taikyti veiksmingas prevencijos priemones, tvirtina specialistė.

Pasak jos, turėtume subalansuoti bausmes, tačiau tai nereiškia, kad bausmės už narkotikų platinimą ir prekybą turėtų išnykti.

„Tai reiškia, kad priklausomiems nuo narkotikų žmonėms dažniau reikėtų taikyti alternatyvas bausmei, alternatyvias poveikio priemones. Tos alternatyvos Lietuvoje yra prieinamos, jos jau dabar šiek tiek veikia, jos skiriamos nustačius tam tikras sąlygas“, – sako N. Goštautaitė Midttun.

Vis dėlto, apgailestauja pašnekovė, kartais atrodo, kad politikai šiek tiek ignoruoja šią programą, galbūt vengdami reikalingų investicijų.

„Kažkodėl politikai įsivaizduoja, kad ištaškyti milijoną abstrakčiai psichologinei pagalbai galima, antrą išleisti socialinei reklamai galima, trečią – antikorupciniams mokymams. Šias lėšas išleidžia be aiškaus pagrindimo, nesitikėdami konkretaus rezultato, bet, iškilus klausimui, kur rasti pinigų priklausomybės ligų gydymui, sprendėjai išsislapsto“, – svarsto specialistė.

Ir iki 2017 metų dažniausiai buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė

Dėl Lietuvoje vykdomos narkotikų politikos LRT.lt kreipėsi į Teisingumo ministeriją, tačiau į klausimą, kuo buvo grindžiami 2017 metais priimti įstatymo pakeitimai ir kokie tyrimai rodo, kad didesnės bausmės prisideda prie narkotikų vartotojų skaičiaus mažinimo, ministerijos atstovai neatsakė.

Anot ministerijos, iki 2017 metų sausio 1 dienos galiojusiame Administracinių teisių pažeidimo kodekse buvo numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą, o už tas pačias veikas buvo numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.

Ir iki 2017 metų už narkotikų laikymą neturint tikslo jų platinti buvo dažniausiai taikoma baudžiamoji atsakomybė, teigiama ministerijos atsakyme.

Kritikuoja baudžiamąją praktiką

LRT.lt portalas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau jos atstovai nusiuntė į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą.

Neabejotina, kad narkotikų vartojimas ir su tuo susijusios neteisėtos veikos neturėtų būti toleruojamos, tačiau, sprendžiant, kaip sumažinti narkotikų vartojimo keliamą žalą, egzistuoja veiksmingos ir į asmens bei visuomenės sveikatą orientuotos priemonės, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas.

„Pirmiausia turėtų būti išbandytos visos teisinės ir socialinės priemonės, o ne apsiribojama baudžiamąja teise, kuri, vadovaujantis ultima ratio (paskutinės priemonės – LRT.lt) principu, turi būti taikoma tik tada, kai tai neišvengiama, kai matoma, kad priemonės yra neveiksmingos“, – tvirtina R. Čiužas.

Anot jo, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos formuojamoje tarptautinėje politikoje, grindžiamoje žmogaus teisių užtikrinimo prioritetais, narkotikų vartojimas yra vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, kuri nėra sprendžiama baudžiamosios teisės priemonėmis.

2013–2020 metų ES kovos su narkotikais strategijoje nustatyta, kad, siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir stiprinti baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumą, skatinama veiksmingai įgyvendinti kovos su narkotikais politiką ir programas, aiškina R. Čiužas. Pavyzdžiui, dirbti su suimtais asmenimis, teikti tinkamas prievartinių sankcijų alternatyvas.

Baudžiamųjų nusižengimų skaičius išaugo 50 proc.

Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo, 2017 metais Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų priimtame bendrame pareiškime raginama panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kurie, kaip buvo įrodyta, sukelia neigiamas pasekmes sveikatai ir prieštarauja visuomenės sveikatos srityje nusistovėjusiems įrodymams.

„Tenka pripažinti, kad baudžiamoji atsakomybė už su narkotikais susijusias veikas Lietuvoje šiuo metu orientuota į vartotojų baudžiamąjį persekiojimą“, – apgailestauja pašnekovas.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, nuo 2017 metų, panaikinus administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio narkotikų įgijimą ir laikymą, pastebima dar didesnė baudžiamosios justicijos sistemos apkrova – baudžiamųjų nusižengimų skaičius išaugo 50 proc., pastebi R. Čiužas.

„Statistiniai duomenys rodo ir kitas grėsmingas tendencijas, kai per 2017 metus nepilnamečių, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotikais, skaičius padidėjo 2,12 karto. Itin didelis nusikalstamų veikų skaičiaus augimas pastebimas ir jaunimo grupėje nuo 18 iki 29 metų. Jis per vienerius metus padidėjo 1,73 karto. Taigi vėl matomas Baudžiamojo kodekso nuostatų įsigaliojimo efektas“, – sako R. Čiužas.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo, baudžiamoji atsakomybė turi didelį šalutinį poveikį – teistumą ir stigmatizavimą, o laisvės atėmimo bausmėmis nuteistiems asmenims kyla socialinės reintegracijos problemų. Dėl to baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma itin pamatuotai ir tik dėl didžiausią pavojų visuomenei keliančių veikų, tvirtina jis.

Kokia pagalba teikiama?

Paklausti, kokia pagalba teikiama įkalinimo įstaigose esantiems asmenims, Teisingumo ministerijos atstovai atsakė, kad taikomos „įvairios programos, kurių tikslas atpratinti žmones vartoti narkotikus“. Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovo R. Čiužo, visiems asmenims, atvykusiems į laisvės atėmimo vietos įstaigą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas.

Taigi jei nuteistasis yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų arba jam būdingas žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, į planą įtraukiamos priemonės, padėsiančios nutraukti vartojimą.

Specialius modulius darbui su priklausomais asmenimis turi kognityvinės elgesio korekcijos programos, organizuojami anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupių susirinkimai.

Taip pat vykdoma nuteistųjų rengimo integruotis į visuomenę programa. Ji yra privaloma visiems nuteistiesiems, taip pat ir nuteistiesiems, turintiems problemų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo.

Siekiant padėti kuo didesniam ratui žmonių įveikti priklausomybę nuo alkoholio, 2019 metais išplėstas priklausomybių konsultantų tinklas. Ypač svarbu, kad į šiuos konsultantus asmuo gali kreiptis be gydytojo siuntimo, konsultantai laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo principų, aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos bendradarbiauja su organizacija „Lietuvos Caritas“, jos darbuotojai teikia psichologinę, teisinę bei socialinę pagalbą tiek nuteistiesiems, tiek išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims. Pasibaigus bausmės atlikimo laikotarpiui nuteistieji gali kreiptis į „Lietuvos Carito“ Nuteistųjų konsultavimo centrą, priklausomybių konsultantus, o jei išgyvena atkrytį – į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ar Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenes.

Populiariausi