Lietuvoje

2020.05.11 15:12

Nerandant svarbios institucijos vadovo – akmuo ir į premjero, ir į prezidento daržą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.05.11 15:12

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nuo spalio mėnesio vis dar neturi nuolatinio vadovo. Tiek premjeras, tiek prezidentas tikina, kad nesutarimų dėl kandidatūros nėra, tiesiog skiriasi tai, kokį kandidatą jie mato kaip geriausią. Visgi politologė Rima Urbonaitė pastebi, kad situacija nėra normali, o taip demonstruojamas neatsakingas valstybės valdymas.

Dar praėjusių metų rugsėjį paaiškėjo, kad tuometė VPT vadovė Diana Vilytė nutarė trauktis iš pareigų. Spalį prezidentas Gitanas Nausėda patenkino jos prašymą. Nuo tada tarnyba neturi nuolatinio vadovo, jai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

Tarnybos vadovas skiriamas premjero teikimu, kai kandidatūrą patvirtina prezidentas. Dar sausio mėnesį premjero patarėjas Tomas Beržinskas portalui LRT.lt sakė: „Premjeras turėjo keletą susitikimų su potencialiais kandidatais ir ketina artimiausiu metu priimti sprendimą, kandidatūra bus pateikta prezidentui.“ Visgi iki šiol oficialaus teikimo dar nebuvo.

Pats premjeras Saulius Skvernelis gegužės 6-ąją žurnalistams sakė, kad tai yra nuolatinis jo darbotvarkės klausimas ir kad buvo aptarta ne viena kandidatūra.

„Kol kas neradome su prezidentu pačio geriausio sprendimo ir šią savaitę taip pat vienas iš darbotvarkės klausimų bus šios tarnybos vadovas. Aš eisiu pas prezidentą, kalbėsiu apie konkrečius žmones ir tada pavyks suderinti, ar tikrai tai bus patys geriausi kandidatai, kurie atitinka tiek prezidento, tiek Vyriausybės lūkesčius“, – atsakydamas į portalo LRT.lt klausimą kalbėjo S. Skvernelis.

Kol kas neradome su prezidentu pačio geriausio sprendimo ir šią savaitę taip pat vienas iš darbotvarkės klausimų bus šios tarnybos vadovas.

Anksčiau buvo pasigirdę kalbų, kad premjeras ir prezidentas nesutaria, ką skirti VPT vadovu, nes abu turėjo savo kandidatus. Dabar S. Skvernelis tikina, kad nesutarimo nebuvo, o tiesiog jis ir prezidentas Gitanas Nausėda skirtingai vertina žmonių gebėjimus, kompetencijas ir galimybę vadovauti.

„Natūralu, kad turime tartis ir turime surasti abiem institucijoms priimtiną kandidatą, kuris atlieptų valstybės lūkesčius“, – sakė premjeras.

Rasti trukdo ir uždarbis

Šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis atsakydamas į portalo LRT.lt klausimus komentavo, kad šiuo metu yra svarstomos kelios kandidatūros užimti VPT vadovo poziciją. Prezidento nuomone, visos valstybės institucijos privalo turėti savo vadovus: „Tik taip jos gali užtikrinti sėkmingą ir efektyvią veiklą bei įgyvendinti būtinus pokyčius.“

Prezidento vertinimu, tiek laikinoji vadovė, tiek ir visa institucija šiuo metu dirba sėkmingai.

Raštu perduotame komentare taip pat nurodoma, kad VPT atveju itin svarbūs prezidentūros inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčiai, leisiantis ne tik sutaupyti, bet ir pirkti greičiau bei efektyviau.

„Diskusija tarp prezidento ir Vyriausybės dėl šios institucijos vadovo tęsiasi“, – nurodė A. Bubnelis. Jis taip pat pažymėjo, kad stipraus vadovo nepadeda rasti ir santykinai nedidelis šios institucijos vadovui numatomas atlyginimas. VPT internetinio puslapio duomenimis, 2019-ųjų trečią ketvirtį VPT direktorės atlyginimas siekė 3823 eurus neatskaičius mokesčių. Į šią sumą įskaičiuota pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei priemokos.

Prezidento atstovas taip pat komentavo, kad šiuo metu tarnyba nėra be vadovo – jai laikinai vadovauja J. Petkuvienė: „Prezidento vertinimu, tiek laikinoji vadovė, tiek ir visa institucija šiuo metu dirba sėkmingai.“

Kerštas prezidentui?

Parlamentinės opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis komentuodamas situaciją, susidariusią dėl vis nepaskiriamo VPT vadovo, teigė, kad tenka apgailestauti dėl akivaizdžios besitęsiančios valdančiųjų keršto akcijos prezidentui G. Nausėdai, reikalavusiam iš pareigų atleisti kiek anksčiau į skandalus įsisukusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

„Valdantieji ne tik nepalaikė prezidento teiktų kandidatų į teisėjų korpusą, bet ir keršija neieškodami sutarimo bei kompromiso su šalies vadovu tiek dėl naujo ekonomikos ministro, tiek dėl naujo VPT vadovo kandidatūrų.

VPT pagrindinė funkcija užtikrinti, kad viešieji konkursai būtų skaidrūs ir neribojantys konkurencijos. Jeigu direktorių turintys deleguoti asmenys neranda sutarimo, nematau priežasties, kodėl negalėtų dirbti dabar laikinai pareigas einanti vadovė, kuri pademonstravo ir kompetenciją, ir principingą požiūrį. Tai pandemijos akivaizdoje itin svarbu“, – komentavo G. Landsbergis.

Politologė: tai – neatsakingas valdymas

Apie tai, kad prezidentas su valdančiaisiais nesutaria ne tik dėl VPT vadovo, bet ir dėl kitų pareigybių skyrimo, portalui LRT.lt kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Politologė sakė tikrai nemananti, kad nėra tam tinkamų asmenų. Anot jos, net jei ir nėra randama geriausio iš geriausiųjų, tai nereiškia, kad institucija turi apskritai neturėti nuolatinio vadovo.

Manyčiau, kad yra pamirštas svarbus aspektas, jog už tai, kad šita institucija yra be vadovo, jie turėtų prisiimti atsakomybę.

„Kaip bežiūrėtume, institucija be vadovo negali dirbti taip, kaip turėtų. Vis tiek yra žmogus, kuris turi koordinuoti institucijos darbą. Taip, kažkas gali pavaduoti, bet puikiai suprantame, kad jeigu visada būtų galima tik pavaduoti arba vadovų nereikėtų, tai gal ir mums apskritai nereikėtų tokių procedūrų ir tų vadovų skirti. Padarytume kažką, kas vis rotacijos būdu pavaduoja, ir galėtume sėdėti su institucijomis be vadovų“, – komentavo R. Urbonaitė.

Ji sakė mananti, kad susiklosčiusi situacija nėra normali. Anot jos, dabar matoma padėtis, kai tiek premjeras, tiek prezidentas nesugeba susitarti, rasti bendro vardiklio ir prisiimti atsakomybės už tai, kad institucija vis dar neturi vadovo.

„Manyčiau, kad yra pamirštas svarbus aspektas, jog už tai, kad šita institucija yra be vadovo, jie turėtų prisiimti atsakomybę. Kol kas nematome jokių pareiškimų, girdime tik, kad kažkokie pokalbiai lyg ir vyksta, girdime tai, kad, bent jau pradžioje, buvo nuomonių išsiskyrimai. Panašu, kad, nepaisant visko, bendras vardiklis yra nesurastas, institucija yra be vadovo ir atsakomybės už tai niekas kol kas neprisiima“, – kalbėjo MRU politologė.

Pasak R. Urbonaitės, taip rodomas neatsakingas valdymas ir nesugebėjimas priimti sprendimų, kuriuos priimti yra privalu. Ji sakė, kad susiklosčiusi situacija rodo nesutarimą tarp dviejų žmonių – premjero ir prezidento – ir tas nuomonės išsiskyrimas nulemia nuolatinio vadovo institucijoje nebuvimą.

Situacija rodo, kad ten, kur susiduria dviejų ar net trijų institucijų interesai, tas bendras vardiklis yra sunkiai surandamas.

Ydinga praktika, anot politologės, yra ir tai, kad jau kurį laiką nepaskiriamas naujas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, taip pat nepaskiriami ir Konstitucinio Teismo teisėjai, jau ilgą laiką nerandama ir naujo ekonomikos ir inovacijų ministro, nors viena kandidatūra prezidentui ir buvo pateikta.

„Situacija rodo, kad ten, kur susiduria dviejų ar net trijų institucijų interesai, tas bendras vardiklis yra sunkiai surandamas. Paprastai konfliktas yra visiškai normali būsena. Dėl paties konflikto labai niekada nuogąstavimo neturiu, nes politikoje tai yra visiškai normalu. Klausimas yra, kaip tie konfliktai sprendžiami ir kokios yra jų pasekmės.

Jeigu konfliktų pasekmės yra tokios, kad neturime paskirtų svarbių institucijų vadovų ar teisėjų, tai suprantame, kad rezultatas yra neatsakingas valdymas ir požiūris bei labai blogos situacijas sudarymas. Problema yra ta, kaip tie konfliktai sprendžiami, ir tai, kad jie nėra sprendžiami surandant kompromisą“, – sakė politologė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt