Lietuvoje

2020.05.07 16:14

Ministerijos siūlymui vykdyti tik vieną brandos egzaminą Švietimo taryba ir prezidentūra tarė „ne“

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2020.05.07 16:14

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam dar vienam siūlymui, kaip vykdyti brandos egzaminų sesiją šiemet, Lietuvos švietimo taryba (LŠT) vieningai nepritarė. Buvo siūloma šiemet leisti abiturientams laikyti tik vieną egzaminą.

Nuotoliniame LŠT posėdyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič klausė, ar LŠT pritartų, kad atestatui gauti pakaktų vieno brandos egzamino, ir koks tai turėtų būti egzaminas.

Anot J. Urbanovič, egzaminų tvarkos supaprastinimas labiau orientuotas į tuos abiturientus, kurie šiemet neplanuoja stoti į aukštąsias mokyklas ar patiria didesnį stresą mokydamiesi nuotoliniu būdu ir neturėdami tiesioginio kontakto su mokytojais.

Tačiau LŠT nariai pabrėžė, kad šiemet nepanorę stoti į aukštąsias mokyklas ir išlaikę tik vieną egzaminą abiturientai po metų ar kelerių gali pakeisti nuomonę. Tuomet jiems ir kiltų keblumų stojant.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Prezidentūra.

Prezidentūra ir mokinių atstovė tarė „ne“

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė sakė, kad praėjusią savaitę ministerija iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavo rekomendacijas dėl egzaminų rengimo.

„Keičiasi reikalavimai dėl atstumų, vykdytojų, vertintojų dalyvavimo, kurie priklauso rizikos grupei, dėl patalpų“, – sakė viceministrė.

Anot jos, vykdytojų poreikis šiemet išauga nuo 6000 iki 9000. O pasirinkus vieno egzamino variantą, reikėtų mažiau žmonių.

LŠT nuotoliniame posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Sonata Šulcė sakė, kad Prezidentūra yra už tai, kad nebūtų mažinami reikalavimai, keliami siekiant įgyti brandos atestatą.

„Lėšų suma būtų sutaupoma sąlyginai nedidelė, būtų „sutaupoma“ apie 800 egzaminuotojų, tačiau vaikams iškiltų galimai diskriminacinių galimybių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, o tai padarytų didesnę žalą. Todėl norėtųsi susitelkimo ir kokybiškai, saugiai, tiksliai pagal instrukcijas tuos egzaminus organizuoti“, – nuotoliniame LŠT posėdyje kalbėjo S. Šulcė.

Vėliau ji išplėtė šią poziciją.

„Manome, kad tai dar vienas ministerijos būdas rasti pernelyg supaprastintą sprendimą, kuris gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Neturėtume siųsti žinios abiturientams rinktis lengvesnį kelią, nes neapgalvotas reikalavimų brandos atestatui įgyti mažinimas gali stipriai apriboti jų pasirinkimus ir tolesnes studijas. Vietoje jo siūlome laikytis nuoseklumo ir tvarių sprendimų organizuojant egzaminus.

Suprantame, kad susiduriama su iššūkiais organizuojant egzaminus sudėtingomis sąlygomis. Tačiau manome, jog tikrai įmanoma rasti būdų ir priemonių egzaminus įvykdyti saugiai ir sklandžiai.

Tikimės, kad rytoj ministerijos pristatyta egzaminų organizavimo tvarka numatys atitinkamas priemones abiturientų ir egzaminų vykdytojų saugumui užtikrinti bei duos startą pasirengimui egzaminų sesijai ir sutelktam darbui. Tikime, kad egzaminų organizatoriai puikiai atliks savo darbą net ir šiomis sudėtingomis sąlygomis, tačiau tam būtinas nuoseklus ministerijos koordinavimas“, – LRT.lt sakė S. Šulcė.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė taip pat buvo už tai, kad nebūtų lengvinami brandos egzaminų sesijos reikalavimai.

LŠT narė Vilija Salienė atkreipė dėmesį, kad dar vasarį buvo aišku, kad gali kilti keblumų dėl egzaminų. Ji pabrėžė nematanti priežasties keisti egzaminų tvarkos. Be to, anot jos, palikus vieną egzaminą keistųsi ir priėmimas į aukštąsias mokyklas.

Anot LŠT, brandos egzaminų skaičiaus mažinimas reikštų, kad bus galimai diskriminuojami abiturientai, kurie laikė ar kitais metais privalės laikyti egzaminus, nors nedalyvavo ugdymo procese dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, bus sukeltos abejonės dėl brandos pripažinimo sistemos. Taip pat reikalavimų mažinimu brandos atestatui įgyti būtų apribota ir asmens teisė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą Lietuvos aukštojoje mokykloje, patrauklesnės taptų studijos kitų šalių aukštosiose mokyklose.

Taryba įvertino ir galimas pasekmes aukštojo mokslo finansavimo tvarumui bei poveikį šalies mokslo pažangai ir inovacijų plėtrai, kuri yra pripažįstama tarptautinių organizacijų kaip viena iš efektyviausių priemonių šalims atkurti ekonomiką po COVID-19 protrūkio sukeltų ekonominių padarinių.

LRT.lt primena, kad šiemet brandos egzaminų sesija dėl karantino ir koronaviruso grėsmės pavėlinta.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22 d. – liepos 21 d., pirmasis priėmimo etapas į aukštąsias mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d., papildomas priėmimas – iki rugsėjo 4 d.

LRT.lt primena, kad ŠMSM kreipimesi pateikiami du variantai: galėtų būti laikomas arba vienas bet kurio dalyko egzaminas, arba lietuvių kalbos egzaminas.

„Jeigu šiai nuostatai pritartumėte, tai, siekiant sudaryti paprastesnes vidurinio išsilavinimo įgijimo sąlygas ir galimai sumažinti brandos egzaminų organizavimo krūvį, vykdymo mastą pačių mokinių apsisprendimu, siūlome, kad:

Viduriniam išsilavinimui įgyti pakaktų išlaikyti:

Vieną, bet kurio dalyko brandos egzaminą (valstybinį arba mokyklinį);

Vieną, tik lietuvių kalbos (gimtosios, valstybinės) brandos egzaminą (valstybinį arba mokyklinį).

Gavus suinteresuotų institucijų nuomones būtų keičiamas Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 5 punktas“, – rašoma rašte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius LRT.lt anksčiau ketvirtadienį patikino, kad tai kol kas tik vienas iš galimų egzaminų sesijos, kurią reikia koreguoti dėl koronaviruso, variantų.

Jis pabrėžė, kad kur svarbesni kiti dalykai – apsaugoti mokinių, mokytojų, tėvų sveikatą ir gyvybę.

„Yra siūloma keletas variantų. Buvo įvairiausių siūlymų, kad ir išvis egzaminų nereikia, kad pakanka metinių pažymių“, – sakė ministras.