Lietuvoje

2020.05.07 15:23

Seimas nutarė kreiptis į KT dėl skandalu tapusio savo sprendimo pažeminti pareigose teisėją Rudėnaitę

atnaujinta 15.42
Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.05.07 15:23

Seimas ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas ištirti ar prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš pareigų ir skyrimo šio teismo pirmininke ir Seimo sprendimas dėl teisėjos atleidimo iš pareigų, neprieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui.

Už tai, kad Seimas kreiptųsi minėtu klausimu į KT, balsavo 93 Seimo nariai, iniciatyvai nepritarė 1 parlamentaras, susilaikė 12.

LRT.lt primena, kad balandį Seimas nepritarė G. Nausėdos siūlymui S. Rudėnaitę skirti LAT pirmininke. Buvo organizuoti du balsavimai – dėl teisėjos atleidimo iš pareigų ir dėl skyrimo į siūlomas pareigas. Suskaičiavus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kas Seimas S. Rudėnaitę atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet LAT pirmininke nepaskyrė. Parlamentarai savo sprendimu pažemino teisėją pareigose – ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.

Minėtą Seimo sprendimą kaip teisiškai ydingą sukritikavo Teisėjų taryba, Teisėjų asociacija. Jų teigimu, S. Rudėnaitė iš skyriaus vadovės pareigų atleista nepaisant Konstitucijos ir Teismų įstatymo. Šis sprendimas sulaukė kritikos ir iš prezidento G. Nausėdos, kuris teigė manantis, kad savo dekrete jo valia buvo išreikšta aiškiai.

Vienas iš kreipimosi į KT dėl prezidento dekreto autorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad būtent šalies vadovo dekretas buvo suformuluotas netinkamai.

„Prezidentas kreipėsi dekretu, kuriuo buvo teikiamas nutarimas, kuriame tiesiog vienu sakiniu buvo suformuluota atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Gali būti, kad vis dėlto pasirenkant tokią formuluotę, kokios anksčiau nesirinkdavo nė vienas Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, kurie numato, kad žmogus gali būti atleidžiamas iš teisėjo pareigų ir kartu skyriaus vadovo pareigų tik tuomet, kai jis yra paskirtas į kitas pareigas“, – praėjusią savaitę Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Seimo narė pažymėjo, kad toks dekretas, kur atleidimas ir paskyrimas į pareigas buvo suformuluotas vienu sakiniu, galėjo sudaryti prielaidas ir pažeisti konstitucinę teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą.

Pasak A. Širinskienės, TTK neturėjo jokios kitos galimybės, tiktai pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas koreguoti minėtą dekretą ir vieno sakinio formuluotę išskaidyti į du straipsnius: „Konstitucija nesuteikia teismui dekreto iniciatyvos teisės ir kito dekreto mes negalėjome suformuluoti. Kaip žinote, viskas baigėsi Seimo balsavimu ir ta apmaudžia padėtimi, kurią mes turime.“

Kreipimosi į KT iniciatorių įsitikinimu, tokiu būdu įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.

Seimui pateiktu nutarimo projektu siūloma kreiptis į KT, prašant ištirti tiek prezidento dekreto teisėtumą ir atitikimą Konstitucijos principams, tiek ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai.

Ragino nežeminti Seimo

Diskutuojant dėl iniciatyvos kreiptis į KT, socdemas Algimantas Salamakinas priminė, kad šiuo klausimu sprendimą parlamente yra priėmusi Etikos ir procedūrų komisija (EPK), tai yra EPK nutarė siūlyti parlamentui pripažinti, kad Seimo sprendimas S. Rudėnaitę pažeminti pareigose, yra negaliojantis.

A. Salamakinas ragino, visų pirma, balsuoti dėl EPK išvados ir netrukdyti KT tokiais klausimais.

„Nežeminkime Seimo autoriteto, klausdami Konstitucinio Teismo, ar tikrai yra pažeista Konstitucija, kai Seimo nariai susipainiojo dvejuose biuleteniuose“, – komentavo A. Salamakinas.

Kita socdemų atstovė, parlamentarė Dovilė Šakalienė teigė Seimas šiuo metu neturi kito pasirinkimo, kaip kreiptis į KT dėl savo sprendimo pažeminti teisėją S. Rudėnaitę pareigose. Vis dėlto ji negailėjo kritikos savo kolegoms.

„Šiuo atveju gal dar viena nedidelė priežastis balsuoti „už“ yra tai, kad gal keliasdešimčiai mano kolegų, matyt, bus malonu iš Konstitucinio Teismo išgirsti, kad Jūs, mielieji, esate neraštingi, žiopliai ir kitą kartą skaitykite biuletenį“, – dėstė D. Šakalienė.

Konservatorius Kęstutis Masiulis ragino Seimą balsuoti už iniciatyvą kreiptis į KT, bet savo ruožtu kartu jis pažėrė priekaištų valdantiesiems. Jo manymu, „valstiečiai“, inicijavę kreipimąsi į KT, nori suversti dalį kaltės dėl susidariusios situacijos prezidentui.

„Valstiečiai“ pasižymi ta savybe, kad yra mužikiškai užsispyrę. [...] Jie sugaišins daug laiko, kol savo projektą pateiks. Tame projekte bus supeikta viskas pasaulyje – prezidentūra, dar kažkas. Visiems bus velnių išrašyta“, – kalbėjo parlamentaras.

Kitas konservatorius Jurgis Razma taip pat stebėjosi, kad Seimas, balsuodamas dėl G. Nausėdos siūlymo paaukštinti pareigose S. Rudėnaitę, teisėją sugebėjo pažeminti pareigose. Vis dėlto, anot jo, kreiptis į KT dėl šio klausimo verta.

„Bet kuriuo atveju manau, kad kreipimasis į KT bus naudingas – kad Seimas kitą kartą žinotų, kaip elgtis, žinotų, kokias klaidas padarė, jų nekartotų“, – dėstė J. Razma.

Konservatorius kartu ragino palaikyti jo iniciatyvą, kuria jis siūlo Seimo sprendimą atleisti S. Rudėnaitę iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu. Tokiu būdu, anot J. Razmos, S. Rudėnaitę sugrįžtų į tas pareigas, iš kurių buvo atleista.