Lietuvoje

2020.05.06 16:25

Poliklinikos ir ligoninės atnaujina darbus tik „puse kojos“: paaiškino, kas laukia atvykus į gydymo įstaigas

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.05.06 16:25

Švelnėjant karantinui šalyje atnaujinamas poliklinikų bei ligoninių planinių paslaugų teikimas, tiesa, planinės paslaugos bus teikiamos pirmas dvi savaites perpus mažesne apimtimi nei iki karantino.

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė ministro patvirtintą planą, kaip bus atnaujinamas ambulatorinių bei stacionarinių paslaugų teikimas Lietuvoje. Sveikatos priežiūros įstaigoms leidžiama teikti planines paslaugas perpus mažesne apimtimi, kitaip tariant, neviršyti 50 proc. įstaigos pajėgumų.

Anot L. Jaruševičienės, pajėgumai yra įstaigos galimybės maksimaliai per dieną aptarnauti tam tikrą skaičių pacientų. Jų skaičius priklauso nuo įstaigoje dirbančio personalo, kabinetų skaičiaus, esamos infrastruktūros, taip pat nuo nustatyto įstaigos darbo laiko.

Kiekvienos įstaigos vadovas privalo parengti planinių paslaugų teikimo planą ir jį suderinti su įstaigoje esančios Infekcijų kontrolės specialistais. Jei tokių įstaigoje nėra – planą tvirtina Higienos institutas. Suderintą planą pasirašo sveikatos priežiūros įstaigos vadovas ir išsiunčia Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Paslaugas sveikatos priežiūros įstaiga gali pradėti teikti nuo tos akimirkos, kai planą pasirašo įstaigos vadovas, NVSC suderinimo laukti nebereikia.

L. Jaruševičienė pabrėžė, kad kol šalyje koronaviruso grėsmė išlieka didelė, pirmenybė visgi teikiama nuotolinėms konsultacijoms. Asmuo atvykęs į polikliniką registratūroje arba telefonu gali užsirašyti tik nuotolinei konsultacijai pas šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas sprendžia dėl tolesnės konsultacijos eigos ir tik jis arba specialistas po nuotolinės konsultacijos gali nuspręsti, ar pacientui galima fiziškai atvykti konsultacijos į gydymo įstaigą.

Taikant griežtą pacientų lankymosi poliklinikose kontrolę siekiama atskirti pacientų srautus. Mat siūloma įstaigoms numatyti atskirą lankymosi laiką 60 metų ir vyresniems pacientams bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, kurie yra rizikos grupėje ir kuriems koronavirusas gali būti pražūtingas.

Viceministrė pabrėžė, kad karščiuojantys pacientai šeimos gydytojo vis dar privalo būti siunčiami į šalyje veikiančias karščiavimo klinikas.

„Kol mes gyvename kartu su COVID-19, turime laikytis COVID-19 prevencijai naudojamų taisyklių. Mums labai svarbu, kad įstaigose nebūtų tų įprastų eilių, ką mes galbūt dar nuo sovietmečio įpratę matyti: pilnus koridorius pacientų, laukiančių prie durų. Yra rekomendacija – daugiausia 1 pacientas prie durų, kuris laukia konsultacijos. Aišku, būtų idealu, kad nebūtų nė vieno prie durų laukiančio paciento“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pačiose ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose privalės būti aiškiai nurodoma, kas ir kokiu laiku kuriame kabinete vyksta: kada konsultuojamas atvykęs pacientas, kada pokalbis vyksta nuotoliniu būdu, kada patalpa yra valoma ar dezinfekuojama. Taip pat siūloma laikinai atsisakyti praktikos, kai paciento konsultacijoje dalyvauja gydytojas kartu su slaugytoju. Pastariesiems siūloma paslaugas pacientui teikti atskirai, jeigu tik yra galimybė.

Į ligoninę gultis gali tik atlikę koronaviruso testą

Panaši tvarka galioja ir stacionarias paslaugas teikiančioms įstaigoms: ligoninėms, dienos chirurgijos centrams. Čia iki šiol buvo teikiamos tik būtinosios paslaugos. Įstaigų vadovai, parengę ir suderinę planus su infekcijų kontrolės specialistais, galės atnaujinti ir planines paslaugas, tiesa, guldyti pacientų galima taip pat perpus mažiau, nei leidžia įstaigos pajėgumai.

Stacionaro paslaugas teikianti ligoninė savo planą privalo suderinti su teritorijoje esančia įstaiga, kuri organizuoja darbą COVID-19 klasteryje.

Visi atvykstantys planinių paslaugų į ligoninę pacientai prieš 48 val. privalo atlikti koronaviruso testą mobiliajame punkte. Guldyti leidžiama tik tą pacientą, kurio testas yra neigiamas. Testą galima atlikti ir pačiose gydymo įstaigose, jeigu yra galimybė. Kol laukiama atsakymo, ligonis izoliuojamas COVID-19 pacientams skirtose patalpose.

Palatose tarp pacientų privalo būti išlaikomas saugus atstumas, turi būti užtikrinamas tinkamas kabinetų, patalpų, prietaisų valymas ir dezinfekcija.

Ligoninėse privalo būti atskirti karščiuojantys pacientai, taip pat tie, kurie yra priskiriami rizikos grupei: 60 metų ir vyresni, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys silpną imunitetą asmenys.

Gydytojų konsiliumai, vizitacijos į ligonių palatas turi būti vis dar ribojami, pacientų būklės aptarimas turi būti atliekamas nuotoliniu būdu. Įstaiga turi užtikrinti, kad su pacientais dirbtų tik vienos komandos. Viceministrė pabrėžė, kad komandą sudaro ne tik gydytojas ar slaugytojas, bet ir patalpų valytoja, kuri taip pat gali pernešti koronaviruso užkratą į kitą skyrių. Tokiu atveju identifikavus ligoninėje užsikrėtimo COVID-19 atvejį būtų lengviau atsekti infekuotojo turėtus kontaktus su personalu.

Tiek poliklinikos, tiek ir ligoninės, pradėjusios teikti planines paslaugas, prie maksimalių pajėgumų gali pereiti po 2 savaičių. Visgi jei šalyje tris dienas iš eilės būtų nustatyta 50 ir daugiau naujų COVID-19 užsikrėtimo atvejų arba per vieną dieną jų skaičius šoktelėtų iki 200 ir daugiau – planinių paslaugų planai būtų stabdomi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt