Lietuvoje

2020.05.06 14:20

Po psichologų bendruomenės kritikos nutraukiamas jausmomačio kūrimas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.05.06 14:20

Sulaukus psichologų kritikos dėl už pusę milijono eurų planuojamo kurti jausmomačio, šis procesas sustabdytas, trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžio metu informavo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Viceministras stebėjosi, kaip galima „labai abejotinoms programoms“ skirti 665 tūkst. eurų.

„Labai liūdna (girdėti apie – LRT.lt) jausmomačius, neįsivaizduoju, kas tai per matuokliai, iš kur tokie pinigai, kad galima labai abejotinoms programoms skirti tokias sumas. Ačiū Dievui, žinau, kad jos yra sustabdytos, tokių nelabai pamatuotų veiksmų nebus vykdoma“, – sakė A. Šešelgis.

Kovo pabaigoje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra paskelbė, kad Lietuvoje bus kuriamas inovatyvus, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis emocijas matuojantis prietaisas. Šis prietaisas neva turėtų padėti kovoti su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, jo kūrimui buvo numatyta skirti 665 tūkst. eurų.

Taip pat skaitykite

Ikiprekybinį pirkimą tokio prietaiso kūrimui skelbė Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Tikimasi, kad šis prietaisas padės užkirsti kelią sveikatos bei socialinių problemų formavimuisi, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo, buvo rašoma pranešime.

Vis dėlto jausmomačio nauda psichologai abejojo.

„Niekaip negalėčiau įsivaizduoti, o man tikriausiai pritartų ir kolegos, kaip aparatas galėtų mažinti emigraciją, spręsti savižudybių, smurto ir alkoholio vartojimo problemas“, – portalui LRT.lt balandį sakė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap.

Anot pašnekovės, netiesa, kad emocijas identifikuojantis prietaisas neturi analogijų nei Lietuvoje, nei pasaulyje, kaip teigiama pranešime. Pavyzdžiui, Lietuvoje sukurta programėlė „Pagalba sau“ žmogui padeda matuoti emocijas, įsivardinti jas, žmogus gauna pranešimą, jei tokios emocijos kaip liūdesys ar pyktis išreiškiamos stipriau.

„Emocijų identifikavimo programa nėra jokia inovacija. Daugelis pasaulio šalių jau turi analogiškas programas“, – kalbėjo V. Šap.

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės, dalį pinigų būtų galima skirti psichologų konsultacijų kompensavimui, įvairių metodikų adaptavimui, ilgalaikio plano bei strategijos kūrimui.

Psichologės teigimu, šiuo metu ypač svarbu galvoti apie ekstremalios situacijos pasekmes žmogaus psichikos sveikatai, tačiau, kalbant apie emocijas matuojančio prietaiso kūrimą, šios problemos tarsi nustumiamos į šalį. Tokiame kontekste jausmomačio kūrimas atrodo nekaip, teigė V. Šap.

Trakų rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ieva Jakonienė bei Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos direktorius Darius Danielius portalui LRT.lt sakė, kad jų institucijos nėra pirmosios, prakalbusios apie jausmų matavimą ir emocijų suvaldymo svarbą, o prastėjanti psichologinė būsena tampa dažnų savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejų priežastimi.

Pasak jų, koronaviruso pandemijos kontekste taip pat matome, kad emocines problemas identifikuojančių sprendimų poreikis kaip niekada didelis.

„Tokio įrankio idėja su šalies specialistais vystoma jau ne pirmus metus, reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Technologinė sistema taptų prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams.

Šiandienės pandemijos kontekste taip pat matome, kad emocines problemas identifikuojančių sprendimų poreikis – kaip niekada didelis“, – savo atsakymuose rašė I. Jakonienė ir D. Danielius.