Lietuvoje

2020.05.06 14:36

Prokuratūra skundžia išteisinamąjį nuosprendį Pakso ir Vainausko prekybos poveikiu byloje

ELTA2020.05.06 14:36

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo dėl prekybos poveikiu buvo išteisinti buvęs Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, vienos žiniasklaidos grupės vadovas G. V. ir A. J. Z.

Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl R. Pakso, G. V. bei A. J. Z. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus bei šališkai išnagrinėjo bylą.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad, spręsdamas R. Pakso, G. V. ir A. J. Z. kaltės klausimą, teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir dėl nurodytų priežasčių priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Teikdamas apeliacinį skundą, prokuroras taip pat nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas atsisakė prijungti prie baudžiamosios bylos prokuroro prašymus kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip suvaržydamas jo galimybes tinkamai vykdyti valstybinio kaltintojo funkcijas bei išreikšdamas iš anksto turėtą nusistatymą dėl valstybinio kaltintojo pozicijos, susijusios su pareikštu kaltinimu, ir bylos baigties. Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo sprendimas neprijungti prie bylos prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, konstatuota, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatose, kuriomis reglamentuojamos prokuroro prašymų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis pateikimo, nagrinėjimo sąlygos ir tvarka, nenumatytos priežastys, dėl kurių prokuroro prašymas kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis gali būti nepridėtas prie baudžiamosios bylos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išėjo iš kaltinimo ribų, grįsdamas nuosprendį, pilnai neištyrė pagrindinių bylos įrodymų, nes, valstybiniam kaltintojui pasiūlius visa apimtimi ištirti bylos įrodymus, atsisakė išklausyti ir neišklausė byloje esančių pagrindinių garso įrašų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nuosprendį motyvavo remdamasis informacija, kurios nėra baudžiamojoje byloje, turėdamas galimybę, visapusiškai patikrinti bylai svarbias aplinkybes, jų nepatikrino ir padarė neteisingas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Taip pat apeliaciniu skundu prašoma nustatyta tvarka informuoti prokurorą apie šioje baudžiamojoje byloje liudytojų galimai duotus melagingus parodymus, kurių, kaip teigiama apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismas nevertino priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje R. Paksui, tuometiniam politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį buvo pareikšti dėl, kaip įtariama, 2015 m. susitarto priimti 15 tūkstančių eurų kyšio. Kaltinime nurodyta, kad R. Paksas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažadėjo paveikti Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojus, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų vieno prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo procedūras.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kyšį R. Paksui, veikdamas vieno prekybos tinklo bei vienos statybos kompanijos interesais, pasiūlė žiniasklaidos grupės vadovas G. V., kuriam kaltinimai dėl prekybos poveikiu buvo pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį.

Tyrimo duomenimis, G. V. buvo susitaręs priimti nuo 14 iki 43 tūkstančių eurų vertės kyšį iš verslininko A. J. Z., veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais. G. V. įtariamas tuo, kad pažadėjo paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus, atliekančius ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą. Dėl šio epizodo G. V. buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį.

A. J. Z. buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis galimai pasiūlė ir susitarė duoti G. V. kyšį už Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų priimtą aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, buvo pradėtas 2016 m. Pranešimas apie įtarimą prekyba poveikiu tuometiniam Europos Parlamento nariui R. Paksui buvo įteiktas po to, kai Europos Parlamentas 2017 m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu. Baudžiamoji byla teismui buvo perduota 2017 m. rugsėjį.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras siūlo R. Paksui skirti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, G. V. - 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą taip pat atidedant, bei 26 tūkstančių eurų baudą. A. J. Z. siūloma skirti 24 tūkstančių eurų baudą.