Lietuvoje

2020.05.06 14:15

Vyriausybė patvirtino atsako į COVID-19 planą: su koronavirusu kovosime dar 2 metus

Lietuva žada įsitraukti į koronaviruso vakcinos paieškas

Vyriausybė trečiadienį patvirtino naujojo koronaviruso valdymo strategiją. Iš jos matyti, kad valdžia su COVID-19 rengiasi kovoti dvejus metus. Strategijoje numatytos prioritetinės kovos su koronaviruso kryptys ir pagrindiniai principai. Lietuva žada įsitraukti į koronaviruso vakcinos paieškas, įvesti didelių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, svarstomi strateginiai pokyčiai socialiniame ir ekonominiame sektoriuose.

Dokumente numatyti pagrindiniai keturi kovos su koronavirusu principai.

Pirmas jų – tai asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas. Vyriausybė teigia, kad šis aspektas bus itin aktualus priimant sprendimus dėl karantino sąlygų taikymo valstybės teritorijoje ar atskirose teritorijos dalyse, atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, organizuojant administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą ir panašiai.

Šį principą horizontaliai visose valstybės veiklos srityse reikės taikyti rengiant sprendimus, susijusius su prisitaikymu prie naujų, viruso pandemijos padiktuotų sąlygų, organizuojant valstybės gyvenimą.

Strategijoje rašoma, kad asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui galimas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį.

Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių.

Sieks lokalizuoti atvejus

Su koronavirusu taip pat bus kovojama siekiant iniciatyviai lokalizuoti COVID-19 atvejus ir operatyviai įgyvendinant reikalingas priemones.

Šio principo taikymas numato viruso atvejų lokalizavimą, imamasi kontrolės iniciatyviai testuoti ir prireikus formuoti žiedo karantinus, siekiant sustabdyti viruso plitimą. Lokalizavimas gali būti taikomas bet kokio dydžio ir organizacinės formos subjektui – tai gali būti šeima, įmonė ar institucija, vaikų darželis, ligoninė, parduotuvė, miesto mikrorajonas ar savivaldybės teritorija.

„Itin griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, siekiant suvaldyti viruso plitimą, kai epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kitos taikytos priemonės nepakankamai veiksmingos.

Todėl iniciatyvaus testavimo priemonėmis bus siekiama kuo anksčiau nustatyti užsikrėtimo virusu atvejus ir imtis atvejų lokalizavimo. Atvejai lokalizuojami ir atitinkamos režimo karantino sąlygos nustatomos remiantis epidemiologinės kontrolės rezultatais“, – rašoma strategijoje.

Žada itin reikšmingą dėmesį komunikacijai

Dokumente teigiama, kad kovojant su koronavirusu valdžia sieks operatyviai ir objektyviai informuoti visuomenę.

Žadama, kad ypač reikšmingas dėmesys bus skiriamas komunikacijai, visuomenės informavimui, bus pasitelkiamos visos įmanomos visuomenės informavimo priemonės, išnaudojamos naujausių skaitmeninių informacijos ir ryšių technologijų galimybės, skelbiama informacija pritaikyta pagal atskirų tikslinių grupių poreikius ir galimybes ją gauti.

Strategijoje pastebima, kad jau ne vienerius metus reikšmingus pasaulio įvykius ar atskiras situacijas skirtingose šalyse palydi melagingų naujienų gausa. Taip atsitiko ir pasauliui susidūrus su viruso pandemija.

„Pažymėtina, kad situacija, kai visuomenė informuojama klaidingai, sąmoningai skleidžiant melagingas naujienas, yra ypač pavojinga ir gali tiesiogiai paveikti viruso plitimo mastą bei reikšmingai padidinti viruso sukeliamų neigiamų padarinių rodiklius. Kovai su melagingomis naujienomis bus skiriamas ypatingas dėmesys, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir tarptautinius partnerius“, – rašoma dokumente.

Sprendimų priėmimas

Strategijoje žadama priimti sprendimus, vadovaujantis faktais ir įrodymais, statistiniais duomenimis ir jų pagrindu atliktomis prognozėmis.

Anot Vyriausybės, ypač svarbūs tampa moksliniai tyrimai, skirti įrodymų, susijusių tiek su viruso valdymu ir plitimo prevencija, tiek su viruso plitimo sukeltais padariniais įvairiose valstybės veiklos srityse, paieškoms. Konstatuojama, kad valstybei itin svarbu įsitraukti į tokio pobūdžio tarptautinius mokslinių tyrimų projektus.

Kartu valstybė žada užtikrinti centralizuotą su viruso pandemija ir jos galimu poveikiu susijusių tiesioginių ir netiesioginių duomenų valdymą vienoje vietoje. Ypač svarbu, kad duomenys būtų aktualūs ir reguliariai pateikiami valdymo sprendimų, susijusių su viruso valdymu, priėmėjams.

Strategijoje pažymima, jog centralizuotas duomenų valdymas nereiškia, kad visi sprendimai turėtų būti priimami išskirtinai nacionaliniu lygiu. Toks valdymas reiškia atsakomybės lygius. Kuriant veiksmingą viruso kontrolės mechanizmą šalyje, numatoma aiškiai apibrėžti nacionalinio lygmens ir vietos savivaldos atsakomybę, bendradarbiavimo principus.

Kovojant su koronavirusu taip pat žadamas tarptautinis bendradarbiavimas, pirmiausia – Europos Sąjungos lygiu.

Keturios prioritetinės kryptys

Strategija būtų įgyvendinama keturiomis prioritetinėmis kryptimis – sukuriant veiksmingą viruso valdymo kontrolės mechanizmą, užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą ir stiprinant visuomenės fizinę ir psichologinę sveikatą, taikant karantino režimą atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, stabilizuojant Lietuvos socialinį ir ekonominį sektorių bei pritaikant jį naujoms sąlygoms.

Kurti viruso kontrolės mechanizmą šalyje žadama įtraukiant visas reikalingas institucijas, įstaigas ir tarnybas.

Vyriausybė daro prielaidą, kad lengvinant karantino sąlygas ir asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, palaipsniui grįžtant į aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali išaugti, taip pat gali susidaryti naujų ir įvairaus dydžio viruso židinių.

Kaip vienas pagrindinių viruso valdymo kontrolės mechanizmo elementų numatomas iniciatyvus tikslinis testavimas. Toks testavimas bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams.

Tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais. Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui.

Greta tikslinio testavimo, siekiant minimizuoti galimą viruso plitimą, bus vykdomas ir iniciatyvus atsitiktinis testavimas šalies ir atskirų regionų mastu. Mechanizmas apims visą seką reikalingų veiksmų, testavimo metu nustačius infekuotą asmenį, – operatyvus infekuoto asmens kontaktinio žiedo karantinavimas ir testavimas.

Remiantis iniciatyvaus testavimo rezultatais, konkrečios vietos šalyje pagal viruso plitimą gali būti skelbiamos padidintos rizikos arba, priešingai, saugesnėmis zonomis, kuriose būtų galima sušvelninti reikalavimą laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ar visiškai jo atsisakyti.

Iniciatyviam testavimui atlikti bus siekiama naudoti moderniausias technologijas ir jas vystyti. Taip pat svarbu tobulinti diagnostinių tyrimų sistemą, stiprini infektologinių ir imunologinių tyrimų atlikimą.

Visuomenės sveikata

Strategijoje teigiama, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi būti tinkamai pasiruošusios saugiai priimti ir pasirūpinti infekuotais asmenimis. Reguliarios veiklos ir planinių paslaugų perorientavimas į veiklą epidemiologinės krizės metu turi vykti organizuotai ir nuosekliai, kartu užtikrinant pacientų ir medikų sveikatos išsaugojimą ir saugumą.

Atsižvelgiant į tai, kad ateityje pasaulyje prognozuojama dar ne viena galima viruso sukelta pandemija ir ją lydinčios galimos epidemiologinės krizės atskirose šalyse, taip pat objektyviai įvertinus patirtį, kaip veikė šalies sveikatos sistema 2020 metų kovo–balandžio mėnesiais, numatoma iš esmės peržiūrėti šalies sveikatos sistemos pasirengimą tokioms situacijoms, sustiprinti sveikatos sistemos pajėgumus, parengti planus, kaip ir kas turi veikti.

Siekiant išvengti mirčių nuo koronaviruso, planuojama iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį ir įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugos šalia būtinosios pagalbos ir planinių paslaugų neturėtų pasipildyti nauja nuolatine sveikatos priežiūros paslaugų grupe – COVID-19 ligos padarinių gydymas.

Strategijoje teigiama, kad Lietuva jau dabar aktyviai įsitraukia į vykdomus veiksmingų vaistų tyrimus ir planuoja įsitraukti, kuriant vakciną nuo viruso. Dalyvavimas tokiuose tyrimuose bus užtikrinamas ir iniciatyviai vystomas ir toliau, nes vienas iš prioritetų – aprūpinti šalį veiksmingomis ir inovatyviomis ligos gydymo ir viruso prevencijos priemonėmis, kai tik jos bus sukurtos ir patvirtintos. Esant tinkamai infrastruktūrai ir kitoms būtinoms sąlygoms, Lietuva ir pati imtųsi diagnostinių priemonių, jų komponentų gamybos.

Be to, žadama siekti sudaryti konkrečius ilgalaikius asmens apsaugos priemonių poreikio, įsigijimo rinkoje, tiekimo grandinių nustatymo planus, taip pat asmens apsaugos priemonių paskirstymo sveikatos priežiūros įstaigoms mechanizmą. Daug dėmesio bus skiriama tam, kad asmens apsaugos priemonės būtų gaminamos vietinėje rinkoje, taip pat būtų sukurtas jų licencijavimui reikalingas mechanizmas.

Dokumente rašoma, kad visuomenei būtina užtikrinti įvairių formų kokybišką ir prieinamą emocinės ir psichologinės pagalbos teikimą, smurto artimoje aplinkoje, smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos priemonių vykdymą ir plėtrą. Tai svarbu mažinant savižudybių, smurtinių nusikaltimų, psichosomatinių susirgimų riziką.

„Šalyje susidarius epidemiologinės krizės situacijai, o valstybės valdžios institucijoms imantis būtinų kraštutinių ir neįprastų priemonių, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, itin svarbu užtikrinti, kad viruso sukeltos rizikos neleistų visuomenėje plisti baimės, įtarumo, nepasitikėjimo, nepakantumo nuotaikoms atskirų grupių atžvilgiu“, – teigiama strategijoje.

Karantino švelninimo principai

Strategijoje taip pat apibrėžiama, kaip Lietuva dėl koronaviruso plitimo grėsmės taikys karantiną ir kokias tai kuria pasėkmes.

Pabrėžiama, kad prieš kiekvieno iš karantino režimo palengvinimo etapų įgyvendinimą vertinamos kelios būtinosios sąlygos. Karantinas švelninamas pirmiausiai asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, tačiau ir toliau būtina griežtai laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ir palaikyti tik būtinąjį kontaktą su asmenimis, priklausantiems aukštam rizikos laipsniui.

Karantinas galėtų būti švelninamas tinkamai prognozuojant ir kontroliuojant ligoninių apkrovas, nes vadovaujamasi prielaida, kad lengvinant karantino sąlygas kiekvienu etapu asmenų, užsikrėtusių virusu, skaičius gali išaugti.

Sektorių stabilizavimas

Strategijoje atkreipiamas dėmesys, kad pastaruoju metu viešai pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad viruso pandemija valstybių gyvenimuose paliks negrįžtamų pokyčių, pasikeis visuomenės elgsenos modeliai, atsiras naujų viruso pandemijos iššūkių.

Pavyzdžiui, gali pasikeisti psichosocialinė aplinka, kuri paveiks žmonių tarpusavio santykius, bendruomeniškumą, kultūrinę veiklą, kitas sritis. Tokias nuomones pagrindžiančių faktų ir įrodymų dar nėra, tačiau, įvertinus aplinkybes, kad ateityje prognozuojamos naujos viruso plitimo bangos, reikalingas valstybės prisitaikymo ir perorientavimo į gyvenimą kartu su virusu planas.

Socialinėje srityje, įvertinus viruso pandemijos sukeltus iššūkius, numatoma persvarstyti socialinių ir kitų paslaugų teikimo būdus, įvertinti naujas galimybes paslaugas teikti tokiu būdu, kad bet kokios grėsmės sukėlimas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, būtų sumažintas iki minimumo, bet kartu būtų tinkamai atliepiami paslaugų gavėjų poreikiai.

Taip pat kyla poreikis atrasti naujų būdų, kaip apsaugoti tokias pažeidžiamas visuomenės grupes kaip vaikai, moterys ir kiti smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys. Prisitaikymo prie pakitusių sąlygų reikės ir švietimo bei vaikų priežiūros organizavimo srityse.

Anot strategijos, viruso sukelta krizė atveria galimybių langą ir ekonomikos vystymo pokyčiams, kurie prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir tvaraus augimo. Sutelkus visus finansavimo šaltinius, investicijos turėtų pasiekti vidutiniu laikotarpiu tas sritis, kurios labiausiai padės ekonomikai atsigauti ir užtikrins tvarią ekonomikos plėtrą.

Dokumente teigiama, kad todėl finansavimą tikslinga skirti žmogiškajam kapitalui, skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms, ekonominei infrastruktūrai ir energetikai. Investicijų į šias sritis koncentracija padėtų sukurti nematerialią ir fizinę infrastruktūrą, siekiant ilguoju laikotarpiu didesnės aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo dalies šalies ekonomikos struktūroje, subalansuoto augimo regionuose ir tvarios, klimatui draugiškos ekonomikos.

Kovos su koronavirusu strategiją žadama įgyvendinti dvejus metus. Tam bus parengtas priemonių planas, kuris bus vertinamas kas šešis mėnesius.

Strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas bus iš esmės peržiūrimi, kai bus sukurta koronaviruso vakcina, vaistai nuo COVID-19 arba moksliškai įrodyta, jog susiformuoja imunitetas virusui.